- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-2889-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22746-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, UAB „SEB gyvybės draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo A. S. priešieškinį; tretieji asmenys: Swedbank, AB, UAB „SEB gyvybės draudimas“; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 3) nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas dukrą 17.00 val. iš dukros mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. privalo pristatyti dukrą į jos motinos (ieškovės) gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku atsakovas privalo telefonu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 10 d. teismui prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu); 2) priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti atsakovui; 3) nustatyti skyrium gyvenančios motinos laikiną bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią motina su dukra matytųsi ir bendrautų: neporinės metų savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – nuo 17.30 val. paimdama dukrą S. iš jos laikinos gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grąžindama dukrą S. į jos laikiną gyvenamąją vietą; porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 17.30 val. paimdama dukrą S. iš jos laikinos gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grąžindama dukrą S. į jos laikiną gyvenamąją vietų, o šios savaitės šeštadieniais – nuo 10.00 val. paimdama dukrą S. iš jos laikinos gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grąžindama dukrą S. į jos laikiną gyvenamąją vietą.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo tenkinti jos pareikštą prašymą, o atsakovo – atmesti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad abi šalys turi galimybę užtikrinti vaikui jo poreikius atitinkantį būstą. Nustačius laikiną nepilnametės S. S. gyvenamąją vietą su ieškove galimai reikštų preliminarų ieškinio patenkinimą. Vadovaudamasis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į turimą informaciją, vaiko nuomonę ir faktinę padėtį neprieštaravo dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, kuris šiuo metu užtikrina vaiko teisę į saugias gyvenimo sąlygas ir stabilią aplinką, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo, atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, paskyrė atsakovą nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise ir nustatė tokią laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas:
5.1. ieškovė su dukterimi S. S. bendrauja neporinės metų savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – nuo 17.30 val. paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakovu sutartos vietos, iki 20.00 val. grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą, ar kitą su atsakovu sutartą vietą;
5.2. ieškovė su dukterimi S. S. bendrauja porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 17.30 val. paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakovu sutartos vietos, iki 20.00 val. grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą, ar kitą su atsakovu sutartą vietą, o šios savaitės šeštadieniais – 10.00 val. paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakovu sutartos vietos, ir sekmadienį iki 17.00 val. grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą, ar kitą su atsakovu sutartą vietą;
5.3. jeigu ieškovė nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti dukters, ji turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti atsakovą.
6. Teismas pažymėjo, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, sutuoktiniai konfliktuoja siekia, jog po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kiekvienu iš jų. Teismas nenustatė, kad tėvai neturėtų ryšio su vaiku. Nė viena iš šalių nėra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo.
7. Teismas padarė išvadą, kad netikslinga keisti vaiko įprastinę gyvenamąją vietą ir taikyti šalių prašomą išimtinę laikinąją apsaugos priemonę – laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove ar su atsakovu iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Dėl to netenkino šių ieškovės ir atsakovo prašymų.
8. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas nustatyti, jog ieškovė bendrauja su vaiku tik darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., neproporcingas ir galėtų sukelti nereikalingus ginčų, sudaryti prielaidų vaiko ir motinos ryšiui susilpnėti.
9. Teismas vertino, kad kas mėnesį mokamas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo laikino išlaikymo 190 Eur dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
10. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą, tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
10.1. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal motinos gyvenamąją vietą.
10.2. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo vaiko naudai laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
10.3. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas dukrą 17.00 val. iš dukros mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. privalo pristatyti dukrą į jos ieškovės gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku, atsakovas privalo telefonu informuoti dukros motiną ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas.
11.1. Atsakovas atskyrė vaiką nuo motinos, neleidžia joms matytis, naudoja psichologinį smurtą, baugina vaiką. Vaikas nuo gimimo gyveno motinos gyvenamoje vietoje ir tik pusę metų gyvena atsakovo bute.
11.2. Teismas nesigilino, dėl kokių priežasčių vaikas atskirtas nuo motinos, t. y. kad vaikas pradėjo gyventi su tėvu prieš vaiko ir motinos valią. Teismas aklai pasitikėjo išvadą teikiančios institucijos, apsilankiusios tik dukart atsakovo būste, išvada. Institucija pritarė abiejų šalių pozicijoms, nepaisant to, kad jos skiriasi, todėl sukūrė dviprasmišką situaciją.
11.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad vaiko įprasta gyvenamoji vieta yra su tėvu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nusistovėjęs vaiko gyvenimo ritmas, gyvenamoji ir ugdymo įstaigos aplinka.
11.4. Atsakovas nuomojasi būstą, todėl yra rizika, kad vaikas gali atsidurti gatvėje. Vaikui saugiau gyventi su ieškove jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame būste.
11.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės darbo užmokestis didesnis už atsakovo.
11.6. Atsakovas draudė ieškovei ir vaikui bendrauti telefonu. Policijos pareigūnai yra surašę protokolą, kad atsakovas draudė ieškovei matytis su vaiku.
11.7. Atsakovas šmeižia ieškovę, kad ši piktnaudžiauja alkoholiu, neneigia pats jį vartojantis. Teismas paliko vaiką su priklausomybę nuo alkoholio turinčiu atsakovu.
11.8. Teismas nevertino ieškovės ryšio su vaiku, to, kad atsakovas neinformuoja, kai vaikas serga, nesikreipia į gydytojus. Atsakovas nebendradarbiauja su ieškove.
11.9. Atsakovas tinkamai neprižiūri vaiko – šis vaikštinėja su nešvariais drabužiais, nekirptais nagais, dažnai vakarais palieka vieną, nes eina į krepšinio treniruotes. Teismas neįvertino ieškovės atsiliepimo į priešieškinį ir įrodymų.
11.10. Teismas nevertino vaiko užimtumo, suteikė ieškovei teisę matysi su vaiku laiku, kai vyksta karate užsiėmimai. Dėl to ieškovė negalėtų bendrauti su vaiku.
11.11. Teismui nenustačius vaiko gyvenamosios su nė viena iš šalių, negalėjo būti suteikta pareiga teikti išlaikymą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, nes jis ne kartą skambino atsakovui, kad šis vaiką pasiimtų, kartą su policiją teko laužti duris. Ieškovės ir vaiko ilgą laiką nesieja glaudus ryšys.
12.2. Atsakovas neturi priklausomybės alkoholiui. Ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose atsakovui apie 20 metų – jos nepatvirtina priklausomybės alkoholiui fakto. Ieškovei yra tekę pasinaudoti mokamomis BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugomis.
12.3. Atsakovas nenaudojo psichologinio smurto prie ieškovę ar vaiką, nedraudė vaikui matytis su motina. Atsakovas skatina vaiką dažniau bendrauti ir matytis su ieškove, kad būtų atstatytas prarastas ryšys.
12.4. Atsakovo butas tinkamas vaikui gyventi. Nuo gyvenimo skyrium pradžios tik atsakovas rūpinasi vaiko sveikata, rengia švariais drabužiais, kerpa nagus. Atsakovas nė karto nepaliko vaiko vieno namuose po 22 val.
12.5. Policijos pareigūnai, atvykę į atsakovo namus, visada nustato, kad ieškovės informacija neteisinga. ieškovės argumentas, kad dėl to, jog atsakovas nuomojasi butą, vaikas gali atsidurti gatvėje, pagrįstas prielaidomis.
12.6. Tėvų darbo užmokestis neesminė aplinkybė, pagal kurią nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
12.7. Ne atsakovas, bet ieškovė nesilaiko teismo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko. Aplinkybė, kad ieškovės bendravimo su vaiku laikas kai kuriomis dienomis sutampa su vaiko karatė užsiėmimais, savaime nereiškia, jog ši tvarka ydinga.
12.8. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuolat teikė išlaikymą vaikui. Išlaikymas teiktas tik iki 2018 m. gegužės 8 d., t. y. pirmus tris gyvenimo skyrium mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas neabsoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – SMS žinučių ir elektroninių laiškų kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
17. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
19. Pagal CK. 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
21. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
22. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
23. Laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) taikoma, kai tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
24. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatė, kad kuri iš šalių būtų praradusi tėvo (motinos) ryšį su vaiku. Abu tėvai pareiškė norą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kiekvienu iš jų.
25. Abiejų tėvų gyvenamosiose vietose vaikui gyventi sudarytos tinkamos sąlygos. Tai, kad butas ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o atsakovas nuomoja butą, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta nesaugi.
26. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad vaikas pusę metų gyvena su atsakovu. Per tokį laiką stabilizuojasi nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmas, gyvenamoji ir ugdymo aplinka tampa jam įprasta. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo, t. y. tėvo, su kuriuo šiuo metu gyvena šalių nepilnametė dukra, elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę vaiko interesams. Aplinkybė, kad ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį, savaime nereiškia, kad atsakovas negali vaikui užtikrinti tinkamų sąlygų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, palieka nakčiai vaiką vieną, nepagrįsti įrodymais. Apeliantė nepateikė duomenų, kad vaiko gyvenimas su atsakovu neatitinka vaiko interesų, kad vaikas neprižiūrėtas, nepavalgęs, ar bendravimas darytų žalos vaikui. Įvertinus išvadą teikiančios institucijos išvadose nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nėra būtinybės keisti vaiko gyvenamąją vietą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šalių prašymo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.
27. Pirmosios instancijos teismo nustatyta motinos (ieškovės) bendravimo su vaiku tvarka atitinka motinos ir vaiko interesus. Faktas, kad bendravimo su vaiku laikas sutampa su vaiko karate treniruočių laiku, neįrodo bendravimo tvarkos ydingumo. Pažymėtina, kad vaikui ugdyti svarbus stabilus gyvenimo ritmas. Ieškovė turi skirti dėmesio, papildomo rūpesčio nuvežti ir parvežti vaiką iš užsiėmimų. Tai nevaržo ieškovės galimybių bendrauti su vaiku. Be to, atsakovas nurodė neprieštaraująs keisti konkrečias dienas susitikimams.
28. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas trukdytų ieškove bendrauti su vaiku ar dėl kokių kitų priežasčių ši tvarka negalėtų būti vykdoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo šią bylą ir patvirtino šalių pasirašytą santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Nurodytos sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsakovu. Sutarties 12 punkte šalys susitarė nuo 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyti kitą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
30. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.