Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8458-141/2015 pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. G. dėl 4.461,21 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismo prašo atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad 2013-02-02 apie 18.35 val. atsakovas savo neteisėtais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui ir sukėlė jam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir konstatuota, kad policijos pareigūnas sužalojimą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai. Buvo nustatytas fizinio veiksnio, įvykusio 2013-02-02, ir policijos pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, pareigūnui konstatuotas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, galvos ir kaklo nepatikslinto storio nudegimas, ragenos ir junginės cheminis nudegimas). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 mėnesio iki 5 metų (nuo 1 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas buvo sužalotas atsakovo tuo metu, kai atliko savo, kaip policijos pareigūno, pareigas, t. y. vykdė pareigybės aprašyme numatytas pareigines funkcijas. Policijos pareigūnas buvo sužalotas besipriešinančio asmens, kėlusio pavojų sveikatai ir gyvybei, pareigūnui vykdant savo tarnybines pareigas, taigi, policijos pareigūno traumą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidinta rizika pareigūnui atliekant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūno trauma priskirtina sužalojimo dėl tarnybos kategorijai ir, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, jam mokėtina kompensacija. Dėl patirtos traumos policijos pareigūnui nuo 2013-02-02 iki 2013-03-29 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pareigūnas buvo nedarbingas 56 dienas. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (priklausomai nuo nedarbingumo laikotarpio). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2012-03-12 įsakymu Nr. 1V-206, 4.5. punktas nustato, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 48 iki 56 dienų, pareigūnui išmokama 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2013-08-19 įsakymu Nr. 10-TE-590 nusprendė išmokėti policijos pareigūnui 5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos departamentas 2013-09-05 priėmė sprendimą Nr. 5-IL-1275 iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos skirti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 10.437,45 Lt kompensacijai išmokėti, kuri policijos pareigūnui buvo išmokėta 2013-09-11. Vyriausybė 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, kurių 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į žalą padariusį asmenį, šiuo atveju į atsakovą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Ieškovai taip pat nurodo, kad socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Atsakovas nepagrindė, kad sužalotam policijos pareigūnui faktiškai buvo padaryta mažesnė žala, negu jam buvo išmokėta kompensacijos. Policijos departamentas, išmokėdamas nukentėjusiam policijos pareigūnui kompensaciją, atlygino jam atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę (dėl sveikatos sutrikdymo pareigūno patirtas išlaidas) ir neturinę žalą (neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą) bei įgijo į žalą neteisėtais veiksmais padariusį asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas policijos pareigūno nedarbingumo laikotarpiu mokėjo jam ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas, tuo taip pat patirdamas turtinę žalą. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Policijos įstaigose pareigūnui ligos atveju mokama ligos pašalpa lygi jo vidutiniam darbo užmokesčiui. Ši ligos pašalpa mokama iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti, t. y. iš lėšų, kurios skirtos pareigūnų atlyginimams. Išmokos iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos ligos atveju pareigūnui nepriklauso ir mokamos nėra. Esant tokiai socialinio draudimo rūšies sistemai, pareigūno ligos atveju išlaidas patiria darbdavys, šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Jei pareigūno liga yra kalto asmens neteisėtų veiksmų pasekmė, tai su ja susijusios išlaidos, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, turi būti pripažintos turtine žala, kuri, vadovaujantis CK 6.290 straipsniu, įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Į patirtas dėl pareigūno ligos išlaidas įeina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kurios taip pat, kaip ir ligos pašalpa, turi būti pripažintos turtine žala ir atlygintos. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išmokėdamas sužalotam policijos pareigūnui minėtas lėšas, kompensavo jam dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą – dėl pareigūno nedarbingumo negautas pajamas, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, dėl kurio neteisėtų veiksmų pareigūnas tapo nedarbingas, t. y. atsakovą. Ieškovai taip pat nurodo, kad yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams bei fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūną. Atsakovo veiksmų neteisėtumas ir kaltė konstatuotas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-756-655/2014. Atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno sveikata. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013-08-07 pažymoje Nr. 3594 konstatuota, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2013-02-02, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Ieškovas Policijos departamentas, skirdamas pareigūnui piniginę kompensaciją, ir tokiu būdu atlyginęs atsakovo neteisėtais veiksmais sužalotam pareigūnui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, patyrė 10.437,45 Lt žalos, o ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, iš darbo užmokesčio fondo išmokėdamas policijos pareigūnui nedarbingumo išmoką ir socialinio draudimo įmoką, ir tokiu būdu padengdamas sužaloto pareigūno dėl sužalojimo negautas pajamas, patyrė 4.962,64 Lt turtinę žalą. Ieškovai, pasisakydami dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį ir mažinti priteistinos žalos dydį, nurodo, kad duomenys apie atsakovo sunkią turtinę padėtį nebuvo pateikti, nėra žinoma apie jokias įstatyme numatytas sąlygas, kurios sudarytų pagrindą sumažinti iš jo priteistinas sumas. Atsakovas nenurodo, kokios nepriimtinos ir sunkios pasekmės jam atsirastų dėl visiško žalos atlyginimo. Kita vertus, ieškovai neprieštarauja dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagal CPK 284 straipsnį (b.l. 89-95).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-02-02, apie 18.35 val., prie gyvenamojo namo, esančio adresu Pietario g. 2, Vilniuje, atsakovas A. G. pasipriešino jį sulaikančiam policijos pareigūnui A. S., dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris sąlygojo pareigūno nedarbingumą nuo 2013-02-02 iki 2013-03-29 (b.l. 11-23). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-08-19 įsakymu Nr. 10-TE-590, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, pripažinta, kad policijos pareigūnas sužalotas tarnybos metu, ir jam išmokėtina 10.437,46 Lt kompensacija (b.l. 24). Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-09-05 priėmė sprendimą Nr. 5-IL-1275 skirti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 10.437,46 Lt nurodytai kompensacijai išmokėti (b.l. 26). Ši kompensacija policijos pareigūnui išmokėta 2013-09-11 (b.l. 28). Be to, už laikotarpį nuo 2013-02-02 iki 2013-03-29, kuomet policijos pareigūnas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo jam 3.895,32 Lt nedarbingumo pašalpą ir sumokėjo 1.067,32 Lt socialinio draudimo įmokų (b.l. 29).

Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pasinaudodami regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise, 2015-01-23 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. žalą, kurią ieškovai patyrė dėl nurodytų kompensacijos, nedarbingumo pašalpos ir draudimo įmokų mokėjimų tarnybos metu sužalojus policijos pareigūną A. S. (b.l. 2-7). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino motyvuojant tuo, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės bei regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės taikymo sąlygos (b.l. 68-72). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę deliktinę atsakomybę, taikymu (b.l. 68-72).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.

Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pagal Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, kurią įgyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tai paaiškinama tuo, kad Policijos departamento prievolė išmokėti pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tai grindžiama tuo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinusi bylos medžiagą, laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovai, pasinaudodami regreso teise, apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl kompensacijos, nedarbingumo pašalpos ir draudimo įmokų mokėjimų atsakovui sužalojus policijos pareigūną A. S. 2013-02-02 tarnybos metu. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su kitais atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo visa apimtimi patenkinti ieškovų reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovų reikalaujama priteisti iš atsakovo žala atitinka policijos pareigūno nurodyto įvykio metu realiai patirtą žalą. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose yra būtina nustatyti policijos pareigūno realiai patirtos žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis dėl policijos pareigūno A. S. sužalojimo, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-21, 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS6-11, 2013-05-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS6-40, taip pat VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ ir VšĮ „Lazdynų poliklinika“ dokumentai – patvirtina, kad policijos pareigūnas A. S. buvo sužalotas 2013-02-02 tarnybos metu vykdydamas tarnybines pareigas, kuomet jis bandė sulaikyti besipriešinantį atsakovą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Policijos pareigūno sužalojimo pobūdis – kairės plaštakos sumušimas, veido ir akių cheminis nudegimas, t. y. lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b.l. 11-23, 51-54, 56-58). Prie bylos buvo prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 medžiaga, kurioje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013-07-08 specialisto išvada Nr. G 2110/13(01) patvirtina, kad policijos pareigūnui A. S. buvo nustatytas tik kairės plaštakos sužalojimas ir minkštųjų audinių patinimas, kuris kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu cheminis abiejų akių nudegimas įvertintas kaip nepagrįstas objektyviais išoriniais požymiais ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuotas (ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 medžiagos 11-12 lapai). Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 medžiagoje esantis 2013-02-02 policijos pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas (ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 medžiagos 22-23 lapai).

Kadangi teisėjų kolegija nenustatė byloje esant daugiau įrodymų, kurie patvirtintų policijos pareigūno A. S. 2013-02-02 įvykio metu realiai patirtą žalą (fizinę, turtinę ar neturtinę), 2015-12-03 teismo nutartimi buvo pasiūlyta ieškovams iki 2016-01-04 pateikti su šia aplinkybe susijusius papildomus įrodymus (b.l. 101-102). 2015-12-31 ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad policijos pareigūnas A. S. dėl 2013-02-02 įvykio metu patirtų sužalojimų (kairės plaštakos sumušimas, veido ir akių cheminis nudegimas) patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes beveik du mėnesius negalėjo atlikti paprasčiausių veiksmų, turėjo kreiptis į kitus asmenis, kad padėtų buitinėse situacijose, jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, negalėjo pilnavertiškai matyti aplinkos, vairuoti, tai buvo labai gniuždanti, menkinanti savivertę, kelianti emocinę depresiją situacija (b.l. 110-112). Teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos ieškovo paaiškinimus, nes, viena vertus, jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kita vertus, prieštarauja aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytam policijos pareigūno lengvam sužalojimo mastui bei jo paties paaiškinimams, duotiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b.l. 63-65). Teisėjų kolegija, remdamasi vien tik ieškovų paaiškinimais, negali konstatuoti, kad policijos pareigūnui padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai (kairės plaštakos sumušimas bei galimai buvęs veido ir akių cheminis nudegimas (nors dėl šio sužalojimo fakto byloje esantys įrodymai prieštaringi)) galėjo sukelti jam net 10.437,45 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Policijos departamentas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-08-19 įsakymo Nr. 10-TE-590 ir Policijos departamento 2013-09-05 išvados Nr. 5-IL-1275 pagrindu, remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, 2013-09-11 policijos pareigūnui A. S. dėl 2013-02-02 tarnybos metu patirto sveikatos sužalojimo išmokėjo 10.437,45 Lt kompensaciją (b.l. 24-28). Ši kompensacija apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu policijos pareigūno patirtos žalos dydžiu. Tuo tarpu remiantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, t. y. ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta ieškovui tenka, nes, kaip minėta, išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas Policijos departamentas neįrodė, kad policijos pareigūno A. S. patirta reali žala dėl sveikatos sužalojimo 2013-02-02 tarnybos metu siekia jam ieškovo išmokėtos 10.437,45 Lt kompensacijos dydį ir kad atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą. Atitinkamai vertintinas ir ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas priteisti iš atsakovo 1.067,32 Lt socialinio draudimo įmokų, kurios ieškovo buvo sumokėtos Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritoriniam skyriui (b.l. 29). Šios socialinio draudimo įmokos, kaip ir aptarta kompensacija, neturi nieko bendra su policijos pareigūno A. S. patirta realia žala dėl sveikatos sužalojimo 2013-02-02 tarnybos metu, o būtent ją atsakovas turi pareigą atlyginti.

Atsižvelgiant aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. G. ieškovui Policijos departamentui priteista 10.437,45 litų / 3.023,59 eurų policijos pareigūnui A. S. išmokėta kompensacija, o ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 1.067,32 litų / 309,12 eurų socialinio draudimo įmokų, kurios buvo sumokėtos Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritoriniam skyriui, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl nurodytų reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tuo tarpu kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas priteisti iš atsakovo A. G. policijos pareigūnui A. S. išmokėtą 3.895,32 Lt / 1.128,16 eurų nedarbingumo pašalpą, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-08 tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-1488 patvirtina, kad policijos pareigūnas A. S. dėl nurodyto sužalojimo tarnybos metu nuo 2013-02-02 iki 2013-03-29 turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir už šį laikotarpį ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jam išmokėjo 3.895,32 Lt nedarbingumo pašalpą (b.l. 29). Teisėjų kolegija šią nedarbingumo pašalpą vertina kaip policijos pareigūno negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota atsakovo (CK 6.283 straipsnis). Taigi, viena iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žala – byloje yra įrodyta (CK 6.249 straipsnis). Kitas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos (negautų pajamų) ir neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai) – patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-21, 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS6-11, 2013-05-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS6-40 (b.l. 11-23), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11.-756-655/2014 (b.l. 31-32), ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 medžiaga (b.l. 59). Civilinė atsakomybė atsakovui kyla dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi atlyginti ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui A. S. išmokėtą 3.895,32 Lt nedarbingumo pašalpą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, o prašo sumažinti priteistos žalos dydį.

Teisėjų kolegija nenustatė byloje esant aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovo prašymu taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį ir sumažinti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo priteistą 3.895,32 Lt žalą. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tačiau atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negali padengti priteistos žalos.

Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo išreikalauti į bylą naujus įrodymus – dokumentus iš VšĮ „Lazdynų poliklinika“, susijusius su policijos pareigūno A. S. gydymu nuo 2013-02-02 iki 2013-04-01, kadangi byloje yra šios institucijos pateikti dokumentai, kurių visiškai pakanka teisingam bylos išnagrinėjimui (b.l. 56-58). Be to, atsakovo prašomi išreikalauti dokumentai buvo tirti ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00317-13 metu ir dėl jų buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013-07-08 specialisto išvada Nr. G 2110/13(01), kurią teisėjų kolegija įvertino su kita bylos medžiaga.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 191688326, 1.128,16 eurų žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G. 33,84 eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei.“