Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Jonavos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintą ieškinį atsakovams M. Č. ir R. Č. (išvadą teikianti institucija – Jonavos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija 2017-06-07 teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-12-15 dėl konfliktinių santykių šeimoje įrašyti į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje lankosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bei Socialinių paslaugų centro darbuotojai, kurie teikia šeimai bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. M. ir R. Č. šeimoje auga du mažamečiai vaikai: E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini),. E lanko Jonavos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini),“. Mažasis K. yra prižiūrimas namuose. Šeima gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini),. Bute švaru, tvarkinga, yra būtiniausi baldai bei namų apyvokos daiktai. Butas išnuomotas šeimai Jonavos rajono savivaldybės iki 2017-10-01. Už komunalinius patarnavimus ir buto nuomą nuo 2016-02-01 iki 2017-01-01 yra susidaręs 758,89 Eur įsiskolinimas. M. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“. Pasak jo, jis gauna minimalų atlyginimą. R. Č. teigimu, vaikų išlaikymui ji gaunanti 70 Eur išmokų vaikams. Sutuoktiniai tvirtina nenorintys būti iškeldinti iš jiems išnuomoto buto ir žada padengti įsiskolinimą. Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su ieškovų ieškiniu atsakovams dalyje dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo. Ieškinio dalys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant minėtai šeimai, auginančiai 2 nepilnamečius vaikus, kitos gyvenamosios patalpos neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto, kuriame nurodoma, kad „nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos“, bei 6 punkto, nustatančio, jog „sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos ) pripažįstami negaliojančiais", neatitinka teisėtų vaikų interesų.

2017-07-16 teisme gautas ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, jog ieškovė iškeldinamai atsakovų šeimai gali skirti būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 35,43 kv. m.

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovės patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, o atsakovai prašė jų su vaikais neiškeldinti iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-06-05 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. l3B-0864 atsakovui ir jo šeimos nariams R. Č. (atsakovei) ir E. Č. (gim. (duomenys neskelbtini),) buvo skirtas Jonavos rajono savivaldybei priklausantis 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudarant terminuotą nuomos sutartį laikotarpiui iki 2017-10-01. 2014-06-05 atsakovas su ieškovės atstovu pasirašytoje Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje įsipareigojo nuomotojui nustatyta tvarka mokėti šiuos mokesčius: 0,947 Lt už kv. m nuomos mokestį kas mėnesį, iš viso 32,350 Lt, ne vėliau kaip iki kito po pragyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (Sutartis 2 p.); mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais (Sutarties 3 p.). Atsakovams nemokant mokesčių, Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-02-01 teismo įsakymu Nr. L2-544-490/2016 iš atsakovo kreditorei UAB ,,Jonavos paslaugos“ priteisė 567,96 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-01-01, 7,68 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-01) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams ir toliau nemokant mokesčių nuo 2016-02-01 iki 2016-10-01 susidarė 918,20 Eur mokesčių (už buto nuomą, administravimo išlaidas, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, šiukšlių išvežimą, priskaitytą priklausomai nuo buto bendro naudingo ploto; už vandenį, priskaitytą pagal deklaruotą sunaudoto vandens kiekį). Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ 2016-11-08 įspėjo atsakovus dėl susidariusios skolos, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau atsakovai į šį įspėjimą nereagavo, ieškovės paslaugų neatsisakė, jomis naudojosi ir 2017-01-01 liko skolingi ieškovei už komunalines paslaugas ir buto nuomą 1 173,43 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 str.). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki nustatyto termino (CK 6.584 str.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovai dalį skolos, nurodytos pirminiame ieškinyje, sumokėjo ir skola už buto nuomos ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-01-01 yra 18,89 Eur, kuri priteistina ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovų (CK 6.351, 6.388, 6.391 ir 6.584 str.).

Kadangi prievolės, kylančios iš Paslaugų teikimo ir Nuomos sutarčių, yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, be to, nors nuomos sutartis buvo sudaryta tik su vienu atsakovu, tačiau suteikiant jam ir jo šeimos nariams gyvenamąsias patalpas, konstatuotina, jog už veiksmus, pažeidžiančius Nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai solidariai. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 dalyje numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių, todėl iš atsakovų priteistini patikslintame ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už šešis mėnesius iki 2017-01-01 – 19,38 Eur.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 str.). Kadangi atsakovai prievolių tinkamai nevykdė, iš jų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 ir 6.37 str.).

Be to, ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija reiškia reikalavimą nutraukti 2014-06-05 sudarytą terminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Šie ieškinio reikalavimai atmestini.

CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, tik kuriuo yra grindžiami ieškinio reikalavimai, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šioje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Nurodytos teisės normos nuostatos dėl nuomos sutarties nutraukimo buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimo pagrindu yra ne kartą išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39–6.40 str.); taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, būtina atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 str.) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009, 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų, auginančių mažamečius vaikus, galimybe naudotis socialiniu būstu.

Minėta, kad nustatant nuomotojo teisių pažeidimo apimtis ir nuomininko kaltės dėl padaryto sutarties pažeidimo laipsnį, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstami nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė ir pan. Teismo nuomone, šioje byloje reikšminga yra tai, kad atsakovai, gyvendami ginčo bute 2014 m. birželio, 2016 m. susilaukė sūnaus K., čia nuo daugiau kaip tris metus gyvena ir nepilnametė šalių dukra E, gimusi (duomenys neskelbtini),., lankanti netoliese esantį darželį, atsakovai jokio kito nekilnojamojo turto neturi, todėl atsakovų ir jų vaikų teisė į ginčo patalpą, atsakovams neturint jokios kitos gyvenamosios patalpos, saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Akivaizdu, jog atsakovė, ginčo laikotarpiu augindama du mažamečius vaikus, privalėdama pasirūpinti jų maitinimu, apranga ir kasdieninėmis išlaidomis, pati turėdama tik 10 klasių išsilavinimą ir nebūdama įgijusi jokios profesijos bei neturėdama jokios darbo patirties, gaudama tik nedideles socialines išmokas, o atsakovui, nors ir turint nuo 2016-06-02 darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini),“, kur tik nuo 2017-08-01 jam mokamas 390 Eur darbo užmokestis (iki tol buvo mokama 380 Eur), tačiau, kaip nustatyta jo paaiškinimu teismo posėdyje, darbo užmokestį tik pastaruoju metu ėmus gauti reguliariai, neturėjo realių galimybių savalaikiai mokėti nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčių, dėl ko, šeimos turtinei padėčiai esant sunkiai, susidarė gana didelis įsiskolinimas. Nors Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovų šeima nuo 2016-12-15 dėl konfliktinių santykių šeimoje yra įtraukta į Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, tačiau duomenų apie tai, jog atsakovai netinkamai atliktų pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovų materialinė padėtis.

Teismo nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio visiškas patenkinimas, nutraukiant Nuomos sutartį ir iškeldinant atsakovus iš socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šioje konkrečioje situacijoje būtų neproporcinga ir todėl netaikytina priemonė. Teismas nemano, jog, ieškinį šioje dalyje atmetus, būtų atsižvelgta tik į nuomininkų interesus, o savininko teisės būtų ignoruojamos. Minėtas proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės ir įstatymo saugomi interesai. Teismas daro išvadą, kad nuomos santykių su atsakovais nutraukimas ir jų šeimos su mažamečiais vaikais iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, dar labiau socialiai pažeistų atsakovų bei jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Be to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybių visumą, į tai, jog ieškinio pagrindu nurodyta didesnė skolos suma yra sumokėta, teismas nemato pagrindo tenkinti šios ieškinio dalies ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.).

Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Pažymėtina, kad atsakovai ieškiniu prašytos priteisti skolos neginčijo, šios bylos nagrinėjimo metu jie pagal galimybes sumokėjo ieškinio reikalavime nurodytą skolą, išskyrus nedidelę jos dalį – 18,89 Eur skolą ir 19,38 Eur delspinigius – kuri priteisiama šiuo sprendimu. Nors atsakovai ieškinyje prašomą priteisti skolą, būtent dėl kurios susidarymo ir buvo pareikštas ieškinys dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, iš esmės sumokėjo, ieškovė savo reikalavimą nutraukti buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovų šeimą patikslintame ieškinyje palaikė kitu pagrindu, t. y. dėl to, kad 2017-12-01 atsakovai už buto nuomą ir komunalines paslaugas iš viso yra skolingi 890,69 Eur, kadangi jie ir toliau nemoka mokesčių, o 2016-02-01 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-544-490/2016 iš jų jau yra priteista 567,96 Eur skola už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-01-01, 7,68 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (575,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-01) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 Eur žyminis mokestis. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje neprašo priteisti skolos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01, o dėl civilinėje byloje Nr. L2-544-490/2016 priteistos skolos yra išduotas vykdomasis dokumentas ir pateiktas vykdyti antstolių kontorai, kas reiškia, jog ieškovė, civilinėje byloje Nr. L2-544-490/2016 neprašiusi nutraukti Nuomos sutarties CK 6.611 straipsnio pagrindu, jau yra pasinaudojusi kitais pažeistų civilinių teisių dėl nesumokėtų mokesčių už laikotarpį iki 2016-01-01 gynimo būdais, dėl kurių atsakovas jau neišvengiamai patirs turtinius nepatogumus, nes turės sumokėti procesines palūkanas ieškovei ir antstolių kontorai už sprendimo vykdymą, todėl šios, 2016-02-01 teismo įsakymu jau priteistos, skolos panaudojimas kaip pagrindo Nuomos sutarties nutraukimui ir abiejų atsakovų (o ypač atsakovės, kurios atžvilgiu 2016-02-01 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-544-490/2016 nėra priimtas) bei jų nepilnamečių vaikų iškeldinimui, teismo nuomone, pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principus, tuo labiau, kad, kaip nustatyta ieškovės atstovės paaiškinimu teismo posėdyje, iš šios teismo priteistos skolos yra išieškota 252,36 Eur suma, todėl likusi neišieškota suma yra tik 327,28 Eur.

Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija 2017-07-16 teismui pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog iškeldinamai atsakovų šeimai ieškovė gali skirti būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 35,43 kv. m, tačiau pažymėtina, jog 2017-12-05 patikslintame ieškinyje atsakovus prašoma iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, be to, į bylą nepateikti jokie duomenys apie siūlomą atsakovų šeimai gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios plotas 35,43 kv. m., ir jos būklę, t. y. apie tai, ar ji yra tinkama gyventi nepilnamečiams vaikams, todėl teismas negali savo iniciatyva nuspręsti dėl atsakovų su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo suteikiant jiems šią patalpą.

Atsižvelgiant į teismų nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės neįrodė, jog atsakovai piktnaudžiauja jiems teikiama parama, piktybiškai nemoka mokesčių už nuomą ir komunalines paslaugas ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovų valios priklausančių priežasčių. Dėl to teismas konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas (kuris konkrečiu atveju atsakovo beveik sumokėtas) nėra pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nes nuomos sutarties nutraukimas ir priverstinis atsakovų iškeldinimas iš buto būtų neproporcingas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Nors šiuo atveju, kaip matyti iš Nuomos sutarties 1 punkto, sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2017-10-01, tačiau pažymėtina, jog ieškinys nebuvo reiškiamas Nuomos sutarties 14 punkto ir CK 6.613 straipsnio pagrindu. Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis Nuomos sutarties 14 punktu, nuomininkas ir jo šeimos nariai privalo per 1 mėnesį išsikelti pasibaigus nuomos terminui (kai nuomos sutartis nepratęsiama). Jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti per 1 mėnesį, jis su šeima iškeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Akivaizdu, jog, vadovaujantis tokia sutartimi, ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo tuo atveju, jeigu sutartis iš tiesų pasibaigė 2017-10-01 (nes nebuvo pratęsta), CK 6.613 straipsnio pagrindu galėjo būti pareikštas tik po to, kai atsakovai nesutiko išsikelti per 1 mėnesį. Dabar gi susidarė tokia situacija, kai nėra aišku, ar sutartis yra pasibaigusi 2017-10-01, kadangi ieškovės 2017-12-05 patikslintu ieškiniu prašo nutraukti Nuomos sutartį CK 6.611 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone, nutraukti galima tik tokią sutartį, kuri nėra pasibaigusi. Esant tokiai situacijai, kai pačios ieškovės patikslintame ieškinyje nelaiko, kad sutartis yra pasibaigusi ir neprašo atsakovų iškeldinti CK 6.613 straipsnio pagrindu, teismas, negalėdamas išeiti už pareikšto ieškinio ribų, atmeta ieškinio reikalavimus dėl Nuomos sutarties nutraukimo CK 6.611 straipsnio pagrindu ir dėl atsakovų iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Paduodama ieškinį, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ sumokėjo valstybei 23 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi atsakovai ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimą priteisti 758,89 Eur įsiskolinimą pripažino ir bylos nagrinėjimo metu didesnę jo dalį (95 proc.) įvykdė, likdami skolingi 38,27 Eur sumą, kuri priteisiama šiuo sprendimu, teismas, laikydamas, jog ieškovė UAB ,,Jonavos paslaugos“, savo ieškinio reikalavimą sumažinusi 95 procentais, tokiu būdu atsisakė nuo 95 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ grąžina jos sumokėto žyminio mokesčio dalį – 16 Eur (23 x 0,95 x 0,75) (CPK 87 str. 2 ir 5 d.), o likusį 7 Eur žyminį mokestį priteisia ieškovei iš atsakovų (CPK 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 8,14 Eur. Kadangi ieškinio dalis dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo atmesta kaip nepagrįsta, teismas, laikydamas, jog atsakovai yra atsakingi tik už 1/2 dalies šių išlaidų sumokėjimą valstybei, likusios ½ bylinėjimosi (pašto) išlaidų sumos iš atsakovų valstybei nepriteisia, kadangi ji yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 230 straipsnio 2 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 286–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ (įmonės kodas 156916523, adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, a. s. Nr. LT11 4010 0439 0008 0445 AB DNB banke, banko kodas 40100) solidariai iš atsakovų R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),) ir M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),) pagal 2014-06-05 Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį:

18,89 Eur (aštuoniolikos eurų 89 euro centų) mokesčių už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-01-01 įsiskolinimą,

19,38 Eur (devyniolikos eurų 38 euro centų) delspinigius už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-01-01,

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

7 Eur (septynių eurų) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ (įmonės kodas 156916523, adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, a. s. Nr. LT11 4010 0439 0008 0445 AB DNB banke, banko kodas 40100) 16 (šešiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-05-09DNB lėšų pervedimo nurodymu Nr. 57674.

Ieškinį dalyje dėl buto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.