Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo A. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad N. J. šeimai atvejo vadyba netaikoma, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs. Teismo posėdžio metu šios institucijos atstovė nurodė, kad pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovas R. J. nelaiko savęs ieškovės sūnaus A. tėvu, yra asmuo (A. L.), kuris pripažįsta esąs vaiko biologinis tėvas, ieškovė siekia, jog vaikas žinotų tikrąjį savo tėvą, kuris būtų įrašytas ir vaiko gimimo įraše, todėl abejonių nekyla, kad vaikas neliks be tėvo. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad ieškinio tenkinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad ieškovės N. J. ir atsakovo R. J. santuoka nenutraukta. Iš Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. J., kurio tėvu nurodytas atsakovas R. J.. Taigi ieškovei sūnus A. gimė jai esant santuokoje su atsakovu, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, A. J. gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ vaiko tėvu įrašytas ieškovės sutuoktinis R. J..

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tvirtino, kad atsakovas R. J. nėra ir negali būti jos sūnaus A. biologinis tėvas. Ieškovė savo įsitikinimą grindžia tuo, kad vaiko pradėjimo metu jos ir sutuoktinio santykiai jau buvo nutrūkę, jie nors ir gyveno vienam bute, tačiau atskiruose kambariuose. Tuo metu, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, ieškovė ir jos sutuoktinis nebegyveno santuokinio gyvenimo, nepalaikė artimų santykių, ji susitikinėjo ir intymiai bendravo su kitu vyriškiu – A. L.. Atsakovas R. J. teisme patvirtino, kad jis nuo 2018 m. rudens negyvena santuokinio gyvenimo su ieškove, ieškovės sūnumi nesidomi, juo nesirūpina ir jo neišlaiko. Trečiasis asmuo A. L. elektroniniame laiške, pateiktame teismui, nurodė, kad jis yra ieškovės sūnaus A. tėvas.

Pagal CK 3.148 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas R. J. nėra ieškovės vaiko A. J. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo R. J. tėvystė ieškovės vaikui būtų nuginčyta. Teismas ieškovės ir atsakovų išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Ieškovė ir atsakovas nurodė tokias pačias aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė ieškovės sūnus A., ieškovės ir jos sutuoktinio santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę, ieškovė nuo 2018 metų rudens susitikinėjo su A. L., su juo intymiai bendravo. Atsakovas ieškovei gimusiu vaiku nesidomi, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo, tarp jų nesusiformavo ryšys, būdingas tėvui su vaiku. Šalys pripažįsta, kad A. J. gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas R. J. tik dėl to, kad vaikas gimė nenutraukus santuokos, tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad R. J. nėra ieškovės sūnaus A. tėvas, o vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas R. J. nepaneigė, kad jis nėra vaiko A. J. tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo R. J. tėvystės nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149, 3.150 straipsniai, CPK 178 straipsnis), Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas apie A. J. tėvą naikintinas.

36CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl tėvystės nuginčijimo yra ieškovė ir atsakovas R. J.. Atsakovas neprašo taikyti ieškinio senaties termino jo tėvystei nuginčyti, priešingai, atsakovas su reikalavimu nuginčyti jo tėvystę sutinka, prašo ieškinį patenkinti, trečiasis asmuo pripažįsta esąs vaiko biologinis tėvas, tarp kurio ir vaiko formuojasi tėvui ir vaikui būdingas ryšys, kuris prisideda prie vaiko išlaikymo, vaikas nepažįsta atsakovo. Įvertinus visumą šių aplinkybių, yra pagrindas išvadai, kad ieškinio senaties termino taikymas šioje byloje pažeistų ne tik atsakovo interesus, bet ir mažamečio vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, todėl ieškinio senatis netaikytina.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nors ir nurodė vaiko tėvą, tačiau reikalavimo nustatyti tėvystę nereiškė, todėl atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji jos sūnaus A. J. tėvystė.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovo. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, kuris šioje byloje yra 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies punktas), išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, - 268,33 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 19,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso 398,25 Eur. Atsakovas R. J. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, tačiau jis dalyvavo teismo posėdyje, su ieškiniu sutiko, ieškinys pareikštas tiek ieškovės ir jos vaiko, tiek atsakovo interesais, dėl susidariusios padėties (vaiko pradėjimo nenutraukus santuokos) atsakomybė tenka ieškovei, tačiau ir atsakovas galėjo reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (ieškinio patenkinimo atveju jam nebūtų reikėję atlyginti išlaidų valstybei), todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo R. J. tikslinga priteisti pusę susidariusių bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 194,13 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149, 3.150 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą R. J., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. J. 199,13 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 13 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, iš jų 64,96 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 96 centus) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662, 134,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 17 centų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.