- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-349-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- P. P.
- Ieškovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- M. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9377-918/2013 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui P. P., trečiasis asmuo M. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-17 sprendimu nepilnamečiam sūnui T. P. iš atsakovo priteistą išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį ir padidinti jį iki 500 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisti turtu – priteisti sūnaus išlaikymui atsakovui priklausantį 0,06 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-07-31 posėdžio metu ieškovė reikalavimą patikslino ir prašė išlaikymą priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis arba priteisti išlaikymą žemės sklypu. Nurodė, kad išlaikymas priteistas, kai vaikui buvo 4 metai, dabar jo poreikiai išaugę ir atsakovo teikiamo 125 Lt išlaikymo nepakanka. Be to, vaikui nustatytas nervinis tikas, reikalinga atpalaiduojanti veikla ir papildai. Vaikas nori lankyti baseiną, futbolą, tam reikia papildomų lėšų. Atsakovas bendrauti su vaiku nenori, per metus susitikdavo 2-5 kartus. Vaikas ir pats nenori su tėvu bendrauti ir jo matyti, tėvas nemoka su sūnumi elgtis, po susitikimų su juo T. būna labai nervingas, neramus, dėl to paūmėja vaiko liga. Materialiai ieškovei padeda tėvai, teta, prisideda produktais ar nupirkdami reikalingų daiktų. Kadangi net priteistą mažą 125 Lt išlaikymą atsakovas mokėjo nereguliariai, vaiką praktiškai išlaikė viena ieškovė, todėl mano, kad didesnio išlaikymo ieškovas tikrai neteiks, o priteisus išlaikymui prašomą žemės sklypą, ieškovė tikisi jį nuomoti. Sklypas yra namų valdos paskirties, gyvenamųjų namų rajone, todėl turėtų būti paklausus nuomai. Vaikui iki pilnametystės likę 7 metai, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už laikotarpį iki pilnametystės susidarytų 45000 Lt išlaikymo suma. Sklypo vertė 42600 Lt, todėl išlaikymo priteisimas šiuo turtu labiausiai atitinka vaiko išlaikymo sumą iki pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti po 350 Lt kas mėnesį. Nesutiko dėl išlaikymo priteisimo turtu, nes tai neužtikrintų vaiko kasdieninių poreikių, be to, ieškovė sklypą gali parduoti, o pinigus išleisti ne vaiko reikmėms, o savo poreikiams. Be to, ieškovė pasirinko patį geriausią žemės sklypą, jo vertė didesnė nei 45000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė 2006-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11096-249/2006 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo P. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-04-12) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė S. P.; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką) iš atsakovo P. P. priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. P. (po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-04-12, iki vaiko pilnametystės) įvykdymo užtikrinimui; hipotekos kreditoriumi nustatė nepilnametį T. P.; įpareigojo ieškovę S. P. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 108 Lt už hipotekos įregistravimą į pasirinktą Centrinės hipotekos įstaigos sąskaitą; priteisė iš atsakovo P. P. 730 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. P. bei 155 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-17 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų S. P. ir P. P. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje P. P. įsipareigojo sūnaus T. P. išlaikymui skirti po 125 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. T. P. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 5 klasėje. Ieškovės paskaičiavimu nepilnamečio T. P. poreikiams užtikrinti kas mėnesį reikalinga 1500 Lt suma. T. P. diagnozuotas nervinis tikas, nuo 2010-02-20 jis periodiškai stebimas neuropatologo, gydymui skiriami medikamentai, jiems įsigyti per metus išleidžiama apie 120 Lt. Ieškovė yra bedarbė, gauna 606 Lt nedarbo draudimo išmoką, jai 2013 metų balandžio-birželio mėnesiais skirta socialinė pašalpa, nuo 2012 metų liepos iki lapkričio ir 2013 metų sausio-vasario mėnesiais turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove 2 kambarių bute, kuriuo naudojasi pagal panaudos sutartį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1998 metų laidos Opel Astra automobilis, 6 žemės sklypai ir 3 kambarių butas Kauno mieste, ½ dalis namo (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, vidutinės pajamos pagal atsakovo nurodomus duomenis per mėnesį sudaro 1000 Lt. T. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-17 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo atsakovas reguliariai nemokėjo, 2013 metų liepos 30 dienai buvo susidaręs 1419 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovas padengė bylos nagrinėjimo metu. Daugiau nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
Teismas nustatė, kad nuo 2006 m. iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, nes jis pradėjo lankyti mokyklą, jam diagnozuotas nervinis tikas, kurio gydymui reikalingi vaistai, vitaminai, terapinės priemonės, taip pat vaikui reikalinga užklasinė veikla.
Teismas konstatavo, kad nuo 2006 m. ieškovės materialinė padėtis jai netekus darbo stipriai pablogėjo. Šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą, sveikatos priežiūrą ir kasdieninius poreikius. Atsakovo materialinė padėtis nuo 2006 m. sprendimo iš esmės nepasikeitė. Nors atsakovo deklaruotos iš verslo gaunamos pajamos 1000 Lt nėra didelės, tačiau įvertinus atsakovo turimo turto masę ir turto buvimo vietą (duomenys neskelbtini), kuri sąlygoja didesnę turto vertę, teismas sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis gera ir jis gali teikti prašomo dydžio - po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą.
Teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos reikalingos tenkinti kasdieninius vaiko poreikius, o tam tikslui šiuo atveju geriausiai tinka periodinės išmokos. Priteisus vaikui išlaikymą nekilnojamuoju turtu, vaikui ir jo įstatyminei atstovei atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti, tam reikėtų papildomų lėšų.
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės materialinė padėtis sunki, papildomos išlaidos turto priežiūrai sumažintų ieškovės galimybes išlaikyti sūnų, ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą turtu netenkino. Tačiau atsižvelgęs į atsakovo požiūrį į sūnaus išlaikymą, nesistemingą išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą, į prioritetinės vaikų teisių apsaugos principo reikalavimus, išlaikymo teikimo pareigos nepilnamečiui vaikui įvykdymo užtikrinimui, remdamasis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose teismui suteikta teise priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ex officio pritaikė priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriumi nustatė nepilnametį T. P. iki sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu (1 t. b. l. 160-163) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą pakeisti iš dalies ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini) iš P. P. nustatyto Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11096-249-2006 materialinio išlaikymo dydį pakeisti iš 125 Lt į 350 Lt; perskirstyti byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nevertino tėvų galimybės teikti vaikui priteistą išlaikymą. Ieškovės mėnesio pajamos niekados nesiekė sumos, kurią ji deklaruoja išleidžianti vaiko išlaikymui. Remiantis ieškovės pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma, jos draudžiamosios pajamos per 2012 m. sudarė vidutiniškai 841 Lt per mėnesį. Apelianto mėnesio pajamos 1000 Lt. Tėvams turint tokias pajamas, vaiko išlaikymui skirti 1499,78 Lt yra neįmanoma. Vaikas paaugo ir pasikeitė jo poreikiai, tačiau neįmanoma, kad per 6 metus vaiko poreikiai padidėtų 3 kartus. Net ir ženkliai padidėję vaiko poreikiai gali būti tenkinami tik atsižvelgus į tėvų galimybes, o tėvų turtinė padėtis ir galimybės skirti vaikui išlaikymą nuo santuokos nutraukimo momento nepakito. Apelianto nuomone, 350 Lt iš kiekvieno tėvų yra reali suma, atitinkanti vaiko poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą.
2. Teismo išvada dėl ieškovės turtinės padėties stipraus pablogėjimo ar vertingo turto neturėjimo neatitinka tikrovės, padaryta remiantis klaidingai nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra įrodymų, kokia buvo turtinė ieškovės padėtis 2006 m., tačiau ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad po santuokos nutraukimo, 2009-11-25 nusipirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), o vėliau, 2011-11-29 įsigijo automobilį. Tai, kad ieškovė kurį laiką neturi darbo, vertintina aplinkybė, tačiau tai nepastovus reiškinys. Apeliantės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepakito, kas patvirtinama pateiktais rašytiniais įrodymais.
3. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau iš atsakovo buvo priteistos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti. Apeliantas priteistą 2006 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimu išlaikymą vaikui geranoriškai mokėjo, todėl nebuvo jokios būtinybės taikyti laikiną apsaugos priemonę ir turtą areštuoti, taip didinant šalių bylinėjimosi išlaidas. Buvo pažeistas CPK 7 str. principas.
Atsiliepimas
Ieškovė S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 5-6) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas ir ieškovė nebėra šeima ir jų pajamos negali būti sumuojamos, todėl apeliantas turėtų vertinti savo galimybes teikti vaikui išlaikymą. Apeliantas kitų išlaikytinių neturi. Jis neteisingai vertina vidutinių vaiko poreikių mėnesiui lentelę - lentelė atspindi vaiko poreikius, įvertinant ir vaiko sveikatos būklę, tačiau nereiškia faktinių ieškovės išlaidų vaikui. Ieškovė neturi tokių lėšų, kokių reikėtų vaikui pilnai poreikiams tenkinti, lentelėje minimas sumas galėtų skirti vaikui, jei apeliantas teiktų reikiamą išlaikymą. Per paskutinius tris mėnesius apeliantas sumokėjo vaiko išlaikymui tik 160,00 Lt. 500,00 Lt iš atsakovo būtų tik pakankama dalis bendrame vaiko išlaikyme. Po santuokos nutraukimo ieškovė įsigijo sudegusią sodybą už 4000 Lt, kuri buvo įsigyta vaiko sveikatos gerinimui. Tačiau tai nėra vertingas nekilnojamasis turtas, nes ji kol kas neturi lėšų sodybai atstatyti. Nebrangus dėvėtas automobilis reikalingas pagrinde šalių vaiko gerovei - nuvežti jį pas gydytojus, į gamtą, nes vaikas turi nervinį tiką ir judėjimo galimybė bei tyras oras jam yra svarbus sveikatinimo veiksnys. Apeliantas jau po santuokos nutraukimo taip pat įsigijo tokių pačių metų gamybos tokios pačios klasės automobilį. Apeliantas dirba tik 2-3 mėn. per metus, todėl vertinti jo pajamas kaip nuolatines ir stabilias negalima. Apeliantas neįrodė savo pajamų pastovumo šaltinio, todėl pagrįstos abejonės vertintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantas turi ženkliai mažiau pajamų, nei turi išlaidų. Jis valdo aštuonis nekilnojamojo turto objektus, nė vienas jų nėra naudojamas taip, kad duotų pajamų, iš ko darytina išvada, kad jis turi lėšų pragyvenimui ir turto išlaikymui. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2006 m. teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui - prašė priteisti išlaikymą turtu, arba - piniginėmis periodinėmis išmokomis. Teismas priteisė po 500,00 Lt išmokų kas mėnesį, todėl, laikytina, kad ieškovės prašymas keisti priteisto išlaikymo dydį buvo patenkintas. Ieškovė prašo teismą pasinaudoti teise šeimos bylose savo pagrista nuomone spręsti geriausiai nepilnamečio vaiko interesams - priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui natūra 0,0600 ha žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas be šio sklypo valdo dar 5 kitus tokius sklypus mieste, todėl vieno iš šešių tuščių sklypų perleidimas, kaip prievolės išlaikyti vaiką užtikrinimas, nepablogintų apelianto padėties – priešingai, jam liktų lėšos, kurias turi mokėti už turto išlaikymą bei nereikėtų mokėti kiekvieną mėnesį vaikui po 500,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad šalių sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ieškovės nurodoma apie 1500 Lt suma, yra reali ir protinga. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad dėl padidėjusių vaiko poreikių 125 Lt/mėn. nepakanka net minimalių vaiko poreikių patenkinimui, o atsakovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, iš atsakovo priteisė 500 Lt/mėn.
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nevertino tėvų galimybės teikti vaikui priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovo turtinę padėtį įvertino kaip daug geresnę nei ieškovės, todėl nebekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės ir atsakovo turtinės padėties nustatymou bei įvertinimu (CPK 187 str.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių paauglio sūnaus (11 m. amžiaus) poreikiai nuo 2006 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, išaugo dėl amžiaus, atsiradusių specialių poreikių, tai patvirtina byloje esantys duomenys apie vaiko poreikius, sveikatą.
CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Apeliantas nesutikdamas su ieškovės nurodyta 1500 Lt reikalingų vaiko poreikių tenkinimui suma, nenurodė kokios būtinų vaiko poreikių tenkinimui išlaidų sumos pakaktų. Apeliantas neneigia, kad ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytos išlaidos maistui, drabužiams, vaistams, mokymosi reikmenims, laisvalaikui, būsto išlaikymui, viso apie 1000 Lt/mėn. yra būtinos, realios ir protingos. Apeliantas nurodo, kad dėl savo sunkios turtinės padėties, kai ieškovės draudžiamosios pajamos per 2012 m. tesudarė vidutiniškai 841 Lt per mėnesį, todėl ieškovė realiai negalėjo skirti 1500 Lt/mėn. vaiko išlaikymui. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad 1000 Lt/mėn. dydžio išlaidos yra būtinos, o atsakovas yra pajėgus teikti vaikui skundžiamu sprendimu priteistą 500 Lt/mėn. išlaikymą. Apelianto argumentai, kad apeliantė 2009-11-25 nusipirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), o vėliau, 2011-11-29 įsigijo automobilį nereiškia, kad jos turtinė padėtis po 2006 m. teismo sprendimo iš esmės pagerėjo, o atsakovo pablogėjo, taip pat nepaneigia apylinkės teismo pozicijos dėl atsakovo esamos geresnės turtinės padėties nei ieškovės.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš jo priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumu jo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentas vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudarantį vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.
Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, pateikė 2011 ir 2012 metų gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją, kuri iš esmės parodo tik paties atsakovo deklaruotas pajamas už atskirus mėnesius, o ne ištisus metus, ir tai teikia pagrindo manyti, kad apeliantas dirbdamas per metus po 2-3 mėnesius turi pakankamai pajamų, kurių viešai nedeklaruoja, sau pragyventi bei turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti, ir abejoti jo tikrosios turtinės padėties atskleidimu (1 t. b. l.125-130). VĮ nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), sutinka mokėti 350 Lt/mėn. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas yra nepajėgus teikti vaikui skundžiamu sprendimu priteisto dydžio - 500 Lt/mėn. sumą.
Pažymėtina tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja, juo nesidomi ir nesirūpina, objektyvių duomenų, kad jis kitu būdu faktiškai prisideda prie vaiko išlaikymo byloje nėra pateikta. Šalių sūnus lanko mokyklą, norėtų lankyti mokamus būrelius (baseiną, futbolą ir pan.), dėl sveikatos sutrikimo turi specialių poreikių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei tenka ir kasdieninis rūpinimasis vaiku, jo auginimas bei auklėjimas, todėl jai tenkanti vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dalis pinigine išraiška yra daug didesnė nei 500 Lt.
Todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko poreikių ir jų neproporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
Abiejų tėvų pinigine išraiška po lygiai teikiamas 1000 Lt išlaikymas gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius atsižvelgiant į tai, kad paauglio vaiko poreikiai nuolat didėja.
Atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo sumažinimui.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Apelianto teiginiai, kad jis geranoriškai mokėjo 2006 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, todėl nebuvo jokios būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir turtą areštuoti, nepagrįsti ir nepakankami pirmosios instancijos teismo ex officio pritaikyto priverstinio įkeitimo (hipotekos) atsakovo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimui. Iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas pagal 2006 m. teismo sprendimą turėjo 1419 Lt įsiskolinimą, pareigą mokėti išlaikymą kas mėnesį pažeidinėjo, išlaikymą teikė nereguliariai, kas 2-4 mėnesius, jo gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra nepastovios (1 t. b. l. 93, 97-98, 125-130), apeliantas be šio sklypo valdo dar 5 kitus tokius sklypus Kaune, todėl vieno iš šešių tuščių sklypų disponavimo apribojimas, netrukdo jam šiuo turtu naudotis, kitos alternatyvios užtikrinimo priemonės apeliantas nenurodo, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo nei CPK 7 straipsnio, nei CK 3.197 straipsnio pagrindu.
Apelianto argumentai, kad teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies iš jo nepagrįstai priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nesudaro pagrindo jų sumažinimui, nes ieškovės ieškinys, kuriame pateikti 2 alternatyvūs reikalavimai (priteisti periodines išmokas arba atitinkamo dydžio išlaikymą turtu) iš esmės (dėl išlaikymo padidinimo) patenkintas visiškai. Todėl ieškinio patenkinimo atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos 500 Lt advokato pagalbos išlaidos (2 t. b. l. 7, 8-9), neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)