Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Š. skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 200 (dviejų šimtų) eurų bauda.

D. Š. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, kadangi leido A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09 dirbti jo įmonės naudai automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, automobilių plovėju, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo priėmimą į darbą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. Š., vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad A. L. nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09 būtų leidžiama dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tik sudarius su juo rašytinę darbo sutartį nuo 2016-03-03 bei nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo darbo pradžią. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

D. Š. skundžiamu nutarimu už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, nubaustas 200 Eur bauda.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Apeliaciniame skunde nekeliamas pažeidėjo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimas, tačiau nesutinkama su ATPK 30¹ str. taikymu ir D. Š. paskirta nuobauda, kuri, Institucijos nuomone, yra per švelni ir neleis pasiekti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl, apeliantės teigimu, pažeidėjui už nelegaliai dirbusį asmenį turėtų būti paskirta bauda ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, laikantis ATPK 30² str. numatytos tvarkos.

Apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas ir D. Š. paskirdamas švelnesnę baudą, negu numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje minimali, tinkamai taikė teisės normas ir jų nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei Institucija, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti įgyvendinti pažeidėjui už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus ir mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali, nes, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, net ir švelniausios įstatyme numatytos baudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, taip pat pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.

Šiuo atveju akivaizdu, kad D. Š. tokių ketinimų neturėjo. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, A. L. UAB (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo 2016-03-04, tą pačią dieną buvo pranešta SODRAI apie jo įdarbinimą šioje įmonėje, byloje taip pat yra šalių nepasirašyta tarp A. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016-03-04 sudaryta darbo sutartis. D. Š. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę iš esmės pripažino, ir tai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažeidėjas parodė, kad jis tą pačią dieną, kada A. L. pradėjo dirbti, liepė jam pasirašyti darbo sutartį, tačiau jis jos nepasirašė, kadangi tuo metu dirbo. A. L. liepė ateiti pabaigus darbą, bet po darbo jis išvažiavo nepasirašęs sutarties. Tada A. L. dirbo savaitgalį, kada nei jo, nei buhalterės darbe nebuvo, todėl darbo sutartis taip ir gulėjo nepasirašyta. Pripažįsta, kad tai yra jo neapdairumas. D. Š. taip pat parodė, kad įdarbinimo tvarka jam yra žinoma, tačiau ją pažeidė ne piktybiškai, o dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. įmonei skubiai reikėjo darbuotojo, A. L. tartis dėl darbo atėjo 2016-03-03, o dirbti pradėjo jau kitą dieną (2016-03-04), 2016-03-03 dėl per didelio savo paties darbo krūvio (nors yra direktorius, tačiau pats taip pat dirba, plauna mašinas) pamiršo buhalterei pasakyti, kad tvarkytų dokumentus dėl A. L. įdarbinimo, todėl jo įdarbinimo dokumentus buhalterė sutvarkė 2016-03-04 ryte, t. y. tą pačią dieną, kai A. L. pradėjo dirbti. D. Š. pripažįsta, kad padarė žmogišką klaidą, tačiau, pasak jo, visi mokesčiai valstybei vis tiek būtų sumokėti, nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, paaiškino, kad direktoriaus pareigas užima pirmą kartą, šioje sferoje yra naujokas, nepateisina nelegalių darbuotojų, jo įmonėje tokių darbuotojų niekada nebuvo ir pažada, jog jų nebus ir ateityje, supranta, kad reikia atidžiau tvarkyti dokumentus, mano, kad geriau buvo sutvarkyti A. L. įdarbinimo dokumentus tą pačią dieną, kada jis pradėjo dirbti, nei leisti jam dirbti apskritai neįforminus jo įdarbinimo dokumentų. Taigi paminėtos aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, rodo, jog pažeidimas nebuvo planuotas, padarytas atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pažeidimas truko labai trumpai, A. L. įmonėje dirbo keturias dienas, už kurias jam buvo sumokėtas darbo užmokestis, su juo buvo iki galo atsiskaityta, ką patvirtino ir pats A. L.. Be to, šioje byloje nenustatyta D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje jis anksčiau nėra baustas, nėra teistas, byloje taip pat nėra duomenų, kad iki aptariamo įvykio UAB (duomenys neskelbtini) būtų daugiau nustatyta nelegalaus darbo faktų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju D. Š. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan.

Atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei jo aplinkybes, į tai, kad iš esmės pažeidimu nebuvo padaryta žalos, įvertinus pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, nes faktinių duomenų visumos šiuo atveju visiškai pakanka tam, kad pažeidėjui būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Taigi įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo kaltės laipsnį, aukštesnysis teismas, priešingai nei skunde teigia Institucija, konstatuoja, jog šioje byloje D. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., paskirta 200 Eur bauda nėra per švelni ir yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevenciniai). Tuo tarpu Institucija savo skunde nenurodo jokių svarių argumentų, kodėl administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nebūtų pasiekti pažeidėjui paskyrus ir švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutarimą palikti galioti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.