Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Ingai Madeikienei,

dalyvaujant Panevėžio apskrities Valstybės mokesčių inspekcijos atstovui D. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB(duomenys neskelbtini)direktoriumi, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., UAB(duomenys neskelbtini)įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso(toliau-DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido A. L., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo priėmimą į darbą. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau -VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams D. R. ir D. J. 2016 m. kovo 9 d. - balandžio 6 d. atlikus tyrimą UAB(duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) Panevėžyje) darbo ir poilsio režimų laikymosi klausimais įmonės automobilių plovykloje, adresu Smėlynės g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagal A. L. pateiktą 2016-03-09 prašymą. Vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad A. L. laikotarpiu nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09 dirbo automobilių plovėjų šios įmonės naudai įmonės automobilių plovykloje, adresu Smėlynės g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties nuo 2016-03-03, neįteikus jam darbo sutarties antrojo egzemplioriaus, pagal DK 99 str. 2, 3 d. ir ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią, kaip tai numato DK 99 str, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. Š. neužtikrino, kad A. L. nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09 būtų leidžiama dirbti UAB(duomenys neskelbtini), tik sudarius su juo rašytinę darbo sutartį nuo 2016-03-03 bei nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo darbo pradžią ir tuo pažeidė DK 98 str. 1 d., 1, 2 p.

D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės UAB(duomenys neskelbtini) direktorius, nesutinka įvykdęs pažeidimą, tai buvo nesusipratimas, neapsižiūrėjimas. 2016-03-03 A. L. atėjo pakalbėti dėl darbo, jie aptarė darbo sąlygas, paaiškino darbo pobūdį, sakė, kad pradžioje dirbs pusę etato, kad tai bus kaip bandomasis laikotarpis, jei viskas bus gerai, įdarbins visu etatu. Nors yra direktorius, tačiau pats taip pat dirba, plauna mašinas. Po pokalbio nuėjo toliau tęsti savo darbų, o turėjo pranešti buhalterei, kad tvarkytų dokumentus dėl A. L.

įdarbinimo, bet pamiršo pasakyti. Kitos dienos ryte buhalterė sutvarkė dokumentus, pranešė apie įdarbinimą A. D. sunkus ir tenka priimti dirbti problematiškus žmones. Padarė žmogišką klaidą, tačiau jo įmonėje niekada nedirbo darbuotojai nelegaliai, jis yra prieš tai. Atsakingai j tai žiūri. Yra darbuotojų įmonėje, kurie neateina į darbą, jis nežymi jiems pravaikštų, moka už juos mokesčius. Jis padarė klaidą per neapsižiūrėjimą, bet tai nebuvo daroma piktybiškai. A. L. tartis dėl darbo atėjo kovo 3 d., o dirbti pradėjo kovo 4 d. Kovo 4 d. jis atėjo į darbą 8 vai., bet realiai dirbti pradėjo po 9.00 vai. Iki to jis kalbėjo su K. Ž., kuris jam aiškino visą darbo procesą, rodė kaip vyksta darbas, instruktavo. Tą pačią dieną, kai A. L. pradėjo dirbti, buvo forminamas jo įdarbinimas, t. y. kovo 4 d. Žino, kad įdarbinimą reikia tvarkyti prieš vieną dieną, bet negalvojo, kad vienareikšmiškai. Galvojo, kad geriau įforminti tą pačią dieną, nei leisti dirbti nelegaliai. Tą dieną jam labai reikėjo darbe žmogaus. Už 4-tą dieną vis tiek būtų buvę sumokėti mokesčiai valstybei. Aplaidumas atsirado dėl per didelio darbo krūvio. Nelegalaus darbo jo įmonėje nebuvo ir nebus. Mokesčiai valstybei vis tiek būtų buvę sumokėti. Prašo nebausti griežtai, apsiriboti įspėjimu. Mano, kad per daug dirba, reikia daugiau žiūrėti dokumentus. Direktoriumi yra pirmą kartą, šioje sferoje yra naujokas.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu niekur nedirba. D. S. yra įmonės(duomenys neskelbtini) vadovas. Iš vakaro susiskambino sakė, kad yra plovykloje dirbęs, jam sakė ateiti į darbą kitą dieną. Ryte atėjo, palaukė direktoriaus, tada jį nusiuntė pas ūkvedį K.. Su K. pakalbėjo, jis sakė, kad reikės dirbti po 12 valandų, sakė, kad darbininkams moka po 20 eurų į dieną. Žadėjo sutvarkyti įdarbinimo dokumentus. Nebuvo kalbėta kokiu etatu dirbs. Jis dirbo po 12 valandų per dieną. K. jį buvo pasikvietęs į savo darbo kabinetą, paprašė asmens dokumento, padavė jam asmens kortelę, jis ją atsišvietė ir pasakė, kad ateitų dirbti sekančią dieną. Nuo sekančios dienos ir pradėjo dirbti. Dirbo penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Pirmadienį vakare, po darbo direktorius jį pasikvietė ir pasakė, kad jei nori toliau dirbti, tai reikės ir salonus valyti, mokytis poliruoti. Jis su tuo nesutiko, nes buvo apšnekėję, kad tik plaus. Jis jam sumokėjo 80 eurų, už juos niekur nereikėjo pasirašyti ir jis išėjo. Sutartį jam buvo žadėta penktadienį paduoti, bet nepadavė, nes buhalterė susirgo, pažadėjo ją paduoti pirmadienį. Pirmadienį taip pat negavo sutarties. Pats nerašė pareiškimo dėl priėmimo į darbą, pas direktorių nesikreipė dėl atleidimo, nes nežinojo, kad yra įdarbintas. Jam žinoma, kad SODROJE apiformintas dirbti buvo nuo šeštadienio. Visas keturias dienas dirbo po 12 valandų. Kai nuėjo į darbo inspekciją, tada sužinojo, kad yra įdarbintas. Jis nežinojo, kad yra oficialiai įdarbintas. Direktorius iš jo pareiškimo neprašė, sutarties nepadavė, todėl galvojo, kad dirba nelegaliai. Buvo įdarbintas puse etato, o dirbo pilnu etatu, po 12 valandų. Už darbą jam sumokėjo 80 eurų.

Liudytojas K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini) ūkio vadovu. A. L. prieš darbą pas juos, buvo dirbęs plovykloje. Iš pokalbio suprato, kad jis geras darbuotojas, todėl pakvietė jį dirbti. Su A. L. kalbėjo direktorius, jis jį pakvietė ateiti dirbti kitą dieną. Prieš darbą su A. L. bendravo apie 20 minučių, supažindino jį su darbu. Sakė, kad šiuo metu jam tinkamų darbo rūbų neturi, jais pasirūpins vėliau. Jis pasakė, kad turi savo rūbus. Po pokalbio A. L. pradėjo dirbti. Nežino kokiu etatu dirbti buvo priimtas A. L., nežinojo jo darbo sąlygų. Jis dirba tiekimo darbą, daug važinėja, todėl negali pasakyti kiek laiko matė jį dirbantį. Jis dirbo 3-4 dienas, tiksliai negali pasakyti. Jo darbas baigėsi tuo, kad po išeiginių jis nebeatėjo į darbą, paskui atėjo neblaivus.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas D. R. teismo posėdžio metu prašė nubausti D. Š., nes apie A. L. darbą buvo pranešta 2016-03-04 8.21 vai., kas turėjo būti atlikta 2016-03-03. Išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad darbo santykiai buvo sukurti, tačiau nebuvo pasirašyta darbo sutartis. D. S. neužtikrino, kad D. L. darbo santykiai būtų sukurti sudarius su juo rašytinę darbo sutartį, todėl buvo pažeisti DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. Prašo taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK)41³ str. 1 d. -

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo,

sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal DK 93 str. 1 d. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. L. pradėjo dirbti penktadienį, t.y.2016 m. kovo 4 d., tuo tarpu darbo sutartis Nr.70 , kuri šalių nepasirašyta, yra surašyta taip pat 2016-03-04.( b.1.12-13). Nors D. Š. nurodė, kad darbo sutartį jis būtų padavęs A. L. pasirašyti vėliau, t.y. darbo eigoje ir prioritetu laikė tai, kad jo įdarbinimas buvo tinkamai įformintas VSDFV Panevėžio skyriui išsiunčiant tai patvirtinantį pranešimą, kas jo manymu, įrodo, jog A. L. nedirbo nelegaliai, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Darbdavio pareiga teikti duomenis apie apdraustuosius Sodros skyriams yra įtvirtinta 2007-04-25 Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr.435" Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinto ir veiklos pradžios nustatymo „ 25.1 p, tačiau ji neatleidžia nuo pareigos, numatytos Darbo kodekso 99 str. su darbuotoju sudaryti rašytinę sutartį, taip jį informuojant apie legalius darbo santykius, nes darbuotojas pranešimų Sodrai nemato ir nežino, kokiu pagrindu yra įdarbintas. Byloje nustatyta, kad A. L. pradėjo dirbti 2016-03-04, pranešimas VSDFV Panevėžio skyriui apie jo įdarbinimą turėjo būti pateiktas viena dieną prieš, t.y.2016-03-03, tuo tarpu UAB(duomenys neskelbtini) pranešimą pateikė 2016-03-04 (b.1.19). Byloje nustatyta, kad A. L. pradėjo dirbti be rašytinės darbo sutarties, o D. Š. motyvai, kad tai nebuvo piktybinis atvejis ir jis neturėjo tikslo slėpti mokesčių nuo valstybės šiuo atveju nėra svarbus, nes konkretaus pažeidimo tikslo nustatymas nėra ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo būtinasis sudėties požymis. Darbdavys privalo sąžiningai elgtis bei laikytis įstatymų tiek Valstybės tiek ir darbuotojo atžvilgiu, jam privalo būti žinomi su įdarbinimu susiję teisės aktai, o rūpesčiai darbe, skubėjimas ar užmiršimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog D. Š., UAB(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Panevėžys, direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido A. L. dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens priėmimą į darbą. D. Š. veikoje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatytas asmuo, kuris realiai dirbo jo įmonėje, darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojams susitarus, nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d., reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. kaltė įrodyta jo parodymais ir byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, liudytojo paaiškinimais, kitais byloje esančiais dokumentais, todėl D. Š. baustinas.

D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai kad jis iš esmės pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi, nurodė, kad ateityje laikysis įstatymų, paaiškino, kad teisės pažeidimą jis padarė dėl per didelio darbo krūvio, nors supranta, kad reikia daugiau žiūrėti dokumentus. Direktoriumi yra pirmą kartą šioje sferoje yra naujokas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 3O2 str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes į teisingumo ir protingumo kriterijus, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti baudą mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda, nes net ir švelniausia nuobauda šiuo atveju neatitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgiama, į tai jog teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. savo kaltę iš esmės pripažino, pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, pažeidimą padarė atsitiktinai susiklosčiusius aplinkybėms, t. y. įmonei labai reikėjo darbuotojo, priimtas darbuotojas ir direktorius vienas kitą neteisingai suprato, buhalterė, kuri tvarko įdarbinimo dokumentus, nedirbo, pažeidimas nebuvo planuotas į ateitį ilgesniam laikui, nes A. L. pradėjo dirbti penktadienį ir dirbo visą savaitgalį, tuo metu jau nedirbo buhalterė ir direktorius, pažeidimas truko labai trumpai. D. Š. neteistas, baustas administracine tvarka, nors turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogiško pažeidimo padarymą nėra baustas, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam skirtina nuobauda bauda, mažesnė nei sankcijos minimumas. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų jam skirtina 200 EUR bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

D. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje skirti administracinę nuobaudą - baudą 200 Eur (du šimtai eurų).

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo per 40 dienų privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Svvedbank, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16057539427 bei įmokos kodas.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą nutarimą priėmusiam Panevėžio miesto apylinkės teismui.