- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- II-893-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00958-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- A. K., Institucijos
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
- Kategorijos
- 19.43pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Institucija/ Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 4500-13-ANR_N-1810-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 4500-13-ANR_N-1810-2024 A. K. buvo nubausta įspėjimu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriuje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), išduotą nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d.. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietė atvyko atsiimti leidimą laikinai gyventi 2024 m. gegužės 3 d. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 114 punktu, užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje, asmeniškai atvyksta atsiimti leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių. Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje negali trukti ilgiau negu 90 dienų, per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Iki bevizio režimo galiojimo pabaigos užsienietė iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 124 straipsnio 2 punkto nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, ir vadovaujantis to paties įstatymo 23 straipsnio 1 punkto nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, ji nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (b.l. 19-22).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. per advokatą Andriejų Melkovą apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad A. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. liepos 4 d. ji pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2023 m. liepos 21 d. gavo pranešimą MIGRIS sistemoje, kad jos prašymo nagrinėjimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo sustabdytas. Dėl to pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti nacionalinę vizą. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu ji buvo informuota, kad sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo priėmimo laikotarpis pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 2023 m. spalio 19 d. A. K. gavo Migracijos departamento pranešimą apie sprendimą atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi LR ir uždraudimą atvykti į LR. Minėtą sprendimą ji ginčijo teismine tvarka ir Regionų administracinio teismo sprendimu Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo nagrinėti klausimą dėl laikino leidimo gyventi LR išdavimo. 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėja gavo pranešimą apie sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi LR, 2024 m. gegužės 2 d. – pranešimą, kad dokumentas yra pagamintas. 2024 m. gegužės 3 d. jai atvykus į Migracijos departamentą atsiimti laikino leidimo gyventi Lietuvoje, jos buvo pareikalauta pateikti paaiškinimą, kodėl ji nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. buvo Lietuvos Respublikoje, o jai pateikus paaiškinimą, kad negalėjo išvykti dėl dviejų savo mažamečių vaikų LR piliečių, be to jos gyvenamoji vieta su šeima Vilniuje, kitos ji neturi, jai buvo įteiktas Migracijos departamento nutarimas dėl šio administracinio nusižengimo.
Pareiškėja skunde nurodė nesutinkanti padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, kadangi šio proceso nebūtų buvę, jei Migracijos departamentas nebūtų elgęsis aplaidžiai ir pats tinkamai ir laiku išdavęs laikiną leidimą gyventi LR. Pareiškėja laiku, dar tebegaliojant leidimui laikinai gyventi LR kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo, tačiau šis pats pažeidė tokio prašymo nagrinėjimo terminą – iki 2 mėnesių nustatytą UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte, po to neteisėtu pagrindu dėl tariamos grėsmės valstybės saugumui atmetė jos prašymą. Jei Institucija savalaikiai ir teisėtai būtų išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ši nebūtų padariusi jokio administracinio nusižengimo. Net ir po Regionų administracinio teismo sprendimo Institucija vilkino pakartotinio sprendimo priėmimą, pakartotinai neišnagrinėjo prašymo per 2 mėnesius, nekvietė jos apklausai nustatytais terminais, tai atliko tik 2024 m. balandžio 19 d. po daugybės pareiškėjos skundų. Pareiškėja nesutinka su nutarimo teiginiu, kad jai turi būti taikoma nuostata „Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas Lietuvos Respublikoje“, nes ji (duomenys neskelbtini) pilietė. Taip pat su teiginiu, kad ji privalėjo išvykti, nes ji turi du mažamečius vaikus -Lietuvos Respublikos piliečius, kurių vienas yra kūdikis, vienas lanko darželį, jiems numatytos medicininės procedūros, ji pati dirba Lietuvoje turi būsto paskolą. Skunde teigiama, kad administracinio pažeidimo teisenos metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes pareiškėja nebuvo iš anksto informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, ji atvyko į Migracijos departamentą atsiimti pagaminto dokumento. Nebuvo jokio žodinio bylos nagrinėjimo, nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, jai buvo tiesiog įteiktas jau surašytas nutarimas, nors jame buvo pažymėta, kad byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai, tuo pažeidžiant ANK 633 straipsnio 1 dalies, 616 straipsnio, 632 straipsnio nuostatas, kas suponuoja viso proceso neteisėtumą. Tokiu būdu institucija nagrinėdama bylą, pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą bei teisingą procesą ir tai yra esminis ANK pažeidimas (b.l. 6-11).
Atsiliepimas
Migracijos departamento Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Skunde nurodoma, jog pareiškėjos leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas jau yra išspręstas Regionų administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, todėl pareiškėjos skundo argumentai minėtu klausimu atmestini. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, surašytas proporcingas administracinio nusižengimo protokolas – įspėjimas. ANK 616 straipsnio 1 ir 2 dalis leidžia nagrinėti ne teismo institucijai administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjos paaiškinimo buvo paprašyta pateikti, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 2 dalimi, siekiant papildyti bylos medžiagą. Todėl nebuvo pažeista jos teisė būti išklausytai, jai buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėja tik deklaratyviai nesutinka su nutarimu, tačiau nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamą nutarimą. Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, jai taikoma administracinė nuobauda yra proporcinga (b.l. 106).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Dėl nusižengimo aplinkybių paaiškino, kad Lietuvoje ji gyvena nuo 2018 m. Prieš tai gyveno ir 5 metus dirbo antstolio padėjėja (duomenys neskelbtini). Antstoliai (duomenys neskelbtini) yra įstaigos prie Teisingumo ministerijos. Susipažinusi su vyru lietuviu persikėlė gyventi į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), sudarė su vyru bažnytinę santuoką. Paskui persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nusipirko už kreditą butą. Butas yra vyro. Santuokoje vienas po kito gimė du vaikai, šiuo metu yra antro vaiko priežiūros atostogose. Iki vaikų gimimo dirbo (duomenys neskelbtini). Pirmas leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2018 m. metams. Po to buvo išduotas leidimas gyventi LR dviem metams, po to dar dviem metams. Šiuo metu taip pat yra išduotas leidimas gyventi 2 metams. Leidimas gyventi jai baigėsi 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Ji iš anksto padavė prašymą išduoti leidimą gyventi, bet Migracijos departamentas jo neišnagrinėjo. Jį nagrinėjo iki 2023 m. lapkričio 30 d. Vaikui buvo trys mėnesiai, kai baigėsi leidimo terminas. Ji neturėjo galimybės išvažiuoti iš Lietuvos. Ji čia turi du mažamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) neturi net būsto, ten gyvena tik jos mama. Ji pakeitė vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Su (duomenys neskelbtini) niekas nesieja, tik giminaičiai. Leidimo išdavimas užsitęsė, po to jo neišdavė, nes ji dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje. Ji apskundė Migracijos departamento sprendimą teismui. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento sprendimas buvo netinkamas. Kai 2024 m. vasario 9 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, Migracijos departamentas jos prašymą nagrinėjo iš naujo. Kai vyras atvažiavo paimti laikino leidimo gyventi, jam jo neišdavė, iškvietė ją atsiimti dokumento asmeniškai. Ji atvažiavo su dviem verkiančiais vaikais. Jai 2024 m. gegužės 3 d. išdavė leidimą gyventi iki 2028 m. sausio mėn. ir nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Ji jo net neišsivertė, jai tik pasakė, kad yra administracinė atsakomybė. Ji nesutinka su nutarimu, kadangi pats Migracijos departamentas ją pastatė į tokią padėtį. Jei jis būtų leidimą gyventi išdavęs laiku, ji nebūtų baudžiama (b.l. 137-138).
Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Dėl skundo argumentų paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų sprendžiant jos prašymus dėl laikino leidimo gyventi LR ar vizos išdavimo nebuvo. Jos nurodytuose prejudiciniuose teismų sprendimuose iš esmės nebuvo konstatuotas faktas, kad A. K. nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad asmens darbas Rusijos ar Baltarusijos valstybės tarnybose yra nepašalinama grėsmė. Gautoje VSD pažymoje buvo konstatuota, jog pagal surinktą kontražvalgybinę informaciją, pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini) valstybės tarnyboje negalėjo būti nelojali tai valstybei ir gali būti išnaudota tos valstybės specialiųjų tarnybų užduočių vykdymui, pvz. tokioms, kurios nereikalauja jokio specialaus pasirengimo. Minėtoje LVAT teismų praktikoje yra nurodyta, kad tik kai toks asmuo dabar atliekamais veiksmais parodo, kad nėra lojalus Rusijai ar Baltarusijai, tokiu atveju jis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja padarė vienintelį dalyką – deklaravo savo Migracijos departamentui užpildytame klausimyne, kad ji nepalaiko karo Ukrainoje. Tačiau šie duomenys nėra vieši, jie neteikti į Rusijos Federaciją, todėl šios deklaracijos Migracijos departamentas nevertina kaip nelojalumo Baltarusijai ar Rusijai išraiškos. Pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo panaikintas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi LR, jis buvo tiesiog neišduotas pasibaigus senojo terminui. A. K. puikiai žinojo, kad ji nebeturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, kad ji jokios vizos neturi, tačiau vis tiek liko valstybės teritorijoje. Pasibaigus leidimui ji turėjo išvykti iš Lietuvos, gauti vizą, leidžiančią atvykti, su ta viza atvykti ir tada pasiimti tą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi LR įsigalioja tik nuo jo išdavimo (įteikimo momento), o ne nuo datos nurodytos leidime. Tokį leidimą į rankas pareiškėja gavo tik po nutarimo surašymo. Tą dieną, kai buvo surašytas jai skundžiamas nutarimas pareiškėja neturėjo nei galiojančio leidimo gyventi Lietuvos teritorijoje, nei galiojančios vizos, todėl jos veiksmuose buvo ANK 538 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėja virš 180 dienų viršijo savo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad jei prašymo išduoti leidimą gyventi LR nagrinėjimas užtrunka, tai neturi įtakos to sprendimo teisingumui. Pareiškėjos prašymas išduoti vizą nebuvo tenkintas. Paties prašymo išduoti vizą pateikimas, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas nepateisina asmens buvimo Lietuvoje (b.l. 138-139).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių pažeidimų
Pareiškime nurodoma, kad buvo pažeista A. K. teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jos teisė būti išklausytai, kadangi nebuvo laikytasi ANK nustatytos bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkos, ji neinformuota apie tokį bylos nagrinėjimą, atvykusi į Migracijos departamentą atsiimti leidimo laikinai gyventi buvo paprašyta pateikti rašytinį paaiškinimą ir iš karto gavo jau surašytą nutarimą su nuobauda. Pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su galimais procedūriniais ir kitais ANK proceso taisyklių pažeidimais, teismas pažymi, kad pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. ANK 615 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Taigi sistemiškai vadovaujantis šiomis nuostatomis, nutarimo, skiriant įspėjimą surašymas įvyksta iškart po administracinio nusižengimo tyrimo stadijos, rašytinio proceso tvarka, žodinis bylos nagrinėjimas nėra numatytas. ANK 538 straipsnio sankcijoje numatytas įspėjimas, todėl šiuo atveju nutarimas galėjo būti surašytas ir be protokolo surašymo, iš karto po administracinio nusižengimo tyrimo pabaigos bei pareiškėjai skirtas įspėjimas. Pagal ANK 539 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas gali apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Šiuo atveju nusižengimą tiriantis pareigūnas ir paprašė pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, juos gavęs užbaigė tyrimą, priimdamas nutarimą ANK 608 straipsnio 5 dalyje ir 615 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Šiuo atveju Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta, jog minėtas atsiliepimo teiginys prieštarauja pačiame nutarime nurodytiems teiginiams, kad byla buvo išnagrinėta neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Minėtas teiginys laikytinas rašymo apsirikimo klaida, bet tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio Nutarimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjos teisė į gynybą, būti išklausyta buvo realizuota teikiant rašytinį paaiškinimą byloje, taip pat apskundus minėtą nutarimą apylinkės teismui ir plačiai pasisakant dėl jai inkriminuoto nusižengimo aplinkybių tiek pačiame skunde, tiek duodant paaiškinimus teismo posėdyje. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos procedūros ar padaryti esminiai procesiniai ANK pažeidimai, dėl kurių Nutarimas turėtų būti panaikintas.
Dėl ANK 538 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių buvimo pareiškėjos veikoje
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 538 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Ši ANK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, reglamentuojantį užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. K. pažeidė UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 124 straipsnio 2 dalies nuostatas. UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. To paties įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos. Nutarime pažymėta, kad Ukrainos piliečiams taikomas bevizis režimas, o A. K. neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki bevizio režimo galiojimo pabaigos.
UTPĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. MIGRIS sistemos duomenimis ji nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdama laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo išduoti nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. jos laikinas leidimas gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) nustojo galioti. (b.l. 3, 132). Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pasibaigus leidimo laikinai gyventi laikotarpiui pareiškėja neturėjo nei nacionalinės, nei Šengeno vizos.
2023 m. liepos 4 d. A. K. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi jos prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o laikino leidimo gyventi LR galiojimas ėjo į pabaigą, ji 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (b.l. 24-25). 2023 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo informuota, kad bendrijos vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalies pagrindu sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpis pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 20 d. MIGRIS duomenimis 2023 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas sprendimas dėl vizos neišdavimo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nėra jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, kadangi ji buvo priversta jį padaryti ne dėl savo kaltės, o dėl Institucijos pareigūnų netinkamų veiksmų, t.y, neveikimo ar nepagrįstų sprendimų, kurie per įstatymo nustatytus terminus neišnagrinėjo jos prašymo pakeisti laikiną leidimą gyventi, o po to priėmė neteisėtą sprendimą nepakeisti laikino leidimo gyventi, kurį ji skundė teismine tvarka. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 25 d. sprendimu jos skundą tenkino, sprendimą nepakeisti laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. Migracijos departamentas vėlgi vėluodamas išnagrinėti prašymą iš naujo, 2024 m. balandžio 30 d. jos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tenkino, o 2024 m. gegužės 3 d. išdavė jai naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Užsitęsusių leidimo išdavimo procedūrų pasekoje ji buvo Lietuvoje nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. neturėdama galiojančio leidimo laikinai gyventi.
Pagal UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Vadovaujantis šia nuostata Institucija teisėtai turėjo teisę nagrinėti pareiškėjos prašymą iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Tačiau ši taisyklė turi išimtį. To paties Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi ar naujai įforminti leidimą laikinai gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos. A. K. 2023 m. liepos 21 d. pranešimu buvo informuota, kad jos prašymas dėl laikino leidimo gyventi sustabdytas, kol bus gautas kompetetingos institucijos atsakymas (b.l. 21-22). 2023 m. spalio 18 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi nustačius UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvų pagrindą, iš esmės dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybės saugumo departamento pateiktos išvados, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kadangi VSD išvada pateikta tik 2023 m. rugsėjo 7 d., vadovaujantis UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 5 dalimi, terminas priimti sprendimą dėl laikino leidimo gyventi priėmimui nebuvo pažeistas, nes jis suėjo tik 2023 m. spalio 21 d. Teismas sutinka su Institucijos atstovo pozicija, kad aplinkybė, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjos netenkino, ji jį skundė teismine tvarka, jos skundas buvo tenkintas, ir Institucija įpareigota iš naujo spręsti klausimą, nedaro pačios leidimo išdavimo procedūros neteisėta.
Po to, kai Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 25 d. sprendimu įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti leidimo laikinai gyventi pakeitimo A. K. klausimą, 2 mėnesių terminas tai padaryti suėjo 2024 m. balandžio 9 d. (teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 9 d.). 2024 m. balandžio 11 d. Institucija raštu pareiškėjai nurodė, dėl ko užsitęsė jos prašymo nagrinėjimas (dėl pakartotinių patikrinimų atlikimo, pakartotinio kreipimosi į kompetetingas institucijas, Migracijos departamento darbuotojų padidėjusį darbo krūvį, tik 2024 m. balandžio 19 d. atliktą pačios pareiškėjos apklausą). Sprendimas pakeisti laikiną leidimą gyventi Migracijos departamento buvo priimtas 2024 m. balandžio 30 d., vėluojant 21 dienomis. Nagrinėjamu atveju termino sprendimui priimti praleidimas tiesioginės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo. Terminas pakartotinai išnagrinėti prašymą buvo praleistas palyginti nedaug, termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, negalinčiu būti pakankamu pagrindu nutarimo panaikinimui.
Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad priimtas nutarimas jos atžvilgiu yra netikslus, jame nurodytos netikslios faktinės aplinkybės. Jame remtasi UTPĮ nuostatomis, kurios apibrėžia užsieniečių, kuriems taikomas bevizis režimas, teisinę padėtį, nutarime nurodant, kad Ukrainos piliečiams taikomas bevizis režimas, o pareiškėja iš šalies neišvyko iki bevizio režimo galiojimo pabaigos. Pažymėtina, jog pareiškėja nėra Ukrainos pilietė, ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o (duomenys neskelbtini) piliečiams bevizis režimas nėra taikomas, viza atvykti į šalį ir joje būti jiems reikalinga. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų kitos UTPĮ 11 straipsnio 3-9, 11 dalyse nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja galėtų teisėtai būti Lietuvoje 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Tokiu būdu teismas vertina, kad A. K. buvimas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvoje pažeidžia UTPĮ 39 straipsnio 2 punktą, apibrėžiantį, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ir UTPĮ 124 straipsnio 1 dalį, nustatantį, kad Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. UTPĮ 28 straipsnio 2 dalis nustatė, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 8 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto „Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo“ 121² punktą leidimas laikinai gyventi pradeda galioti nuo tada, kai MIGRIS pažymima, kad jis atsiimtas. Kadangi A. K. laikinas leidimas gyventi nustojo galioti 2023 m. rugpjūčio 12 d., o naują leidimą ji atsiėmė tik 2024 m. gegužės 3 d., tai tuo laikotarpiu jos buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas.
Nors A. K. veika formaliai atitinka ANK 538 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, teismų praktikoje nurodoma, kad priimant sprendimą ar jos veika užtraukia atsakomybę, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos konkrečios situacijos aplinkybės, lemiančios, ar jos veika yra pakankamai pavojinga, kad būtų vertinama, kaip administracinis nusižengimas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. AN2-349-935/2023). Sprendžiant dėl nusižengimo požymių buvimo pareiškėjos veikoje įvertintinos aplinkybės, kad: 1) Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimas buvo panaikintas kaip formalus ir nepakankamai motyvuotas individualia A. K. situacija; 2) pareiškėjai galiausiai 2024 m. gegužės 3 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena bei dirba nuo 2018 metų, sudarė čia santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, augina du mažamečius vaikus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir pernelyg mažo amžiaus, kad būtų palikti be motinos priežiūros, 4) nėra duomenų, kad A. K. realiai kėlė grėsmę valstybės saugumui; 5) nėra duomenų, kad ji būtų dariusi teises priešingas veikas Lietuvoje; 6) formalaus teisės pažeidimo padarymą iš dalies lėmė užsitęsusios jos pareiškimo dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūros; 7) apeliantės veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti įstatymo normas, nebuvo aplaidumo iš jos pusės įgyvendinant UTPĮ reikalavimus, darančius jos buvimą Lietuvoje teisėtu: ji laiku kreipėsi dėl laikino leidimo gyventi pakeitimo, užsitęsus prašymo nagrinėjimo procedūrai ėmėsi kitų veiksmų legalizuoti savo buvimą Lietuvoje – prašė išduoti nacionalinę vizą. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad A. K. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu. Taigi skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 4500-13-ANR_N-1810-2024 yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinių išlaidų
Pareiškėjos atstovas advokatas Andriejus Melkovas 2024 m. liepos 29 d. pateikė prašymą priteisti A. K. naudai 726 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugoms apmokėti, pateikė 2024 m. gegužės 22 d. sąskaitą ir 2024 m. gegužės 22 d. Swedbank mokėjimo nurodymą, pagrindžiančius jų dydį (b.l. 112-115).
ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Tačiau teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau – Rekomendacijos) 12.1. punktą skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas negali viršyti 0,4 koeficiento– Lietuvos Statistikos departamento skelbiamo užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje. Šuo atveju byloje skundo pateikimo metu taikytinas koeficientas buvo 2 110,3 Eur, todėl už skundo parengimą maksimalus atlyginamų išlaidų suma 844,12 Eur.
Vertindamas pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį atstovo dalyvavimą šioje byloje, patirtas darbo ir laiko sąnaudas. Pareiškėjos atstovas prašo priteisti 726 Eur už pareiškėjos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateiktas 2024 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas ir 2024 m. gegužės 22 d. sąskaitos už teisinės pagalbos teikimą nuorašas patvirtina šių išlaidų buvimą. Pagal 2024 m. gegužės 22 d. sąskaitą, 600 Eur suma ir 126 Eur PVM suma įvertintas skundo teismui parengimas. Pagal Rekomendacijų 12.1 punktą skundo parengimo atlygintinų išlaidų dydis negali viršyti 844,12 Eur, taikant skundo rengimo metu galiojusį koeficientą – 2 110,3 Eur. Įvertinant tai, kad dalis skundo argumentų sutampa su tais, kurie buvo pareiškėjos advokato teikti Regionų administraciniam teismui dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, teismas vertina, kad proporcinga advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, teisinėms paslaugoms atlyginti suma laikytina 500 Eur ir ją priteisia pareiškėjos naudai iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjos A. K. skundą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 4500-13-ANR_N-1810-2024 ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną A. K. (A. K.) atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, nutraukti.
Pareiškėjos atstovo advokato A. Melkovo prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti A. K. naudai iš valstybės 500 Eur patirtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.
Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.