Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje,- Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama išvadą byloje, paaiškino, kad šalių nepilnametei dukrai, kuri šiuo metu gyvena kartu su ieškove jos tėvų priklausančiame name, yra sudarytos tinkamos gyvenamosios sąlygos. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų savo dukrą, nėra. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti pinigų suma dukters išlaikymui yra protinga ir tinkama būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, siūlo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. ir A. B. yra nepilnametės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 5). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį nustatyta, kad E. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) šeimą sudaro G. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). E. V. savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena (duomenys neskelbtini) ., pas savo tėvus (b. l. 3). Ieškovė registruojasi darbo biržoje, ir jai nuo (duomenys neskelbtini) . suteiktas bedarbio statusas (b. l. 6). Skuodo rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma nustatyta, kad E. V. pajamas per septynis mėnesius, t. y. nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn., iš viso sudarė tik 28,24 Eur išmoka vaikui (b. l. 7). Šalių nepilnametė dukra yra įtraukta į Skuodo vaikų lopšelio darželio laukiančių lankyti vaikų sąraše (b. l. 8). Atsakovas, būdamas įpareigotas teismo pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas iš darbo santykių, komercinių sutarčių bei kitas gaunamas pajamas, taip pat duomenis apie jo turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išlaikomus asmenis, tokių duomenų teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva patikrinęs duomenis VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, nustatė, kad atsakovas jokio registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. VSDFV duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b. l. 64), duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas savo pozicijos dėl šio ieškovės reikalavimo teismui nepateikė.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, į tai, kad šalių dukra yra trejų metų amžiaus, ji nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, tarp mamos ir dukters yra susiformavęs glaudus emocinis ryšis, šiame amžiaus tarpsnyje mergaitei dar labai reikalinga motinos globa, be to, šalių dukra turi taip pat stiprų emocinį ryšį ir su ieškovės tėvais – seneliais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, ieškovės gyvenamojoje vietoje jos dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis, mergaitei užtikrinta saugi aplinka. Šalių nepilnametė dukra yra įtraukta į Skuodo vaikų lopšelio darželio laukiančių lankyti vaikų sąraše, ir tikėtina, kad greitu laiku pradės lankyti lopšelį-darželį. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės G. B. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė, bei rekomendavo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina – ieškove. Tuo tarpu, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovui apie vykstantį teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra žinoma, tačiau jis į teismą neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų išsakyti nepageidavo ir ginčo dėl jų nekėlė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teisme, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, išspręstinas išlaikymo iš atsakovo priteisimo klausimas. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje teigiama, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 200,00 Eur dydžio suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos būstui, maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai, lavinimui, vaiko laisvalaikiui. Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl neišreiškė savo pozicijos dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Byloje nėra duomenų apie nepilnametės G. B. sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jokių socialinių pašalpų negauna, ji yra bedarbė, šiuo metu dirbti negali dėl objektyvių priežasčių, nes ji augina mažametį vaiką, ir neturi galimybių šiuo metu dirbti, išlaikyti dukrą ieškovei padeda jos tėvai. Atsakovas taip pat neturi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra jauno amžiaus, ieškovės teigimu, jis dirba užsienyje, ir nors ieškovei jo gaunamų pajamų dydis nežinomas, o atsakovas tokių duomenų taip pat nepateikė, visgi logiška manyti, kad atsakovo darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje yra gerokai didesnis, nei tokį patį darbą Lietuvoje dirbančio asmens. Duomenų apie tai, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių byloje nėra. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.

Be to, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą, todėl jai tenka didžiausioji G. B. rūpinimosi našta.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į vaiko būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį – atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, nesutikimo su ieškovės reikalavimais neišreiškė, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnametės G. B. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis - po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters G. B. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y., nuo tada, kai atsakovas nebevykdo pareigos išlaikyti dukrą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2015 m. liepos 1 d. yra pagrįstas, todėl išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo 2015 m. liepos 1 d., iki vaiko pilnametystės (CPK 376 str. 3 d., CK 3.196 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina E. V.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, priimdamas sprendimą, tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 113,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (72,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 200,00 Eur x 3 proc.) (85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 7 d.), 41,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.)).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 136,99 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme patirtos 4,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija įstatyme nustatytą minimalų išieškotiną jų dydį (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai, taikytos 2016 m. balandžio 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 54) (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su jos motina E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) . iki dukters G. B. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) , tvarkyti uzufrukto teise dukters išlaikymui A. B. mokamas lėšas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų 00 euro centų) žyminį mokestį, ir 4,20 Eur (keturių eurų ir 20 euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 117,20 Eur, sumokant jas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį, ir civilinės bylos numerį Nr. 2-11-995/2016.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,99 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 99 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į vieną iš pasirinktų Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) , įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (duomenys neskelbtini) . Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.