Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui L. N. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 267,75 Eur negrąžinto kredito, 276,19 Eur kredito mokesčio, 1,80 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad ieškovė ir atsakovas 2015-10-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 3nkcy65x, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 300 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 453,48 Eur kredito mokestį iki 2018-10-28. Suteiktas vartojimo kreditas ir kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei 36 mėnesių įmokomis pagal sutarties sudarymo momentu nustatytus ir sutartyje įtvirtintus terminus. Atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, laiku nemoka mėnesio įmokų bei nereaguoja į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Kadangi jis nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2016-12-05 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Vadovaudamasi sutarties 6.1 punktu bei CK 6.251 str. 1 d., kuri įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 1,80 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-03-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 267,75 Eur negrąžinto kredito, 50 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 1,80 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 319,55 Eur sumą nuo 2017-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl yra pagrindas priteisti negrąžintą kreditą, delspinigius ir palūkanas. Atsižvelgęs į reikalaujamą sumą, skolos susidarymo laikotarpį ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti sutartimi nustatytas palūkanas iki 50 Eur. Atitinkamai teismas paskirstė priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl vartojimo kredito mokesčio priteisimo, ir priteisti visą minėtą mokestį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Teigia, kad: Palūkanų norma neviršijo įstatyme numatytos ribos, atsakovas su tokia norma sutiko, todėl reikalavimas dėl atitinkamo mokesčio priteisimo turėtų būti tenkintas visa apimtimi. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka pagal paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitas sutartis. Mokėjimo (pelno) palūkanas įtvirtina ir specialieji įstatymai (šiuo atveju Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas). Pažymėtina, kad sutarties su atsakovu sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. buvo įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje metinė palūkanų norma sudarė 74,00 proc., taigi, atsakovo turėta sumokėti mokėjimo palūkanų suma sudarė vos 37 proc. tuo metu įstatymu leistinos mokėjimo palūkanų normos. Teismas klaidingai vertino, jog vartojimo kredito sutartyje nustatyta mokėjimo palūkanų norma suponuoja ieškovės lupikavimą ir prieštarauja gerai verslo praktikai. Mokėjimo palūkanų norma neviršijo įstatyme numatytos ribos ir buvo gerokai už ją mažesnė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas užsiima vartojimo kreditų veikla ir šio verslo praktikoje yra įprasta ir priimtina teikti vartojimo kreditus nedidelėmis sumomis, trumpam laikotarpiui ir, atitinkamai, didesne metinių palūkanų norma. Tokios vartojimo kredito ypatybės yra nulemtos to, kad vartotojui suteikiama teisė pasiskolinti norimą pinigų sumą greitai ir nepatiriant papildomų nereikalingų laiko bei piniginių sąnaudų.Nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, jog šalys 2015-10-29 sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios specialioji dalis išdėstyta aiškiai nurodant sumas, grąžinimo terminus, palūkanų normą, t. y. šalių kredito suma buvo nurodyta 300 EUR, grąžinimo terminas – 36 mėnesiai, nurodytas kredito mokestis (palūkanos) – 453,48 EUR, palūkanų norma nurodyta 74 procentai. Specialiojoje dalyje buvo nurodytas šios paskolos grąžinimo grafikas. Bendrojoje dalyje buvo aptartos individualios paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos. Šalys nustatė 74 procentų dydžio metinių palūkanų normą, sutartį pasirašė, pinigai atsakovui buvo perduoti, sudarytas paskolos dengimo grafikas, kurio atsakovas nevykdė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 276,19 EUR palūkanų, nurodyto kaip kredito mokestis, priteisimo ir priteisė ieškovei 50 EUR palūkanųApeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta šalių sutartyje, todėl atsakovei negrąžinus kredito sutartyje nustatytu terminu, kyla pareiga sumokėti mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio, reglamentuojančio palūkanas už naudojimąsi paskolos sutarties dalyku, 1 dalį palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose, šiuo atveju Vartojimo kredito įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais sumažinta prašoma priteisti palūkanų suma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti pelno palūkanas iš esmės perkvalifikavo į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir šias mokėjimo ( pelno) palūkanas sumažino kaip kompensuojamas.Šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 6.1 p. nurodyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinę palūkanų normą sudaro 74 procentai. Sutarties 1.7 p. nustatyta, kad kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, tai yra iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Taigi, matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pelno palūkanų priteisimo.Kaip minėta, šalys susitarė (Sutarties 6, 1.7 p. ) dėl pelno palūkanų mokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio (74 procentai). Atsakovui kreditas buvo suteiktas 36 mėnesių laikotarpiui, šiuo konkrečiu atveju sutartis sudaryta 2015-10-29, kreditas turėjo būti dengiamas pagal specialiojoje sutarties dalyje nurodytą grafiką, atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vadovaujantis paminėta sutartimi, kurioje šalys susitarė, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, esant nustatyto fakto, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, todėl privalo mokėti pelno palūkanas.Kaip teisingai nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, atsakovas šalių sudarytos sutarties sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (74 procentai) buvo daug mažesnė už tuo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (200 procentų). Atsakovas kredito sutarties nevykdo, naudojasi ieškovės pinigais, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.Kadangi ieškovė pelno palūkanas prašo priteisti už naudojimosi kreditu laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti 276,19 EUR pelno palūkanas.Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovės ieškovei priteistą pelno palūkanų sumą iki 276,19 EUR, atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, jas padidinant iki 121 EUR, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, pakeisti ir ieškinį patenkinti. Priteistą ieškovei BnP Finance, AB, iš L. N. 50 EUR kredito mokesčio (palūkanų) sumą padidinti iki 276,19 EUR, priteistą 85,18 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 121 EUR. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

BnP Finance, AB, iš L. N. priteisti 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.