- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-2179-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10709-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- E. B., M. B.
- Ieškovas
- R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. B. ir M. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14505-329/2013 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams E. B. ir M. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismui ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2012 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų dėl 1 kambario buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau butas), negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – nekilnojamąjį turtą grąžinti atsakovui E. B., nukreipiant į šį turtą ieškovo 14 300 Lt skolą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-438-240/2013. Ieškovo nuomone, atsakovai yra nesąžiningi, jie yra šeimos nariai (tėvas ir sūnus), buto dovanojimo sandorį sudarė tam, kad atsakovas E. B. galėtų išvengti skolos grąžinimo ar bent apsunkinti jos grąžinimą ieškovui artimuoju metu, todėl, ieškovas mano, kad atsakovas M. B. gali perleisti ginčo butą trečiajam asmeniui ir tuo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir jo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo M. B. vardu nuosavybės teise įregistruoto buto areštą, uždraudžiant areštuotu butu disponuoti, jį valdyti ir naudotis, nurodydamas, jog butas yra tiesioginis ginčo objektas, todėl tikėtina, kad atsakovas M. B., sužinojęs apie ieškinio pateikimą teismui, galėtų perleisti minėtą butą tretiesiems asmenims, kas teismo sprendimo įvykdymą padarytų negalimu arba apsunkintų jo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas E. B. (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiais motyvais:
1. Areštas pritaikytas dėl to, kad apeliantas M. B. neperleistų ginčo turto tretiesiems asmenims ir taip neapsunkintų teismo sprendimo įvykdymo. Šį tikslą nekilnojamojo turto atveju galima visiškai pasiekti CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatyta laikinąja apsaugos priemone - įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, todėl, apeliantas mano, kad nekilnojamojo turto areštas, apimantis draudimą daiktą valdyti ir juo naudotis, yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė.
2. Nekilnojamąjį daiktą valdant ir juo naudojantis niekaip neįmanoma perleisti turto tretiesiems asmenims, nes toks perleidimas galimas tik notarinės sutarties pagrindu, o tai susiję su turto disponavimo teise, o ne valdymu ir naudojimu. Dabar teismo nutartimi viso teismo proceso metu apeliantui uždrausta šiame turte gyventi, jame laikyti savo daiktus, taigi taip iš apelianto atimama gyvenamoji vieta.
Atsakovas M. B. (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės tapačiais kaip apelianto E. B. motyvais, papildomai nurodydamas:
1. Draudimo disponuoti turtu užtektų, siekiant apsaugoti turtą nuo perleidimo tretiesiems asmenims. Šioje byloje nepagrindžiama būtinybė uždrausti valdyti ir naudotis butu. Daikto valdymas apima jo priežiūrą, mokesčių mokėjimą. Naudojimasis butu apima gyvenimą, daiktų laikymą jame. Šios priemonės - draudimas valdyti turtą ir juo naudotis - visiškai neadekvačios jų taikymo tikslui - apsaugoti turtą nuo jo perleidimo tretiesiems asmenims.
2. Šiame bute abu apeliantai gyvena, ką įrodo šiuo adresu siunčiami ir gauni teismo procesiniai dokumentai. Viso teismo proceso metu uždraudus turtą valdyti, taigi ir jį prižiūrėti bei išlaikyti, būtų pažeistos ne tik apeliantų teisės bet ir kaimynų bei kitų institucijų, atsakingų už turto tiesioginę priežiūrą, šildymą, interesai, o uždraudus jį apeliantams naudoti, taigi jame gyventi, viso teismo proceso metu būtų atimama iš apeliantų gyvenamoji vieta. Pagal Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti 2013 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Ieškovo ginčijamo sandorio suma yra 33 400 Lt ir ji yra akivaizdžiai didelė, jog būtų galima rizikuoti, jog apeliantai nesiims priemonių savo turtą realizuoti.
2. Teisė kreiptis į teismą užtikrina ne vien tik teismo sprendimo priėmimą - ji apima ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą. Tik tada teisminė civilinių teisių gynyba yra visavertė. Akivaizdu, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, t. y. tinkamą teisės kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis) įgyvendinimą, priešingu atveju, nebus pilnutiniai pasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas eismo įvykio metu dėl apelianto E. B. neteisėtų veiksmų buvo sunkiai sužalotas, tuo pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-438-240/2013, kurioje įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 17d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir priteista iš apelianto 2 340 Lt bauda. Taip pat baudžiamojoje byloje teismas patenkino ieškovo civilinį ieškinį ir priteisė jam iš apelianto 13 000 Lt neturtinę žalą ir 1 300 Lt atstovavimo išlaidas. Baudžiamosios bylos eigoje ieškovui paaiškėjo, jog E. B., suprasdamas, jog ieškovui yra padaryta didelė žala ir suvokdamas jam galimas turtines pasekmes, 2012 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi butą padovanojo (perleido) savo sūnui apeliantui M. B.. Civilinėje byloje actio Pauliana pagrindu ieškovas ginčija šį sandorį, nes kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas 14 300 Lt (13 000 Lt neturtinė žala + 1 300 Lt atstovavimo išlaidos) išieškojimas, apeliantas E. B. neturi.
Ieškovas nurodo, kad apeliantas E. B. butą perleido, kuomet jo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl šios aplinkybės gali tikėtinai pagrįsti jo ieškinį ir suponuoja vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Buto areštas pritaikytas dėl to, kad apeliantas M. B. neperleistų ginčo turto tretiesiems asmenims ir taip neapsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008).
Kaip matyti iš 2013 m. liepos 25 d. pranešimo apie turto arešto pakeitimo duomenų įregistravimą turto areštų registre Nr. (duomenys neskelbtini), buto arešto būdas: „apribotas naudojimasis, apribotas valdymas, apribotas disponavimas“. Byloje neginčijama, jog apeliantai bute, kuriam taikytas tokio pobūdžio areštas, gyvena, jie šio buto adresą, kuriuo jiems siųsti teismo korespondenciją, nurodę procesiniuose dokumentuose. Todėl, kaip teisingai akcentuoja ir patys apeliantai, būtinybė apsaugoti ieškovo turtinius interesus negali būti absoliuti. Apeliacinis teismas nesutinka, kad areštavus turtą buvo būtina uždrausti apeliantams juo naudotis (turto naudojimo teisės apribojimas - teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau Įstatymas) 2 straipsnio 8 punktas) ir valdyti (turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (Įstatymas 2 straipsnio 10 punktas), nes apeliantai jame gyvena, todėl draudimas gyventi jame yra visiškai neadekvati priemonė jų taikymo tikslui. Iš apeliantų iš esmės atimama gyvenamoji vieta. Nekilnojamąjį daiktą valdant ir juo naudojantis niekaip neįmanoma perleisti turto tretiesiems asmenims, nes toks perleidimas susijęs su turto disponavimo teise. Paminėtina, jog ginčijamo sandorio suma yra 33 400 Lt, o turtą prašoma grąžinti, kad nukreipti į šį turtą ieškovo 14 300 Lt skolą, vadinasi, apeliantams jį naudojant ar jį valdant, jo vertė neturėtų taip nukentėti, jog būtų mažesnė už apelianto E. B. skolą ieškovui.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties dalis keistina nustatant, jog nedraudžiama naudotis ir valdyti šį areštuotą turtą (butą). Likus turto disponavimo teisės apribojimui – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, areštas prasmės nepraras, ir tokiu būdu bus apsaugoti ieškovo interesai, nes apeliantui M. B. išliks draudimas pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 punktas) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškovui nurodyta, jog jis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo (pvz. CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu mano, jog jo interesai byloje tokia laikinąja apsaugos priemones nebus užtikrinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį pakeisti ir pašalinti iš jos draudimą areštuotu nekilnojamuoju turtu – butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis ir jį valdyti.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.