Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamajam E. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. įgaliotajam atstovui adv. pad. N. Ž., civilinio atsakovo – AAS „Gjensidige Baltic“ – atstovui Valentinui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 11.30 val., Kaune, Sodų g., nuo Olandų g. link Norvegų g., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje su Danų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiavęs iš šalutinio kelio, nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu, iš dešinės pusės, Danų g. važiavusiu automobiliu „Jeep Grand Sheroke“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. P., kuris nuvažiavęs nuo kelio į dešinę, parbloškė ir sužalojo šaligatviu ėjusį pėsčiąjį R. D., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis E. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-09-21, apie 11.00 val., vairavo nuosavą automobilį Renault Laguna. Važiavo Kaune, Sodų g., nuo Olandų g. į namus Vokiečių g., apie 30-40 km/h greičiu. Ši vietovė gerai žinoma, dažnai šiuo keliu važiuoja. Vairuojant automobilį švietė saulė tiesiai į akis ir labai akino. Dėl šios priežasties nepastebėjo, kad privažiavo sankryžą su Danų g. ir išvažiavęs iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės, Danų g. atvažiavusio automobilio. Vairuojamas automobilis priekine dalimi trenkėsi į pagrindiniu keliu važiavusio baltos spalvos visureigio kairės pusės šoną. Po susidūrimo visureigis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, užvažiavęs ant šaligatvio parbloškė ten buvusį pėsčiąjį ir trenkėsi į namo sieną. Eismo įvykio metu buvo sužeistas pėsčiasis, kuris buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Eismo įvykis kilo dėl to, kad apakintas saulės, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepastebėjo iš dešinės pusės, pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nesutinka su nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtine žala, kadangi draudimas, jo manymu, pilnai atlygino nukentėjusiajam visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 27).

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2012-09-21, apie 11.30 val., iš Kauno Šančių poliklinikos ėjo pėsčiomis Danų g. kairės pusės šaligatviu į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būnant arti sankryžos su Sodų g. matė Danų g. gatve link A. Juozapavičiaus g. važiuojantį baltos spalvos automobilį. Sodų g. link sankryžos su Danų g. iš dešinės pusės matė atvažiuojantį kitą lengvąjį automobilį, akimirkai nukreipė dėmesį nuo važiuojančių automobilių ir išgirdo duslų garsą, pažiūrėjęs į garso pusę pamatė parvažiuojantį baltos spalvos visureigį, kuris su priekine dalimi parbloškė. Tuo metu prarado sąmonę. Atsigavo po kiek laiko sėdėdamas ant laiptelių prie namo kur buvo parblokštas automobilio. Jautė stiprius kojos skausmus, suprato, kad koja yra lūžusi. Netrukus į įvykio vietą atvyko gelbėtojai, policija, medikai, kurie išgabeno į Kauno klinikas, kur buvo diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio lūžimas, blužnies plyšimas, kuri buvo pašalinta, atlikta šlaunikaulio operacija. Kaltinamasis jam išvis jokios žalos neatlygino. Prašo priteisti iš kaltinamojo likusią neturtinės žalos dalį – 32 736 Lt.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas adv.pad. N. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiajam autoįvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – sužalojimo pasekoje buvo pašalinta blužnis, t.y. nukentėjusysis neteko gyvybiškai svarbaus organo. Kaltinamasis jokios žalos iki šiol nukentėjusiajam neatlygino. Šiuo metu R. D. civilinis atsakovas – AAS „Gjensidige Baltic“ – atlygino 17 264 Lt (t.y. maksimalią 5000 EUR) neturtinę žalą ir visą – 350 Lt – turtinę žalą. Jo atstovaujamasis patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo E. B. likusią neturtinės žalos dalį – 32 736 Lt. Jokių pretenzijų draudimo kompanijai nukentėjusysis neturi.

Kaltinamojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo R. D. parodymų, taip pat įrodyta: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-09-21 Kaune, Danų g. – Sodų g. sankryžoje (b.l.l. 3-7); transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuotos automobilių „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cheroke valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės po eismo įvykio (b.l.l. 8-11).; valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2984/12(02), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai nukentėjusiajam R. D. sukėlė – pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje - sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.l. 25-26); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis E. B. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (neatsargus), todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, jo nepriekaištingą praeitį (niekada nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis), laiko tikslinga paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus – neatsargus - nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika yra baigtinė, į E. B. asmenybę (yra senyvo amžiaus, yra senatvės pensininkas, niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis R. D. patikslintu ieškiniu prašo iš kaltinamojo E. B. priteisti likusią neatlygintą - 32 736 Lt - neturtinę žalą. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, prarado didelę dalį darbingumo, liko invalidas visam gyvenimui, neteko gyvybiškai svarbaus organo – blužnies, be to, jam buvo sulaužytas šlaunikaulis. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jam draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino 17 264 Lt neturtinę žalą ir visą – 350 Lt – turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kad visa turtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta, kad yra atlyginta dalis neturtinės žalos, kad nukentėjusysis R. D. patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio jam buvo atlikta sudėtinga operacija, pašalintas gyvybiškai svarbus organas – blužnis, nuolat turi vartoti vaistus, žymiai pablogėjo bendravimo galimybės. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties yra didelė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302, 303 str. 1,2 d. d., 304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti 18 MGL (2340 litų) dydžio bauda.

Nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam R. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

1) neturtinę žalą – 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų);

2) atstovavimo išlaidas – 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.