Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-23754-862/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-24
Bylos Nr.
e2YT-23754-862/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18889-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23754-862/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18889-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų su prašymu nušalinti jį nuo vykdomųjų bylų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., antstolis S. M., V. B., S. A., Z. K., D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2022-09-16 gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja S. B. antstolio A. N. prašė: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjos S. B. ir V. B. turto – žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), katilinės ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjos S. B. ir V. B. turto – žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), katilinės ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pareiškėjos S. B. ir V. B. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą; 4) nusišalinti nuo vykdomųjų bylų, kuriose antstolis A. N. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos S. B. ir V. B. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad antstolio A. N. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjai ir V. B. priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis A. N. nuo 2022-07-14 iki 2022-08-16 vykdė antrąsias pareiškėjos ir V. B. turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose turtas buvo parduotas už 92000 EUR kainą. Pareiškėja įsitikinusi, kad antstolio A. N. vykdomosiose bylose pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduotas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Pareiškėja paaiškina, kad nėra gavusi turto vertės nustatymo ekspertizės akto iš antstolio, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas turtas antstolio kontoroje. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta aktualia rinkos kaina.

Antstolis A. N. (duomenys neskelbtini) patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą su antstolio nušalinimu. Nurodė, kad visi antstolio procesiniai veiksmai buvo atliekami laikantis įstatyme nustatytų terminų ir apie tai informuojant skolininkus. Antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymu įkainotas skolininkams priklausantis turtas remiantis atliktu turto vertinimu. Pažymi, kad skolininkai apie turto nustatytą vertę buvo informuoti 2022-05-07, tačiau per 4 mėnesius jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nebuvo pateikta. Nurodo, kad skolininkė nei turto įkainojimo, nei vėlesnėse stadijose nepateikė objektyvių įrodymų, ar dokumentų, kurie keltų abejonę dėl turto vertės. Paaiškino, kad pateiktame skunde nurodytos aplinkybės dėl turto vertės (remiasi www.aruodas.lt tinklapio skelbimais) yra tik informatyvaus pobūdžio informacija, kurioje pateikiama skelbimuose nurodyta pardavimo kaina, bet ne konkretūs pardavimai, tuo tarpu turto vertintojo atliekama ekspertizė vykdymo procese yra individualaus pobūdžio ir vertinama turto būklė konkrečiu laiku. Antstolis pažymėjo, kad skolininkės pateiktas skundas nepagrįstas, nes abiem skolininkams buvo įteikti visi antstolio procesiniai dokumentai dėl nustatytos turto kainos ir turto pardavimo. Kaina nustatyta tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, varžytynėse pasiūlyta kaina dalyvaujant 4 dalyviams pakilo nuo 66600 EUR iki 92000 EUR, tačiau nepasiekė antstolio turto įkainojimu nustatytos turto vertės.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolis S. M., V. B., S. A., Z. K. ir D. R. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-14 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-23575-918/2022 atmetė skolininkės prašymą dėl antstolio nušalinimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako šioje nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad antstolis A. N. vykdymo procese, vykdydamas skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės S. B., 2020-11-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje pateiktas 2022-04-06 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas vertintojos A. J.-Garuolės. Vertinamas turtas (Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Katilinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkainotas 111000 EUR. Antstolis A. N. 2022-05-05 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informavimo apie nustatytą turto rinkos vertę, kuriuo informavo skolininkus, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) turto rinkos vertė nustatyta 111000 EUR; išaiškino, kad skolininkas ir išieškotojas nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo; išaiškino, kad sutinkamai su SVI 96 punktu iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (2022-05-27) skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis); išaiškino, kad su turto vertinimo ekspertizės aktu galima susipažinti antstolio A. N. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, skolininkės argumentai, kad skolininkė nėra gavusi turto vertės nustatymo ekspertizės iš antstolio, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas turtas antstolio kontoroje laikytini nepagrįstais, kadangi antstolis 2022-05-05 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su atlikta turto vertės nustatymo ekspertize galima susipažinti antstolio kontoroje. Antstolio 2022-05-05 patvarkymas išsiųstas skolininkei adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad būtent skolininkės pasyvumas ir neveikimas lėmė nežinojimą dėl skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto nustatymo vertės, o ne antstolio neteisėti veiksmai.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš esmės dėl turto vertintojo (eksperto) nustatytos skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Skunde nurodoma, kad iš viešai skelbiamų duomenų apie parduodamų gyvenamųjų namų kainų tendencijas minimoje vietovėje tokio tipo gyvenamųjų namo kainos svyruoja nuo 209000 EUR iki 275000 EUR. Teismas pažymi, kad minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, t. y. tik deklaratyviai nurodyta, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įvertino turto vertintojas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę turto vertę (būtų teikusi turto vertinimo ekspertizę ir pan.). Pažymėtina, kad sutinkamai su CPK 682 straipsnio nuostatomis, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė (pareiškėja) teiktų tokio pobūdžio prašymą (CPK 178 straipsnis).

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šalių prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti, sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kad reikia skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, atmestini, nes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas nėra motyvuotas, o išdėstyta tik subjektyvi (niekuo nepagrįsta) pareiškėjos nuomonė.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę. Be to, įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Todėl skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė