Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos želdiniams atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovas nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS informavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą apie tai, kad buvo gautas pranešimas apie nupjautą klevą Rasenių r. sav., Pagojukų sen., Dievogalos k., Pranciškonų g. 11. Atlikus skaičiavimus pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d, įsakymu Nr. D1-269, 22 punkto reikalavimus, apskaičiuota žala 715,50 Eur, nes klevas priskirtinas saugomiems medžiams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 12 nutarimu Nr, 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne raiškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.4. punktą. Pridedama fotonuotraukos iš kurių matyti, kad nupjautas medis. 2015-12-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK dėl medienos vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes buvo nustatyta, kad žala neteisėtais K. Š. veiksmais buvo padaryta LR Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne O. M. ir D. R., kurios buvo pripažintos nukentėjusiomis. 2016-05-10 buvo surašytas K. Š. administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 78 str. 1 d., nes jis 2015 m. gruodžio 12 d. Raseinių r. sav., Vosyliškio k., Pranciškonų g. 11, nupjovė kelio apsaugos zonoje augusį klevą neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Jam buvo paskirta 75 Eur bauda. 2016-07-07 K. Š. siųsta pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo. Duomenų, kad žala būtų atlyginta byloje nepateikiama.

Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. Š. nukirto klevą, kurio kirsti neturint leidimo negalėjo. Jam skirta administracinė nuobauda 75 Eur pagal ATPK 78 str. 1 d., t.y. dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, nevykdymo ar pažeidimo. Konstatuotina, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2016-05-10 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jam paskirta nuobauda už pažeidimą, kas laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne raiškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.4 punktas numato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga vietinės reikšmės kelių, kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Nagrinėjamoje byloje nupjautas klevas augo kelio apsaugos zonoje. T.y. šis medis patenka pagal sąrašus į saugotinus medžius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (LR CK 6.246 - 6.249 str.).

Ieškovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d, įsakymu Nr. D1-269, 22 punktu, kur nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintus želdinių atkuriamosios vertės įkainius klevas priskirtinas III grupei, o jų įkainis 9 eurai. Kaip nurodoma, kelmo diametras 79,5 cm. Atlyginta žalos aplinkai suma 715,50 Eur.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 21,00 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259., 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklebtini), priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, buveinės adresas LT-44279 Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 12, kodas 190742290, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT82 7044 0600 0292 0941, AB SEB bankas, naudai 715,50 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų 50 ct) žalos atlyginimo, lėšas pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Prodramos lėšų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 82 7044 0600 0292 0941, AB SEB bankas.

Priteisti iš K. Š. 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.