Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei G. L. dėl vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), laiptinėje pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys N. R., S. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

17. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisės į privatų gyvenimą, gynimą, neturtinės žalos atlyginimo, daugiabučio namo bendrų patalpų naudojimą, aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

18. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus (papildomus) įrodymus – 2019-01-14 UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skunde nepagrindė būtinybės minėtą įrodymą pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovo pateikto naujo įrodymo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Apeliantas (ieškovas) ir trečiasis asmuo N. R. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti apeliantą nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto prašymas netenkintinas.

Dėl laiptinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pašalinimo

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. R. ir trečiasis asmuo N. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė G. L. gyvena nuomos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui S. V. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. L. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl vaizdo stebėjimo kameros šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, priežiūros, vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotų duomenų saugojimo, vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta 2017 m. balandžio 13 d.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017m. gruodžio 27 d. nutartyje Nr. e3K-3-472-916/2017 išaiškino, kad vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16, 19 straipsniai.

24. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.; 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

25. Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi (Chartijos 8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

26. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46), kurią įgyvendinant priimtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 10, 12 ir 14–16 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių nacionalinių įstatymų tikslas – apsaugoti pagrindines teises ir laisves, ypač privatumo teisę, kuri pripažįstama tiek Konvencijos 8 straipsnyje, tiek ES teisės aktų bendruosiuose principuose, todėl suvienodinant tokius įstatymus negali būti sumažinta juose nustatyta apsauga, o priešingai – turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio visoje ES. Direktyvos 95/46 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ja valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę.

27. Direktyvos 95/46 nuostatas įgyvendinančio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamam ginčui reikšminga asmens privatumo sritis, susijusi su neteisėtu asmens stebėjimu ir duomenų apie privatų jo gyvenimą rinkimu. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti stebėjimo faktą (ar ieškovas, jo sutuoktinė buvo stebimi) bei jo teisėtumą (ar tai atliekama teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų), nustatyti teisingą įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyrą (proporcingumo aspektas), nustatyti svarbias aplinkybes – filmavimo inicijavimo tikslą, šio veiksmo taikymo apimtį vietos prasme, gautų duomenų naudotojų skaičių, šių duomenų naudojimo ir saugojimo tikslą bei laiką, konkuruojančio intereso svarbumą ir negalėjimą jo apginti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė vaizdo stebėjimo kamerą įsirengusi tikslu užtikrinti vaikų saugumą, apsaugoti turtą nuo sugadinimo ar sunaikinimo, stabilizuoti santykius su kaimynais, t.y. atsakovė vaizdo kamerą įrengė teisėtais tikslais. Todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, kad vaizdo kameros įrengimo tikslas yra proporcingas siekiui riboti ieškovo privatų gyvenimą.

30. Vienas iš atsakovės nurodytų vaizdo stebėjimo kameros įrengimo tikslų yra stabilizuoti santykius su kaimynais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės laiptinėje gyvena tik ieškovo šeima, o vaizdo kameros įrengimas ne išsprendė tarp šalių kylančius konfliktus, o situaciją tarp šalių dar labiau paaštrino.

32. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad į jos auginamo augalo laiptinėje vazoną buvo pripilta skysčio - 2016-09-20 laiptinėje pasklido skiediklio kvapas. Tačiau iš 2016-09-27 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, neįrodžius, kad jis kaltas dėl nusižengimo. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento rašto matyti, kad toks faktas buvo užfiksuotas, tačiau šis įvykis buvo nepriskirtas cheminiam užterštumui, sudarančiam pavojų ten esančių asmenų sveikatai ir gyvybei bei ekstremaliai situacijai.

33. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog ieškovas sugadino atsakovei priklausančius daiktus. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik ieškovo neteisėtus veiksmus dėl savavališkai numestų atsakovės skalbinių nuo džiovyklos laiptinėje, už ką ieškovas buvo nubaustas ir administracinė nuobauda palikta galioti 2016 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu. Tačiau duomenų, kad turtas buvo sugadintas – nėra.

36. Paminėti įrodymai patvirtina, kad namo penkto ir šešto buto laiptinės durys ne visada yra rakinamos, to neužtikrina pati atsakovė, dėl ko į laiptinę turi galimybę patekti pašaliniai asmenys. Todėl galimos situacijos, kad atsakovės turtas buvo sugadintas ne ieškovo, o į laiptinę patekusių pašalinių asmenų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tokių incidentų nebeįvyko todėl, kad laiptinėje yra sumontuota vaizdo kamera.

37. Atsakovė vaizdo stebėjimo kameros įrengimą grindžia argumentu, jog ją įrengė tikslu apsaugoti laiptinėje laikomą asmeninį turtą nuo sugadinimo. Tačiau pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nuolat laiptinėje daiktų nelaiko – skalbinių nebedžiauna, o vaikų dviratukas ar paspirtukas yra pastatomi laikinai, kol vaikai pavalgys. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laiptinė nėra skirta augalų auginimui ar daiktų laikymui, ji yra skirta patekti į daugiabučio namo butus. Klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų – stogo, laiptinės, džiovyklos – valdymo ir naudojimo yra tiesiogiai susiję su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tuo klausimu reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka (CK 4.85 straipsnio 1, 5 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. gruodžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2006). Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų priimti kokie nors sprendimai dėl laiptinių naudojimo daiktų laikymui, todėl negali būti pagrįstais pripažinti atsakovės argumentai, kad vaizdo kamerą jai buvo būtina įsirengti laiptinėje laikomų jos asmeninių daiktų saugumui užtikrinti.

38. Nagrinėjamu atveju į kameromis filmuojamą vaizdą patenka ginčo šalių bendrai naudojama laiptinė tarp antro ir pirmo aukštų. Atsakovė nurodė, kad ieškovo buto durų pirmame aukšte kameros vaizdas neapima, ieškovui užlipti į antrą aukštą būtina tik tada, kai reikia patekti prie elektros skydinės, patekimas į palėpę dėl avarinės būklės negalimas. Tačiau tokie atsakovės argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti. Kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas tokiu būdu, kad ieškovas neturi galimybės pasirinkti, ar patekti į stebimą teritoriją – vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į bendro naudojimo patalpą, ieškovas nuolat neišvengiamai filmuojami prieš savo valią, o tai gali sukurti nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtį. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas neturi būtinybės patekti į stebėjimo zoną, jo butas yra pirmame aukšte, tačiau pati pripažino, kad elektros skydinė yra antrame aukšte, filmuojamoje laiptų aikštelėje yra langas, prie kurio taip pat būtina prieiti, norint jį atidaryti ar uždaryti. Vien dėl to, kad namo laiptinė šiuo metu yra avarinės būklės, nereiškia, kad ieškovas ar jo šeimos nariai neturi teisės ar būtinybės į ją patekti. Į kameros filmuojamą vaizdą patenka ir į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Įvertinus aplinkybę, kad būtinas palėpės remontas, šia laiptinės dalimi naudosis remontą atliekantys bei jį prižiūrintys asmenys.

39. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad, įrengdama vaizdo stebėjimo kamerą, ji gavo visų namo gyventojų žodinius sutikimus, išskyrus ieškovo ir trečiojo asmens. Ši aplinkybė konstatuota 2017m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo N. R., kuriai name priklauso du butai ir kurie gyvena vienoje laiptinėje su atsakove, sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą nedavė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į teismą su reikalavimu leisti įsirengti kamerą be bendraturčių sutikimo.

40. Atsakovės vaizdo kameros įrengimas turi teisėtą tikslą, tačiau nagrinėjamu atveju yra vertintinas ieškovo ir jo šeimos privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Ieškovas pagrįstai teigia, kad nuolatiniu filmavimu sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo naudojantis laiptine pojūtis. Atsakovė neįrodė, kad jos ir jos šeimos gyvybei bei saugumui apskritai gresia pavojus, kad jos turtas buvo sugadintas ieškovo, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad laiptinė būtų nuolat rakinama, tokiu būdu apsaugant turtą nuo neteisėto turto sugadinimo, laikydama savo turtą laiptinėje, kurios naudojimo paskirtis yra visai kita, pati neužtikrino jo apsaugos.

41. Atsakovė neįrodė teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrindų egzistavimo – kad siekiamas tikslas apsaugoti jos bei šeimos gyvybę, sveikatą bei turtą yra proporcingas ieškovo siekiui įgyvendinti savo teisę į privatų gyvenimą ir jo saugumą. Kadangi namo laiptinė nėra vieša vieta, atsakovė, negavusi ieškovo sutikimo ir laiptinėje įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m birželio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-430-415/2015 atkreiptas dėmesys į tokio pobūdžio bylose svarbų aspektą - gautų duomenų naudojimą, saugojimą, ištrynimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimo atskiro įėjimo, laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan. sritį) teises. ES šalyse šios asmenų teisės ir interesai yra gerbiami nepriklausomai nuo duomenų apsaugos principų pagal bendrąsias civilinės teisės nuostatas, susijusias su asmeninių teisių, atvaizdo, šeimos gyvenimo ir privatumo sferos apsauga. Nurodytame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo įrangai nustatyti, pranešimams ir informacijai pateikti bei laiku ištrinti vaizdą (per kelias valandas), jei nėra įvykdyta įsilaužimo ar kitų nusikaltimų.

43. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad vaizdo įrašo duomenų ji netvarko ir nekontroliuoja, gali tik laisvai disponuoti 14 dienų saugomu įrašu. Pagal atsakovės su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį įmonė neatsako už vaizdo duomenų naudojimo teisėtumą (sutarties 17 p.), už vaizdo kameros įrengimo teisėtumą atsako taip pat klientas – atsakovė (sutarties 13-15 p.). Todėl pati įmonė neturi jokių įsipareigojimų prieš ieškovą net ir tuo atveju, jei filmuota medžiaga būtų paviešinta ir dėl pačios įmonės kaltės.

44. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog įrengtos vaizdo kameros įrengimo tikslas (apsaugoti savo ir šeimos narių sveikatą bei turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovo privatų gyvenimą, darytina išvada, kad vykdomas vaizdo stebėjimas, nors ir teisėtu tikslu, tačiau neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidžia CK 2.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, todėl atsakovė įpareigotina pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą gyvenamojo namo penkto ir šešto butų laiptinėje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45. Ieškovas taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad dėl įrengtos vaizdo stebėjimo kameros jis ir jo šeimos nariai nuolat jaučia diskomfortą, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, įrengiant kamerą, rašant skundus policijai, ieškovas patyrė daug neigiamų emocinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus gyvenamojoje aplinkoje, kai jis yra nuolat filmuojamas ir persekiojamas, nuo psichinės įtampos sutriko miego procesas, jis negali normaliai išsimiegoti ir fiziškai pailsėti, todėl patirtai neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur sumą.

46. CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

47. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia neturinės žalos prigimtis ir objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį sąrašą kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus turinys (pvz. CK 2.23 straipsnis – teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Be to, nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

49. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės tikslas įsirengti vaizdo kamerą laikytinas teisėtu, nors ir neproporcingu siekiui riboti ieškovo privatų gyvenimą. 2017m. rugsėjo 27d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti 2017m. rugpjūčio 4d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad atsakovė jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Todėl yra pagrindo manyti, jog atsakovė buvo įsitikinusi, jog jos elgesys, įrengiant vaizdo kamerą, neprieštarauja įstatymams. Ieškovas nurodė, kad nuo psichinės įtampos sutriko miego procesas, jis negali normaliai išsimiegoti ir fiziškai pailsėti, tačiau įrodymų apie tai, kad vaizdo kameros įrengimas susijęs su ieškovo sveikatos pablogėjimu, byloje nėra. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, akivaizdu, jog tokia situacija apskritai gali įtakoti abiejų šalių psichologinę sveikatą. Daugiau duomenų apie atsiradusias pasekmes dėl vaizdo kamerų įrengimo ieškovas nepateikė. Kaip jau buvo minėta, nustatant žalos atlyginimą, būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė viena augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus. Šios aplinkybė rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera.

50. Pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad patyrė daug neigiamų emocinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus gyvenamojoje aplinkoje, kai jis yra nuolat filmuojamas ir persekiojamas. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo, įpareigojant atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą, pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti. Kaip jau buvo minėta, nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017m. gruodžio 27 d. priėmė nutartį Nr. e3K-3-472-916/2017 ir kuria vadovavosi ieškovas bei trečiasis asmuo, bylą nagrinėjęs teismas taip pat priėjo išvados, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka nukentėjusio asmens pažeistai teisei apginti.

Dėl atsakovės asmeninių daiktų iš laiptinės pašalinimo

52. Ieškovas byloje taip pat buvo pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti visus savo asmeninius daiktus iš laiptinės per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo nurodyta, pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų – stogo, laiptinės, džiovyklos – valdymo ir naudojimo yra tiesiogiai susiję su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tuo klausimu reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka. Duomenų, kad tokia tvarka laiptinėje, kuria naudojasi šalys, nustatyta nebuvo.

53. Savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

54. Ieškovas byloje pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti visus savo asmeninius daiktus, turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas nenurodė, kokius daiktus prašo pašalinti iš laiptinės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės daiktų laikymo yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos neįrodo, kad atsakovė daiktus laiko laiptinėje nuolat. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad skalbinių laiptinėje nebedžiausto, o vaikų prie buto durų paliktas dviratukas ar paspirtukas nėra laikomi nuolatinai, tik kol vaikai pavalgo.

55. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jis neturi galimybės pateikti įrodymus apie nuolatinį atsakovės daiktų laikymą laiptinėje, nes tokiu atveju jam tektų kasdien kviesti antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo pozicijai pagrįsti gali naudotis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz. liudytojų parodymais, kt. Ieškovui neįrodžius aplinkybės apie nuolatinį atsakovės daiktų laikymą laiptinėje, teisėjų kolegija negali daryti išvadų apie ieškovo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl procesinės teisės pažeidimų

56. Bylos nagrinėjimo proceso pažeidimus ieškovas apeliaciniame skunde sieja su bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumu. Tačiau ieškovas nušalinimo teisėjui nereiškė, procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 64 straipsnyje nesinaudojo, todėl teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, jog tik esant pareiškimui dėl nušalinimo, subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi CPK nustatytais nušalinimo pagrindais ir įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, net nepareiškusio nušalinimo bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Vien tai, kad teismas atliko tam tikrus procesinius veiksmus ar priėmė procesinius sprendimus, kurie nepatiko apeliantui ar neatitiko jo interesų, negali būti vertinami kaip teismo šališkumas.

57. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovas tiksliai neidentifikavo laiko ir procesinių veiksmų, sukėlusių jo abejones dėl nešališko teismo. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad byla buvo nagrinėjama keturiuose posėdžiuose, todėl ieškovas turėjo galimybę, kilus abejonėms dėl teisėjo šališkumo, pareikšti nušalinimą, bet to nepadarė.

58. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo suteikta daugiau laiko ir galimybių pasisakyti, nei jam. Tačiau iš pasisakymų laiko matyti, kad abiem šalims buvo sudaryta galimybė dėl ginčo pasisakyti labai išsamiai. Ieškovas taip pat nurodė, kad teisėjas jį pertraukinėjo, neleido kalbėti, trikdė, ribojo pasisakymus, kas neleido pilnai ištirti visas bylos aplinkybes. Tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad viena iš CPK 159 straipsnyje nurodytų teismo posėdžio pirmininko pareigų yra rūpintis greitesniu bylos išnagrinėjimu, šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kad nesusiję su nagrinėjama byla. Jei dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo metu nukrypsta nuo procesinių dokumentų, teismo pirmininkas atkreipia šio dėmesį.

59. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad paskutinio teismo posėdžio metu teismas jo ir jo atstovės pateiktų dokumentų nepriėmė, o atsakovės atstovės pateikti dokumentai buvo priimti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovė pateikė dokumentus 2019-02-11, likus dviem dienom iki teismo posėdžio. Pateiktus įrodymus teismas priėmė ir ieškovas bei kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti. Ieškovas papildomus įrodymus teismui pateikė posėdžio – 2019-02-13 – metu, todėl teismas turėjo įstatyminį pagrindą jų nepriimti, nes jų pateikimas prieš baigiamąsias kalbas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias asmens teisės į privatų gyvenimą, gynimą, ir dėl to iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalis dėl laiptinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pašalinimo naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas - atsakovė G. L. įpareigotina pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) butų laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panaikinus sprendimo dalį, naikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą ir iš dalies keičia pirmosios instancijos sprendimą, tenkinant ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) butų laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas 50 proc., kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą, kuris buvo patenkintas. Nors teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo palikta galioti, ieškovo teisės buvo apgintos pritaikius kitą pažeistų asmens teisių gynimo būdą – pažeidimo pripažinimą.

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Į byla pateikta 2018-11-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog už ieškovui suteiktą teisinę pagalba mokėtina 344,50 Eur suma. Taip pat byloje mokėtinas 263,00 Eur žyminis mokestis. Viso ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 607,50 Eur. Patenkinus ieškinį 50 proc., iš ieškovės valstybei priteistina: 131,50 Eur žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 172,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

64. Atsakovė byloje patyrė 800,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovės advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65. Byloje patirtos 18,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Patenkinus ieškinį 50 proc., iš ieškovės valstybei priteistina 9,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš jo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos(CPK 88 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

66. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Ieškovas skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl mokėtinas 263,00 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., iš ieškovės valstybei priteistina 131,50 Eur žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos apie šioje byloje apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

67. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl laiptinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovę G. L. pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) butų laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės G. L. į valstybės biudžetą 131,50 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminį mokestį ir 9,00 Eur (devynis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įpareigojant šias sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės G. L. 172,25 Eur (šimtą septyniasdešimt du eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovo R. R. atsakovei G. L. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. L. į valstybės biudžetą 131,50 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo R. R. atsakovei G. L. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.