Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

nedalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. atstovo advokato Sigito Štaraičio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, 31 km., 2025 m. balandžio 30 d. 17.35 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje yra lenkti draudžiama, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.6 punktą, kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą jam skirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gautas S. R. atstovo advokato Sigito Štaraičio skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.

Taip pat skunde teigiama, kad priimtame nutarime nėra aptarta pagal kokius konkrečius duomenis ar įrodymus priimtas sprendimas, nemotyvuojama. Nėra nei pagrindžiamos, nei paneigiamos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios turėjo būti privalomai užfiksuotos ir pareigūnų pateiktuose duomenyse apie galimą administracinio nusižengimo buvimą. Nutarime tik šabloniškai įvardijamos įstatymo nuostatos. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, turėjo atsižvelgti į aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes dėl kurių Pareiškėjas galimai padarė nusižengimą, t. y. kitam vairuotojui didinant greitį ir neleidžiant jam atlikti lenkimo manevro tinkamai ir teisėtai. Be to, policijos pareigūnai neužfiksavo nusižengimo padarymo vaizdo ar kitomis priemonėmis, o jų vertinimas, kad Pareiškėjas padarė nusižengimą yra tik galimo žinojimo. Nutarimą priėmęs policijos pareigūnas nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, o Pareiškėjo nuomone, dėl kito vairuotojo neteisėtų veiksmų jis buvo susijaudinęs ir tai turėjo būti vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat nurodo, kad nėra piktybinis ar daug kartų baustas už KET pažeidimus, jis kartu su žmona išlaiko du vaikus, kuriuos dažnai vedžioja į mokymosi, ugdymo įstaigas.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pridėjo, kad ženklo, draudžiančio lenkti nematė ir lenkimo manevrą pradėjo per punktyrinę, o baigė jau per ištisinę liniją. Taip atsitiko, nes nematė prieš sunkiasvorę transporto priemonę buvusio lengvojo automobilio. Ir nors bandė šias aplinkybes paaiškinti policijos pareigūnams, tačiau jie nereagavo. Pareigūnai nuo pažeidimo vietos buvo maždaug 1 km. atstumu ir Pareiškėjas nežino ar pareigūnai galėjo matyti jo važiavimą ir manevravimą. Jie tik konstatavo faktą, kad lenkimą jis baigė per ištisinę liniją.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo advokatas Sigitas Štaraitis pabrėžė, kad lenkimo manevro metu kelio žymėjimas buvo punktyrine linija, Pareiškėjui ženklą užstojo sunkiasvorė transporto priemonė. Taip pat Pareiškėjo veiksmuose nėra piktybiškumo, jo charakteristika yra teigiama , o šis pažeidimas – atsitiktinis.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad dirba Kėdainių PK RS jaunesniąja tyrėja. 2025 m. balandžio 30 d., vykdant eismo kontrolę kartu buvo kolega A. B., pastebėjo, kai automobilis „BMW“ leisdamasis nuo kalno, draudžiančio lenkti ženklo galiojimo zonoje, lenkė automobilį. Kokį automobilį lenkė – neprisimena. Kai pastebėjo automobilį lenkime buvo maždaug už 200 metrų, jie stovėjo už tilto, matymo laukas geras, tuo metu kelyje eismo intensyvumas nebuvo didelis. Lenkimo faktas vaizdo priemonėmis filmuotas nebuvo. Ji su pažeidėju bendravo nunešusi pasirašyti protokolą. Pažeidimo metu kelio ženklinimas buvo punktyrine linija, šiuo metu pakeista į ištisinę.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad dirba Kauno AVPK Kėdainių PK RS vyriausiuoju tyrėju. Tiksliai įvykio detalių neprisimena. Dažniausiai posto buvimo vieta yra už tilto. Draudžiama lenkti maždaug 300-500 metrų. 2025 m. balandžio mėnesį kelio žymėjimas buvo punktyrinė linija, šiuo metu - ištisinė. Draudimą lenkti žymėjo ženklas, kuris stovėjo ant kalno. Kadangi buvo draudžiamasis ženklas, tai reikėjo vadovautis juo, o ne kelio ženklinimu. Pažeidimas nebuvo užfiksuotas kameromis, nes automobilis stovėjo šonu. Iš ten, kur stovėjo policijos automobilis, draudžiamojo ženklo nesimato.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Pareiškėjas S. R. Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, 31 km., 2025 m. balandžio 30 d. 17.35 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje yra lenkti draudžiama, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.6 punktą, kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą jam skirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, o būtent - 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

KET 140.6 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus). Kelio ženklu Nr. 325 pažymima, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas atliko lenkimo manevrą nėra, tačiau siekiant pripažinti asmenį padariusį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ir Pareiškėjo kaltę, bei objektyviuosius nusižengimo padarymo požymius – šiuo atveju ir tai, kad Pareiškėjas tyčia arba dėl neatsargumo lenkė kitą transporto priemonę ten, kur lenkti draudžiama. Teismas, peržiūrėjęs pateiktą bylos medžiagą nesutinka, kad Pareiškėjas kitą transporto priemonę lenkė neleistinoje vietoje tyčia arba dėl neatsargumo.

Pareiškėjas neneigė, kad byloje nurodytu laiku ir vietoje atliko lenkimo manevrą. Tačiau teigė, kad ženklo, draudžiančio lenkti, nematė, o sunkiasvorę transporto priemonę pradėjo lenkti ant kelio esant brūkšniniam žymėjimui. Pradėjus lenkimo manevrą prieš sunkiasvorę transporto priemonę pastebėjo kitą automobilį, kuris padidino greitį neleisdamas jam užbaigti lenkimo manevro, o Pareiškėjui negalint grįžti į savo eismo juostą, jis padidinęs greitį užbaigė lenkimo manevrą jau kirsdamas ištisinę liniją. Pabrėžtina tai, kad nėra jokio vaizdo įrašo, kuris fiksuotų padarytą nusižengimą, kadangi policijos pareigūnai tarnybinį automobilį buvo pasistatę šonu.

Siekiant nustatyti ar šie Pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra pagrįsti, pirmiausia, yra būtina aptarti įvykio vietą, kur buvo padarytas Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas. Iš byloje esančios medžiagos, gautos pasinaudojus „Google maps“ matyti, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ yra pastatytas ant kalno, prieš nuokalnę, kelią skiriant ištisine siaura linija. Tačiau taip pat matyti, kad šis kelio vaizdas buvo užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio mėnesį, o teismo posėdžio metu pareigūnai teigė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2025 m. balandžio mėnesį, kelias buvo pažymėtas ne ištisine, o brūkšnine linija. Šiuo metu kelio žymėjimas yra pakeistas ištisine linija.

KET 3 priedo 1.1, 1.3 punktuose nurodyti kelio ženklinimas siaura ištisine linija arba dviguba ištisine linija, kurie draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. KET 3 priedo 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 punktuose nurodytas kelio ženklinimas brūkšninėmis linijomis, kuris leidžia liniją kirsti iš abiejų pusių.

Pareiškėjo teiginio, kad jis nepamatė ant kalno esančio kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, kadangi važiavo už sunkiasvorės transporto priemonės, Institucija paneigti nebandė, taigi darytina išvada, kad tokia situacija galėjo būti reali. Atsižvelgiant į tai, kad kelio žymėjimas toje vietoje buvo klaidinantis, t. y. brūkšninis, Pareiškėjas, nepastebėjęs kelio ženklo, galėjo pagrįstai manyti, kad toje kelio atkarpoje buvo vis dar galima atlikti lenkimo manevrą.

Tačiau, kaip nurodo ir pats Pareiškėjas, jis lenkimo manevrą pabaigė kirsdamas ištisinę liniją ir pats suprasdamas, kad yra kelio atkarpoje, kurioje lenkti draudžiama. Pareiškėjas teigia, kad jis, pradėjęs lenkimo manevrą, pamatė, kad priešais sunkiasvorę transporto priemonę važiuoja ir kitas automobilis, jam lenkiant automobilis pradėjo didinti greitį jam trukdydamas užbaigti manevrą, kadangi saugiai grįžti į savo eismo juostą negalėjo, padidino greitį ir užbaigė lenkimo manevrą kirsdamas ištisinę liniją.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

Taigi Pareiškėjas, siekdamas nesukelti pavojingos situacijos kelyje stabdant, kol yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ir stengdamasis greičiau grįžti į savo eismo juostą, padidino greitį ir kirsdamas ištisinę eismo juostą užbaigė lenkimo manevrą. Tokia veika atitinka būtinojo reikalingumo nuostatas, nes ir Pareiškėjui, ir tretiesiems asmenims, grėsė pavojus, kadangi stabdyti transporto priemonę ir laukti kol atsiras proga grįžti į savo eismo juostą būnant priešpriešoje yra pavojinga, žinant, kad jau esi kelio atkarpoje, kurioje lenkti draudžiama, vadinasi priešais atvažiuojančių automobilių matomumas yra prastas ir atsiranda didelė rizika sukelti eismo įvykį, o KET pažeidimas yra mažesnė žala nei eismo įvykis.

Vertinant visus įrodymus darytina išvada, kad nepakanka objektyvių, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių Pareiškėjo kaltę. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas S. R. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinė teisena minėto asmens atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. R. atstovo advokato Sigito Štaraičio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.