Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui , nukentėjusiajam E. S., jo atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini), nedirbantis nevedęs, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, (duomenys neskelbtini) kolegijos studentas, nevedęs, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. Š. ir M. R. 2013 m. birželio 22 d., apie 23 val., viešoje vietoje-Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams A. K. ir E. A., sutrikdydami visuomenės rimtį ir viešąją tvarką rodydami aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie E. S., M. R. kumščiu smogdamas jam į veidą bei stumdamas pargriovė ant žemės, o gulinčiam kartu su G. Š. spirdami ir smogdami kumščiais, nemažiau 14 kartų į įvairias kūno vietas padarydami E. S. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosyje, dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą nosyje, minkštųjų audinių patinimą pakaušyje, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, nugaros dešinėje ir kairėje blauzdoje, kairėje ir dešinėje alkūnėse, tuo nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiajam E. S. sveikatą.

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė tą vakarą jis buvo kartu su draugais P. O. ir M. R. , kai jam paskambino išsigandusi motina D. Š. ir pasakė, kad į namus buvo atėję keturi jaunuoliai, iš kurių vienas prisistatė esąs E. S.. Jis ieškojo jo, o kai nerado , tai motinai grasino susidoroti su juo . Tuomet jis nutarė važiuoti ir išsiaiškinti . Važiuodami visi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija, pamatė link (duomenys neskelbtini) einančius tris jaunuolius, iš kurių vienas buvo E. S.. Jis sustojus šalikėje prie E. S.. Su juo buvę du jaunuoliai pabėgo. Jis E. S. paklausė, kodėl jis gąsdina jo motiną. T. S. jį pastūmė. Į tai jis atsakė E. S. kumščiu į veidą, o kai jis pagriuvo, tai jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jo draugai M. R. ir P. O. buvo prie automobilio ir jis liepė jiems nesikišti, tai buvo jo reikalas . Su E. S. nebuvo draugais. Jį tik pažinojo. Prieš metus buvo incidentas su E. S. draugu ir jis toje byloje paminėjo nukentėjusiojo pavardę. Dėl to E. S. pyko. Nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta visą, o dėl neturtinės žalos, mano, jog jis prašo per didelės neturtinės žalos.

Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą jis kartu su draugais buvo (duomenys neskelbtini) . Vakare , valandos nežino G. Š. paskambino jo motina . Baigęs pokalbį su motina, G. Š. pasakė, kad į jų namus atėjęs E. S. su draugais grasino motinai susidoroti su juo. Tuomet visi nutarė važiuoti išsiaiškinti. Važiuodami E. S. su draugais sutiko (duomenys neskelbtini) kaime , einant keliu. Kai G. Š. sustojo, tai E. S. draugai pabėgo. Jis girdėjo kaip G. Š., priėjęs prie E. S., paklausė, kodėl jis grasina jo motinai. Matė, jog nukentėjusysis G. Š. pastūmė, o po to G. Š. smūgiavo į veidą E. S. ir jį gulintį spardė. Jis su P. O. stovėjo prie automobilio ir E. S. nemušė . Nukentėjusiojo ieškinio nepripažino. Dėl nukentėjusiojo parodymų, jog pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė jisai, jis paaiškinti negalėjo. Nurodė, jog iki to laiko nukentėjusįjį pažinojo, tačiau jokių reikalų su juo neturėjo.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jų santykiai nėra geri , nes prieš pora metų buvo incidentas tarp jo draugo ir kaltinamųjų. Kaltinamieji ne kartą buvo atvažiavę į jo namus, jį gąsdino, jam grasino, visaip jį užkabindavo. Jam buvo atsibodę tokie dalykai, todėl tą dieną jis nutarė nueiti pas G. Š. ir viską išsiaiškinti. Ėjo kartu su draugais A. K., E. A. ir A. J.. Buvo išgėrę alaus. G. Š. namuose nerado. Buvo tik jo motina D. Š.. Jis jai pasakė dėl ko ieško jos sūnaus . D. Š. jis negrasino, tik su ja kalbėjo. Su juo kartu buvo ir A. J.. Kiti du draugai buvo prie kelio. Pakalbėję su D. Š., jie ėjo link (duomenys neskelbtini) . Pakeliui A. J. nuo jų atsiskyrė ir nuėjo namo. T. D. kaimu prie jų sustojo automobilis. Iš jo išlipo G. Š., M. R. ir P. O. ir nieko nesakę puolė jį mušti. Pirmas jam smogė kumščiu į veidą M. R.. Kai jis pagriuvo, tai jį visi trys mušė rankomis ir spardė kojomis. Jis bandė dar gintis, bet smūgių buvo daug ir jie buvo vienu metu į įvairias jo kūno dalis, todėl jis tvirtina, jog jį mušė ne vienas , o visi trys. Smūgių buvo daug tiesiog tai buvo smūgių kruša. Jį sumušę, jie nuvažiavo. Jo draugai A. K. ir E. A. palydėjo jį į namus. Panaudoto smurto metu jam lūžo nosis, buvo sumuštas visas kūnas, buvo mėlynės, nubrozdinimai, pradėjo skaudėti nugarą. Atlikus tyrimus , buvo nustatyta, jog tai liekamieji reiškiniai po smurto. Pateikė ieškinį ir prašo jį tenkinti- priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas P. O. parodė, kad tą dieną jis leido laisvalaikį su draugais G. Š. ir M. R.. Vakare G. Š. sakė, jog kažkas atsitiko ir reikia važiuoti. Jie visi važiavo automobiliu , kai kelyje link (duomenys neskelbtini) pamatė einančius E. S. ir dar du jaunuolius. G. Š. sustojo ir vienas nuėjo prie tų jaunuolių. Liko tik E. S., o kiti pabėgo. Jis ir M. R. liko prie automobilio. Matė, jog G. Š. ir E. S. stumdosi, kad ten spardosi , tačiau kas ten konkrečiai vyko jis negali pasakyti. Nei jis , nei M. R. E. S. nemušė ir nebuvo prie jų priėję. Kadangi jis yra kurčnebylys, tai jis ne viską suprato kas vyko. Nukentėjusįjį E. S. pažinojo, tačiau su juo jokių reikalų neturėjo .

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2013m ., birželio 22d., vakare ji viena buvo namie, kai apie 23 val., prie jos namų atėjo keturi jaunuoliai. Iš pradžių du atsiskyrė, liko ant kelio o kiti du atėjo į kiemą. Ji išėjo į lauką ir tie jaunuoliai, kurių ji nepažinojo, klausė ar namuose yra jos sūnus G.. Gavę neigiamą atsakymą, jie išėjo. Tada atėjo kiti du jaunuoliai. Vieną ji pažino, tai buvo E. J., o kitas pats prisistatė, jog yra E. S. . E. S. klausė kur sūnus ir pradėjo kalbėti apie jų tarpusavio nesantaiką, kad jos sūnui bus blogai, liepė jam skambinti ir jo ieškoti. Ji patarė jiems ateiti kitą dieną ir viską išsiaiškinti, tačiau E. S. neatstojo, vis kalbėjo, jog jis turi draugų, jog jo tėvas „kietas“ ir vis tiek jos sūnui bus blogai. Šalia E. S. buvęs E. J. nieko nekalbėjo. Jos ir E. S. pokalbis užtruko apie 30-40 minučių. Kai jie išėjo, tai ji paskambino sūnui G. Š. ir pasakė apie pokalbį su E. S.. Vakare ji sūnaus nesulaukė, o ryte jis buvo namie. Jai apie įvykį nieko nepasakojo. Tik prasidėjus tyrimui, kai ji buvo iškviesta į apklausą , paaiškėjo, jog sūnus sumušė E. S..

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jų santykiai normalūs. Nurodytu laiku draugai E. S., E. A. ir A. K. buvo pas jį. Vakare visi išėjo, tačiau E. S. pasakė, jog nori pasikalbėti su G. Š. dėl kažkokio buvusio ankstesnio įvykio. Apie 23 valandą visi atėjo iki G. Š. namų , esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Kieme jis buvo su E. S., kai jis kalbėjo su D. Š., prašė pakviesti jos sūnų , kad nori su juo išsiaiškinti. Prašė, kad ji duotų jo telefoną. Tas jų pokalbis užtruko apie 15-20 minučių. Po to, jie išėjo namo. Pakeliui jis nuo draugų atsiskyrė ir parėjo namo. Kitą dieną jam paskambino E. S. ir pasakė, jog jį sumušė G. Š., M. R. ir P. O., sakė, kad suspardė, sulaužė nosį .

Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną buvo kartu su draugais A. J. ir E. A. ir E. S. . Vakare buvo prie G. Š. namų, nes E. S. norėjo su juo išsiaiškinti kokį tai reikalą. G. Š. nebuvo namie, tai E. S. kalbėjo su jo motina. Po to jie visi ėjo namo link (duomenys neskelbtini) . Pakeliui nuo jų atsiskyrė A. J., parėjo į namus, o jie trise ėjo toliau. Pakeliui prie jų automobiliu privažiavo G. Š. su draugais. Matė kaip iš automobilio išlipo G. Š., M. R. ir P. O. . Kažkas iš jų jį nustūmė į griovį ir puolė E. S.. Mušė E. S. visi trys, nes jis iš žingsnių sprendžia , jog prie E. S. pribėgo ne vienas asmuo ir keli . Kai prasidėjo smūgiai E. A. pabėgo. Viskas įvyko labai greitai, nes jie sumušė E. S., sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai jis atsikėlė , tai rado E. S. sumuštą. Kartu su E. A. padėjo E. S. atsikelti , palydėjo iki namų.

Liudytojas E. A. parodė, kad tą dieną jis bendravo su draugais A. J., E. S. ir A. K.. Vakare jie visi buvo priėję prie G. Š. namų, nes E.S. norėjo su juo išsiaiškinti senus įvykius. Neradę jo namuose, visi ėjo link (duomenys neskelbtini) . Pakeliui prie jų privažiavo automobilis BMW . Iš jos išlipo G. Š., M. R. ir P. O.. Jie visi trys staiga pribėgo prie jų. M. R. nustūmė A. K. į griovį , nustūmė E. S. ir be žodžių puolė S. mušti. Liudytojas išsigando ir bėgo, tačiau bėgdamas matė, jog E. S. muša visi trys . Pabėgęs toliau, palaukė, kol jie išvažiavo. Tada jis sugrįžo prie E. S.. Jis buvo sumuštas, veidas ir rankos kruvinos.

Iš byloje esančios 2013 m. liepos 30 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 833/13 (05) matyti, jog panaudoto smurto rezultate E. S. padarytas nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosyje, dešiniame dilbyje, muštinė žaizda nosyje, minkštųjų audinių patinimas pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, nugaros dešinės ir kairės blauzdose, kairėje ir dešinėje alkūnėse, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai, į galvos sritį suduodant ne mažiau keturis smūgius, į nugarą -vieną, į dešinę blauzdą tris, į kairę blauzdą- du, į abi alkūnes – po du, į dešinį dilbį- vieną. (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų G. Š. ir M. R. kaltė, jog jie iš chuliganiškų paskatų , viešoje vietoje, bendrai veikdami, užpuolė E. S. ir jį sužalojo, įrodyta. Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai, tik teigė, jog jis vienas sužalojo E. S.. Nustatyta, jog kaltinamasis G. Š. ir M. R. yra draugai nuo vaikystės, nukentėjusiojo užpuolimas įvyko kaltinamojo G. Š. iniciatyva, todėl teismas kaltinamojo parodymus , jog M. R. nedalyvavo darant nusikalstamas veikas vertina kritiškai ir jais netiki. K. M. R. savo kaltės nepripažino , teigė, jog jis stovėjo prie automobilio ir nukentėjusiojo nemušė. Tokius kaltinamojo M. R. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis E. S. dėl sužalojimo kitą dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją ir jame nurodė, jog buvo užpultas trijų asmenų ir sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis davė aiškius ir nuoseklius parodymus, jog pirmą smūgį jis gavo nuo kaltinamojo M. R. ir jo buvo pargriautas. Gulėdamas jis jautė, jog jį spardo ne vienas asmuo, nes smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vienas ir vienu metu. Tokius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, teismui nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir aplinkybių, jog nukentėjusysis gali kaltinamąjį M. R. apkalbėti. Jų nenurodė ir pats kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. ir E. A. , kurie buvo įvykio vietoje. Iš dalies patvirtina ir liudytojas A. J., kuriam sekančią dieną paskambino nukentėjusysis ir pasakė, jog jį sumušė kaltinamieji. Netikėti liudytojų parodymais, teismui nėra jokio pagrindo, nes jie su kaltinamaisiais neturėjo jokių reikalų. Kad nukentėjusysis buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, jog jį sumušė ne vienas G. Š., patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Joje konstatuoti sužalojimai visame nukentėjusiojo kūne ir pagal sužalojimų skaičių, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Taigi tai visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog vienu metu jis buvo spardomas į įvairias kūno vietas, kad tai buvo smūgių kruša. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodo, jog viskas įvyko labai greitai. To negalėjo padaryti vienas kaltinamasis G. Š., todėl ši aplinkybė tik patvirtina, jog nukentėjusįjį sužalojo abu kaltinamieji, mušdami jį vienu metu. Liudytojo P. O. parodymus, duotus teisme, teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Liudytojas teismui tvirtino, jog yra kurčnebylys, todėl ne viską suprato. Nustatyta, jog jis su kaltinamaisiais pažįstamas nuo vaikystės, todėl teismas konstatuoja, jog jis, duodamas parodymus gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį nesunkiai sužalojo. Jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 8 dalies 2 punktą . Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai , kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Kaip byloje nustatyta nukentėjusysis E. S. su draugais A. K. ir E. A. ėjo keliu namo, kai jiems kelią pastojo automobiliu privažiavę kaltinamieji G. Š. ir M. R. ir staiga išlipę iš automobilio, be jokios priežasties juos puolė. Nukentėjusiojo draugas E. A. išsigandęs pabėgo, A. K. buvo M. R. nustumtas į griovį, o nukentėjusysis E. S. be jokio žodinio konflikto staiga buvo užpultas ir iš chuliganiškų paskatų sumuštas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. teigė, jog tai buvo ne chuliganiškos paskatos, o kokie tai reikalai buvę prieš du metus. Kaip matyti, viskas vyko viešoje vietoje, matant aplinkiniams- nukentėjusiojo draugams, todėl tokiais veiksmais kaltinamieji neabejotinai reiškė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką .Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. teigė, jog tai buvo ne chuliganiškos paskatos, o kokie tai reikalai buvę prieš metus. Kaltinamasis M. R. iš viso jokių reikalų su nukentėjusiuoju nėra turėjęs. Tokius kaltinamojo G. Š. argumentus teismas vertina kaip gynybinę versiją . Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta iš chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus, visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šitos visos nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino . Šiuo atveju sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, panaudojant mažareikšmę dingstį (ankstesnius nesutarimus) nukentėjusiajam E. S. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t.y. pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

G. Š. teisiamas pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas- vieną nesunkią, o kitą apysunkę, nusikalto bendrininkų grupėje kas yra jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai, nedirba, Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus padaryto nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje jam turi būti skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą- vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, todėl galutinė bausmė skirtina – laisvės atėmimas. Tačiau, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas G. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. (LR BK 75,67str.)

M. R. taip pat teisiamas pirmą kartą , padarė veikas- vieną nesunkią, o kitą apysunkę, nusikalto bendrininkų grupėje , kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, žalos neatlygino , baustas administracine tvarka , mokosi, seniūnijos seniūno charakteristika labai trumpai, joje nėra duomenų blogai jį charakterizuojančių . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta . Teismas, įvertinęs byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes , kaltinamojo asmenybę, mano, jog ir jam už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkaus sveikatos sutrikdymą turi būti paskirtos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės . Bausmės subendrintinos ir skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus aukščiau paminėtas ir nustatytas aplinkybes, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones . (LR BK 67,75str.)

E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 1290,63 Lt turtinės žalos , 10 000 litų neturtinės žalos , 400 litų advokato paslaugoms apmokėti. Šiai sumai pagrįsti nukentėjusysis pateikė įrodymus. (b.l. 16- 29, 138-139,173 ) Kaltinamieji pateiktos nukentėjusiojo turtinės žalos sumos neginčijo, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai. Kaltinamieji nusikalstamais veiksmai padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, todėl privalo ją solidariai atlyginti. Be to, nukentėjusysis E. S. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam iš kaltinamųjų 10 000 litų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti , kentė skausmus, buvo pažemintas, jaučiasi nesaugiai . Dėl smurto metu sulaužytos nosies ir šiandieną turi problemų. Ji nuolat kemšasi, ją skauda, pradeda bėgti kraujas, todėl pastoviai turi vartoti vaistus. Užpuolimo metu buvo sumušta nugara, kuria skauda. Lankėsi pas gydytoja ir buvo nustatyti liekamieji reiškiniai. Dėl nugaros skausmų negali dirbti, sportuoti. Iki šiol jam žala neatlyginta, todėl, prašė priteisti iš kaltinamųjų 10 000 litų neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis E. S. buvo užpultas ir sužalotas be jokios priežasties, dėl sužalojimų jis negalėjo dirbti, kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamieji šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, sveiki , todėl turi galimybę atlyginti padarytą žalą. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo E. S. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamųjų 6000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturinės žalos atmestinas . Tai atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo teismų praktika , kad civiliniams ieškovams dėl jų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 10 000 litų ir daugiau neturtinės žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam E. S. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba . Advokatui su suteiktas paslaugas sumokėta 557.53 Lt., (b.l. 140,174) Ši suma priteistina iš kaltinamųjų į valstybės biudžetą.(LR (duomenys neskelbtini).)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti:

pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams;

pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus ir G. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . ( AB Bankas „Swedbank“ , (duomenys neskelbtini))

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. R. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti :

pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams;

pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus ir M. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . ( AB Bankas „Swedbank“ , (duomenys neskelbtini))

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti tą pačią kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti E. S. iš G. Š. ir M. R. solidariai 1290,63 litus turtinei žalai atlyginti, 400 litų advokato išlaidų už ieškinio byloje suruošimą ir 6000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti į valstybės biudžetą iš kaltinamųjų G. Š. ir M. R. lygiomis dalimis 557,53Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 278,76Lt. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą .