Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties pagal ieškovės R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąją apsaugos priemonę, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium ir jam uždrausta lankytis ieškovės ir nepilnametės dukros gyvenamojoje vietoje.

Dėl naujų įrodymų

12. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišklausęs vaiko nuomonės sprendžiamu klausimu, būdamas aktyvus šeimos bylose, įpareigojo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti apeliacinės instancijos teismui išklausytą šalių nepilnamečio vaiko E. Ž. nuomonę dėl bendravimo su tėvu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti atsakovą G. Ž. gyventi skyrium ir uždrausti jam lankytis ieškovės R. Ž. ir nepilnametės dukros E. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinti, kokį poveikį padarė šalių nepilnametei dukrai tėvų konfliktiškas elgesys bei tėvo buvimas/nebuvimas namuose. Taip pat pasiūlė šalims pateikti savo siūlomą arba abiejų sutartą tėvo ir dukros bendravimo tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių dukros

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

15. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju prašė ieškovė.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutuoktiniams dėl nuolatinės įtampos ir kylančių konfliktų kartu gyventi vienoje vietoje šiuo metu nėra galimybės. Teismas sprendė, jog tai sudarytų prielaidas kilti naujiems sutuoktinių konfliktams, ir atitinkamai neužtikrintų šalių nepilnametės dukros teisės į saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

18. Ieškovė dar vienu pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium – grindė aplinkybėmis dėl jo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantas savo dabartinę sveikatos būklę grindžia išskirtinai keliais savo paties atrinktais kelių metų senumo dokumentais, nepateikdamas jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad šiai dienai jam nėra konstatuota jokių diagnozių, susijusių su jo naktinėje spintelėje ieškovės rastais receptiniais vaistais ir jų vartojimu, taip pat duomenų, galinčių patvirtinti, kad nuo 2023 metais jam konstatuotos diagnozės būklės pagerėjimu. Teigia, kad apelianto su atskiruoju skundu pateikti dokumentai niekaip nepatvirtina fakto, jog jokių (duomenys neskelbtini) apeliantas neturi, kad jam nėra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais ir nesąžiningais, nes vaistų radimas spintelėje ar informacija, jog kažkada apeliantui buvo skirti minimi vaistai, nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas serga (duomenys neskelbtini) ar yra pavojingas ieškovei ar dukrai. Ieškovės pamąstymai apie galimas ligas yra tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai. Šalys susituokę nuo (duomenys neskelbtini), o kartu nebegyvena tik nuo (duomenys neskelbtini), todėl labai abejotina, kad ieškovė, gyvendama kartu su apeliantu dešimt metų santuokoje, nieko nežinotų apie jam nustatytas (duomenys neskelbtini), vartojamus vaistus.

19. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išklausytą šalių nepilnamečio vaiko E. Ž. nuomonę ir išvadą, kurioje nurodė, kad „vaiko išsakyta nuomonė apie tėvą, tiksliau bandymai įvardinti, kad bendrauti su tėčiu ji nenori, nėra susiformavusi savarankiškai, be to, E. yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dar mažametė, todėl jos galimybės savarankiškai ir atsakingai suvokti situaciją yra ribotos, pirmiausia dėl objektyvių, su vaiko rida susijusių ypatumų, antra, ir dėl pastaruoju metu besitęsiančių tėvų konfliktų, į kuriuos ji vienaip ar kitaip nuolat įtraukiama.“ Tarnybos vertinimu, byloje turimi duomenys, o taip pat ir nepilnametės išsakyta nuomonė nesudaro pagrindo manyti, kad gyvenimas vienuose namuose su tėvu neatitinka geriausių vaiko interesų. Rizika vaiko emocinei ir psichologinei gerovei tėvams gyvenant drauge, Tarnybos nuomone, kelia ne tėvo buvimas, o abiejų tėvų negebėjimas pašlijusius sutuoktinių santykius aiškintis konstruktyviai, ramiai ir pagarbiai, dėl ko kyla pačių suaugusiųjų sunkiai valdomi konfliktai, į kuriuos vienu ar kitu būdu yra įtraukiamas vaikas, be to, jų pasėkoje vaikui tenka papildomi išgyvenimai ir nerimas dėl policijos ar Tarnybos atstovų intervencijos į šeimą. Tėvų tarpusavio santykiams esant tokiems konfliktiškiems ir įtemptiems, vaikui palankesnė aplinka įprastai sukuriama tėvams gyvenant skyriumi“. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia Tarnybos išvada.

20. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra duomenų, jog jo elgesys kelia realią grėsmę pareiškėjai ir jų nepilnametei dukrai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma, patvirtina, kad tarp šalių neutralus bendravimas ir gyvenimas kartu nėra įmanomas. Nors šių aplinkybių visuma pati savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas įtraukiamas į šalių tarpusavio konfliktus, tą patvirtina į bylą pateikta Tarnybos išvada. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, jog šalys savarankiškai negeba išspręsti kilusių konfliktų konstruktyviai, neįtraukdami į juos savo vaiko, tėvų konfliktas neigiamai veikia vaiką, jo emocinę, psichologinę būseną. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko interesus bei sukurti jam saugią ir psichologiškai ramią aplinką, buvo tikslinga įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnametės dukros. Ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą (pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie sudarytą buto nuomos sutartį).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią nepilnamečio vaiko raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.

Dėl bendravimo tvarkos

22. Pagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs tokias laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neužtikrino šalių nepilnametės dukros interesų - teises bendrauti su abiem tėvais bei būti auklėjamai abiejų tėvų, nenustatydamas skyrium gyvensiančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.

23. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

24. Iš Tarnybos pateiktos išvados matyti, kad E. išsako nenorą bendrauti su tėvu. Nurodo, jog jis žaidžia su ja netinkamai, elgiasi netinkamai, ji nesijaučia saugiai, tačiau Tarnyba pažymi, kad dukra visiškai negali tokių savo pasakojimo aplinkybių paaiškinti jokia konkrečia asmenine neigiama santykių su tėvu patirtimi, tai nėra būdinga E. amžiaus vaikams, realiai patyrusiems nederamą suaugusiųjų elgesį su jais. Tarnyba nurodo, kad visuma E. išsakytos nuomonės leidžia pagrįstai spręsti, kad E. išsakomos nenoras bendrauti su tėvu yra nulemtas ne realios asmeninės neigiamos bendravimo su tėvu patirties, o susiformavęs, labiausiai tikėtina, motinos įtakoje, perimant neigiamą motinos požiūrį į tėvą, kurio išties vaikas nesupranta.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. vienu metu išsako, kad nenori bendrauti su tėvu, paskui sutinka, jog psichologės paskutinė paminėta bendravimo tvarka (per savaitę susitinkama kelias dienas vakarais bei kas antrą savaitgalį su kitu) būtų geriausia. Nurodo, kad tiktų būtent tokia bendravimo tvarka. Kalbant su E. apie nakvynes pas tėtį, mergaitė išsakė, kad „tėtis nori su manim nakvoti, bet aš nenoriu, dar nelabai“, pasidomėjus kodėl, E. atsakė, „kad dar nelabai pratusi“, Tarnybos išvadoje nurodoma, kad tai aiškiai byloja, jog vaikas išgyvena dėl šeimoje vykstančių pokyčių, dėl jų nerimauja, tai yra natūralu ir būdinga vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu mergaitė visiškai bendrauti su tėvu neatsisako, jos nenoras labiau nulemtas pačios ieškovės požiūrio į tėvą (iš vaiko išklausytos nuomonės: „kad mama sakė, jog tėtis jas veja iš namų“, „ji ir mama mano, kad tėtis yra blogas ir nenormalus“).

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Tarnybos išvadai, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad tėvas negeba pasirūpinti vaiku, tinkamai tenkinti jo fiziologinius ir / ar emocinius, psichologinius poreikius, be to tokių aplinkybių nenustatė ir Tarnyba ir / ar su šeima dirbantys atvejo vadybos specialistai, todėl geriausiai E. interesus atitiktų laikinosios jos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam), randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

29. Atsakovo siūloma/prašoma nustatyti E. ir tėvo bendravimo tvarka: G. Ž. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), pasiimant dukrą iš jos nustatytos gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 18.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; G. Ž., ne mažiau nei prieš vieną darbo dieną informavęs R. Ž., turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš mokymo įstaigos nustatytu laiku ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; G. Ž. su dukra praleidžia mokymosi įstaigos patvirtintas atostogas tokia tvarka: poriniais metais rudens atostogas bei antrąją žiemos atostogų savaitę; neporiniais metais pavasario atostogas bei pirmąją žiemos atostogų savaitę, paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.00 val.; G. Ž. praleidžia su dukra ne mažiau kaip 14 dienų vasaros metu, išskaidant jas dalimis, iš kurių viena dalis turi būti ne trumpesnė nei 7 dienos, apie atostogų pradžią informuojant R. Ž. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamą atostogų pradžios, paimant dukrą iš gyvenamosios vietos iki 12.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.00 val.; G. Ž. su dukra švenčia savo gimtadienį tokia tvarka: jeigu gimimo diena sutampa su darbo diena – dukrą paimdamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į dukros gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu G. Ž. gimimo diena sutampa su nedarbo diena – paimant dukrą iš gyvenamosios vietos iki 12.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; kiekvienų metų motinos ir tėvo dieną dukra praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su G. Ž. matymosi su dukra savaitgaliu, G. Ž. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 12:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su R. Ž. bendravimo su dukra savaitgaliu, G. Ž. dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima šventinę dieną iki 12:00 val. ir grąžina į dukros gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; abu tėvai turi teisę dalyvauti dukros gimtadieniuose. Nei vienas iš tėvų neturi teisės per dukros gimtadienį kartu su dukra išvykti atostogų, nebent būtų susitarta kitaip.; švenčių dienos tarp tėvų yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka nepaisant to, kurio iš tėvų laikas su dukra tuo metu priklauso: G. Ž. turi teisę su dukra nelyginiais metais švęsti Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. G. Ž. dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmą šventinę dieną iki 12:00 val. ir grąžina į dukros gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18:00 val.; G. Ž. turi teisę su dukra švęsti lyginiais metais Naujųjų Metų išvakares (t. y. gruodžio 31 d.). G. Ž. pasiima dukrą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse iki 17.00 val. ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.; G. Ž. turi teisę pasiimti dukrą lyginiais metais per Šv. Velykas. G. Ž. pasiima dukrą iš nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą šventės dieną iki 11.00 val. ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą antrą šventės dieną iki 18.00 val. Minėtą šventę nelyginiais metais dukra praleidžia su motina R. Ž.; papildomas G. Ž. bendravimas su dukra vyksta pagal abipusį šalių susitarimą. Apie ketinimą su dukra laikinai išvykti į užsienį tėvai informuoja viena kitą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) savaitėms iki išvykimo datos nurodant šalį ir laikotarpį, kuriam vykstama, o taip pat išvykimo ir atvykimo į Lietuvą laiką. dukrai susirgus arba pasikeitus sveikatos būklei, tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu, elektroniniu paštu ar kitomis komunikavimo priemonėmis. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, sudaro sąlygas kitam tėvui/motinai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės abiejų šalių siūlomos bendravimo tvarkos yra panašios. Įvertinus šalių dukros amžių, tokio vaiko dienos ir poilsio laiko rėžimą, vertintina, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka šalių dukros interesus, todėl nustatytina atsakovo ir duros bendravimo tvarka pagal ieškovės pateiktą variantą.

31. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kiekvienas iš tėvų turi stengtis patys apsaugoti savo vaiko geriausius interesus, todėl turėtų kuo mažiau traumuojant savo nepilnametį vaiką, geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos su juo ir visada atsižvelgti tik į geriausius vaiko interesus. Svarbu tėvų bendravimas, tėvų sutarimas dėl geriausių savo vaiko interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį papildyti atsakovo ir dukros nustatoma bendravimo tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį papildyti nustatoma atsakovo G. Ž. ir dukros E. Ž. bendravimo tvarka:

atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 2 (du) savaitgalius (nuo penktadienio iki sekmadienio) kiekvieną mėnesį, t. y. pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), pasiimant dukrą po jos užsiėmimų ugdymo įstaigoje (mokykloje ar pan.) iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su dukra numatytąjį savaitgalį atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip savaitės, kurios savaitgalį yra numatytas atsakovo ir dukros bendravimas, pirmadienį;

atsakovas, turi teisę bendrauti su dukra 4 (keturias) darbo dienas per kalendorinį mėnesį, t. y. po 2 (dvi) darbo dienas antrą ir ketvirtą kalendorinio mėnesio savaitę, pasiimant dukrą po jos užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną iki 20.30 val. Apie konkrečias bendravimo su dukra darbo dienas atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau, kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su dukra. Apie negalėjimą bendrauti su dukra atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną;

atsakovas su dukra turi teisę praleisti dukros mokymosi įstaigos patvirtintas atostogas tokia tvarka: poriniais metais rudens atostogas bei antrąją žiemos atostogų savaitę, o neporiniais metais pavasario atostogas bei pirmąją žiemos atostogų savaitę, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos dieną prieš jųdviejų pirmąją atostogų dieną, konkretų laiką susiderinus iš anksto, ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.00 val.;

atsakovas turi teisę su dukra praleisti 14 dienų vasaros metu, išskaidant jas dalimis iš kurių viena dalis turi būti ne trumpesnė nei 7 dienos, apie atostogų pradžią informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamą atostogų pradžios, paimant dukrą iš gyvenamosios vietos pirmą jam priklausančių atostogų su dukra dieną 12.00 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.00 val.;

Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną dukra praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos;

Abu tėvai turi teisę dalyvauti dukros gimtadieniuose. Nei vienas iš tėvų neturi teisės per dukros gimtadienį kartu su dukra išvykti atostogų, nebent būtų susitarta kitaip;

Švenčių dienos tarp tėvų yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka nepaisant to, kurio iš tėvų laikas su dukra tuo metu priklauso:

kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną atsakovas praleidžia su dukra, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios arba buvimo vietos Kūčių dieną nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra praleidžia su ieškove;

kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų pirmos dienos popietę ir antrą dieną bei Naujųjų metų šventę atsakovas praleidžia su dukra, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos arba buvimo vietos atitinkamos šventės dieną nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę dukra praleidžia su ieškove;

kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas praleidžia su dukra, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos arba buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra praleidžia su ieškove;

kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną atsakovas praleidžia su dukra, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos arba buvimo vietos antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną dukra praleidžia su ieškove;

papildomas atsakovo bendravimas su dukra vyksta pagal abipusį šalių susitarimą;

apie ketinimą su dukra laikinai išvykti į užsienį šalys informuoja viena kitą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) savaitėms iki išvykimo datos nurodant šalį ir laikotarpį, kuriam vykstama;

dukrai susirgus arba pasikeitus sveikatos būklei, šalys informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu, elektroniniu paštu ar kitomis komunikavimo priemonėmis;

kiekvienas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, sudaro sąlygas kitam tėvui/motinai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.