- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-946-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01063-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- R. R.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl 2011-09-09 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1511-272/2011 pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 768,57 Lt skolos, kurią sudaro negrąžintas 734,64 Lt dydžio kreditas ir nesumokėtos 33,93 Lt dydžio palūkanos, 753,97 Lt delspinigių, 13,5 procento dydžio metines palūkanas už negrąžintą 734,64 Lt dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reiškė reikalavimą remiantis pradinio kreditoriaus (AB „Hansabankas“) ir ieškovo 2008-08-26 sudaryta Sutartimi dėl reikalavimo perleidimo. Ieškovas nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2011-09-09 Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog pradinis kreditorius AB bankas „Hansabankas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą naujajam kreditoriui, t.y. ieškovui. Teismas konstatavo, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas (skolininkas) sutiko, kad pradinis kreditorius perleistų reikalavimą ieškovui (naujajam kreditoriui) nėra; taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas (skolininkas) gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą (skolininką) bei pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, jog skolininkas naujajam kreditoriui neprivalo vykdyti prievolės, siejusios jį ir pradinį kreditorių, tiek dėl CK 6.109 str. 1 d., tiek dėl CK 6.109 str. 7 d. nuostatų nesilaikymo.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė procesines ir materialines normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu. Kadangi atsakovui procesiniai dokumentai kartu su reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančiais dokumentais buvo įteikti, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas buvo informuotas apie teisės perleidimą.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakė, kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (LR CK 6.107 str. 1 d.). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento.
Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto (ieškovo) įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, kuri atsirado atsakovui negražinus kredito pagal 2007-04-05 atsakovo su AB „Hansabankas“ pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-033826-GV bei 2008-08-26 AB bankas „Hansabankas“ ir Lindorff Oy sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai, jų tarpe ir reikalavimo teisių į skolų portfelį perleidimo patvirtinimas (b.l. 8-9, 24, 26), buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2011-07-01, atsiliepimo nepateikė, todėl, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, nuo šios datos reikalavimo teisės perleidimas sukelia atsakovui teisines pasekmes, t.y. naujasis kreditorius įgyja teisę panaudoti reikalavimo perleidimą prieš atsakovą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nenurodė teismui, jog nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėms, t.y. kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas.
Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą normas (CK 6.109 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiamas sprendimas už akių naikintinas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo instituto specifiką – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui – byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta. Atsakovas jam nenaudingo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniu, teismas
nutarė
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.