Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašto Nr. (10.3E) DV S-50149 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ dalį „Dėl tremties laikotarpio“; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimą Nr. VPE SP1E-56608 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. V.“ toje dalyje, kurioje R. V. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinį tremties laikotarpį nuo gimimo dienos 1963-07-16 iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-09-26 sprendimą Nr. (18.2E) I-10328 „Dėl faktinio tremties laikotarpio nustatymo ir šio laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti R. V. pensijų socialinio draudimo stažą ir remdamasis juo iš naujo apskaičiuoti R. V. skiriamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį.

Skunde pareiškėja nurodė, kad ji yra gimusi tremtyje Rusijos TFSR, Irkutsko srityje, (duomenys neskelbiami), tremtinės E. K. (iki santuokos pavardė M.) ir politinio kalinio J. K. šeimoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2024-03-14 yra pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (tremtiniu). 2024-04-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo nuo 2023-11-14 iki 2024-11-13 ir prašymą į jos pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti faktinį tremties laiką nuo gimimo datos 1963-07-16 iki faktinio grįžimo į Lietuvą datos. Šiame prašyme nurodė, kad į Lietuvą grįžo 1969 m. lapkričio mėnesį po tėvo politinio kalinio J. K., kuriam buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, mirties 1969-09-02, kad dokumento apie faktinio grįžimo į Lietuvą datą negalės pateikti, todėl prašė šį dokumentą pasireikalauti iš kompetentingos įstaigos. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašte Nr. (10.3E) DV S-50149 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ dalyje „Dėl tremties laikotarpio“ nurodyta, kad vadovaujantis Nuostatų 20 punktu į stažą neįskaitytas faktinės tremties laikas, nes nėra tikslių duomenų, kada tėvas J. K., buvo paleistas iš kalinimo vietos, taip pat nerasta duomenų apie jo buvimą tremtyje, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvoje; mamai, E. M., vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.120-s, buvo leista gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja nurodo, kad tiesiogines neigiamas pasekmes jai sukėlė Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimas Nr. VPE SP1E-56608 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. V.“, kuriuo jai nuo 2023-11-14 iki 2024-11-13 buvo paskirta neteisinga, mažesnė nei priklausytų, socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nes į jos pensijų socialinio draudimo stažą nebuvo įskaitytas daugiau kaip 6 metų tremties faktinis laikas. Minėtus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus 2024-08-28 apskundė Fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir prašė juos panaikinti, taip pat prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių pasireikalauti iš kompetentingos įstaigos, kurioje saugomi 1969 metų duomenys apie asmenų registraciją Lietuvos TSR Tauragės rajone, dokumento apie jos (jos mamos E. K.) grįžimo iš Rusijos į Lietuvą datą; jei dokumentų, apie jos (jos mamos E. K.) grįžimo iš Rusijos į Lietuvą datą nėra, įpareigoti Klaipėdos skyrių šia data laikyti jos tėvo J. K. mirties Rusijoje datą 1969-09-02 ir į jos pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo gimimo Rusijoje 1963-07-16 iki 1969-09-02; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių pakeisti 2024-07-31 sprendimą ir jai nuo 2023-11-14 iki 2024-11-13 paskirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, apskaičiuotą įvertinus faktinį tremties laiką. Fondo valdyba visus pareiškėjos 2024-08-28 skundo reikalavimus 2024-09-26 sprendimu Nr. (18.2E) I-10328 „Dėl faktinio tremties laikotarpio nustatymo ir šio laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą“ atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėja mano, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašto Nr. (10.3E) DV S-50149 dalis „Dėl tremties laikotarpio“, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimas Nr. VPE SP1E-56608 toje dalyje, kurioje jos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinį tremties laikotarpį, ir Fondo valdybos 2024-09-26 sprendimas Nr.(18.2E) I-10328 yra neteisėti ir nepagrįsti. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašto Nr. (10.3E) DV S-50149 dalyje „Dėl tremties laikotarpio“ priimtame sprendime neteisėtai nenurodyta, kokios trukmės faktinės tremties laiką nuspręsta neįskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą, neteisėtai nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimo Nr. VPE SP1E-56608 priede „Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas“ nurodyta, kad į stažą pagal gautus dokumentus yra neįskaitytas tik mokymosi laikotarpis nuo 1981-09-16 iki 1982-06-16. Minėtame sprendime neteisėtai nenurodyta, kad į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas ir faktinis tremties laikas ir jo trukmė. 2024-04-03 Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pareiškėjos pateiktoje Lietuvos ypatingojo archyvo 2023-12-08 pažymoje apie J. K. Nr. P2-3368, nurodyta, kad J. K. Karo tribunolo 1947 m. liepos 15-16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-1a straipsnį 10 metų laisvės atėmimu, atliekant bausmę pataisos darbų lageryje ir 5 metų teisių suvaržymu su jam priklaususio turto konfiskavimu, skaičiuojant įkalinimo laiką nuo 1947-04-11. Pareiškėjos mama tremtinė E. K. už tėvo, politinio kalinio, tuomet – Tėvynės išdaviko, J. K. ištekėjo 1959-07-29. Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960-03-22 nutarimu Nr. 120-s jai buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, tačiau tėvas tokio leidimo neturėjo. Palaidojusi Rusijos TFSR 1969-09-02 mirusį J. K., mama iš karto ėmė ruoštis išvykimui į Lietuvą ir 1969 m. lapkričio mėnesį mama, seserys (duomenys neskelbiami) bei pareiškėja į ją sugrįžo. Mama mirė 1995-03-19.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.7. papunkčiu, Nuostatų 20 punktu į jos pensijų socialinio draudimo stažą turėjo būti įskaitytas jos tremties faktinis laikas nuo gimimo dienos 1963-07-16 iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos. Tam Fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2024-04-03 ji pateikė visus reikiamus dokumentus, išskyrus dokumentą apie grįžimo į Lietuvą datą. Šį dokumentą Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-04-03 ji prašė pasireikalauti iš kompetentingos įstaigos, bet jis šio prašymo neteisėtai nevykdė (Nuostatų 10 punktas).

Pareiškėja nurodo, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2024-04-24 raštu Nr. (10.3E) DV S-27938 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas išduoti pažymėjimą dėl jos tėvo J. K. neteisėto kalinimo, kuris reikalingas išmokos skyrimui. Šį raštą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024-05-02 persiuntė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-06-10 raštu Nr. 5R-39 „Dėl dokumentų įteikimo“ Fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikta pareiškėjos tėvo J. K. pilietinių teisių atkūrimo 2024-05-28 pažymėjimo Nr. (8.63)-3R-26 kopija. Šiame pažymėjime nurodyta, kad nerasta duomenų apie draudimą ar leidimą reabilituotam politiniam kaliniui J. K. grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. J. K. baudžiamoji byla yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, kuris 2023-12-08 Pažymoje apie J. K. nurodė, kad Lietuvos TSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie tėvo kalinimo lageryje pabaigos, tremties pradžios ir pabaigos datas, taip pat leidimo arba draudimo grįžti gyventi Lietuvoje nerasta.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2024-04-26 raštu Nr. (10.3E) DV S-28653 „Dėl R. V.“ kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, prašydamas išduoti pažymą apie pareiškėjos mamos E. K. tremties laiką ir leidimą ar draudimą grįžti jai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad šie duomenys reikalingi dėl faktinio tremties laiko įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą ir išmokos skyrimo. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius neprašė pateikti informacijos apie pareiškėjo (ar jos mamos) grįžimo iš Rusijos TFSR į Lietuvą datą, todėl šios informacijos gautame atsakyme (pažymoje) nėra. Šioje pažymoje nurodyta informacija, kad jos mamai, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960-03-22 nutarimu Nr. 120-s, buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjos tremties faktinio laiko įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą neturi, ji yra Lietuvos Respublikos pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (tremtiniu) pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktį, nes nėra archyvinių įrodymų, kad jos tėvui, reabilituotam politiniam kaliniui J. K., pasibaigus įkalinimo laikui, buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja nurodo, jog Fondo valdybos 2024-09-26 sprendime Nr.(18.2E) I-10328 „Dėl faktinio tremties laikotarpio nustatymo ir šio laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą“ nurodyta, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo įskaityti į pareiškėjos stažą tremties laiką, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos ypatingojo archyvo išduotus dokumentus apie tėvų įkalinimo ir tremties laiką, nėra laikotarpio, kuris galėtų būti prilygintas jos faktinės tremties laikui. Tokia Fondo valdybos pozicija nepagrįsta. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neprieštarauja. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Pareiškėjos tėvas J. K. 1947 m. liepos 15-16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR Baudžiamojo kodekso 58-1 „a“ str. 10 metų laisvės atėmimu, atliekant bausmę pataisos darbų lageryje (bausmę atliko Sevvostlage) ir 5 metų teisių suvaržymu su jam priklausančio turto konfiskavimu, skaičiuojant įkalinimo laiką nuo 1947-04-11. J. K. iš įkalinimo vietos paleistas 1954-06-01 (1955-03-19) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-28 pažymėjimas Nr. (8.3)-3R-26.). J. K. 1959-07-29 sudarė santuoką su E. M. (po santuokos – K.). J. K. mirė 1969-09-02 Rusijos TFSR. Pareiškėjos motina E. M. (po santuokos – K.) ištremta iš Lietuvos TSR 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko sritį, iš kur buvo paleista vadovaujantis LTSR Ministrų tarybos 1960-03-22 nutarimu Nr. 120-s ir po šios datos jai buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Pareiškėja yra gimusi 1963 m. liepos 16 d. Rusijos TFSR. Duomenų apie J. K. buvimą tremtyje, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nerasta.

Atsakovas nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti ginčo laikotarpį nuo 1963-07-16 (pareiškėjos gimimo data) iki 1969-09-02 (J. K. mirties data), kurio metu pareiškėja su tėvais J. K. ir E. K. buvo tremtyje Rusijos TFSR. Kaip liudija byloje pateikti rašytiniai įrodymai - Lietuvos ypatingojo archyvo 2024-05-08 pažyma Nr. P4-470-(4.23E), E. K. (tuo metu – M.) buvo ištremta iš Lietuvos TSR 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko sritį (duomenys neskelbiami), iš kur buvo paleista vadovaujantis LTSR Ministrų tarybos 1960-03-22 nutarimu Nr. 120-s ir po šios datos jai buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Taigi, nuo 1960-03-22, t. y. dar iki pareiškėjos gimimo (1963-07-16) E. K. nebuvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja. Pareiškėja kaip skundo argumentą nurodo, jog po laisvės atėmimo bausmės atlikimo J. K. buvo uždrausta grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, tačiau šio teiginio įrodymų byloje nepateikia. Priešingai - analizuojant politiniam kaliniui J. K. taikytus apribojimus pažymėtina, kad 10 metų laisvės atėmimo bausmė turėjo baigtis vėliausiai 1957-04-11, kam neprieštarauja byloje dokumentais patvirtinta informacija, kad J. K. iš įkalinimo vietos paleistas anksčiau, t. y. 1954-06-01 (1955-03-19), o 1959-07-29 J. K. sudarė santuoką su E. M. (po santuokos - E. K.). Vertinant J. K. apkaltinamuoju nuosprendžiu pritaikytą 5 metų teisių suvaržymą pažymėjo, kad 1947 m. galiojusiame RTFSR baudžiamajame kodekse politinių ir asmeninių pilietinių teisių suvaržymas apėmė aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę, teisę eiti renkamas pareigas visuomeninėse organizacijose, teisę užimti tam tikras pareigas vyriausybėje, teisę turėti garbės vardus, tėvų teises. Minėtas suvaržymas nesiejamas su draudimu grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Taigi byloje esantiems rašytiniams įrodymams patvirtinant, kad pareiškėjos gimimo metu ir vėliau pareiškėjos motinai nebuvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvos TSR teritorijoje (nebuvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė), taip pat byloje nesant neginčijamai patvirtinančių įrodymų, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pareiškėjos tėvui buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos tremties laikotarpio nuo 1963-07-16 (pareiškėjos gimimo) iki 1969-09-02 (J. K. mirties) arba, kaip nurodo pareiškėja, - iki grįžimo į Lietuvą 1969 m lapkričio mėnesį, prilyginti pensijų socialinio draudimo stažui, todėl skundžiami atsakovo ir trečiojo asmens sprendimai, tarp jų sprendimas dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, dalyje, kurioje pareiškėjos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas neatsižvelgiant į ginčo laikotarpį, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja skundą argumentuoja ir ta aplinkybe, jog ji yra pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (tremtiniu) pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 5 p. „a“ papunktį. Pasisakydamas dėl šios aplinkybės reikšmės sprendžiant tremties laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje byloje Nr. eA-2643-552/2021 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog asmens pripažinimas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų patvirtina to asmens (nagrinėjamu atveju - pareiškėjos) statusą nukentėjusiojo asmens valstybinei pensijai gauti bei faktą, kad jis yra gimęs tremtyje, tačiau, kaip minėta nutarties 21 punkte, nepatvirtina antrosios sąlygos, būtinos faktinės tremties laikotarpiui įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą – negalėjimo grįžti ir gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas, kurio pagrindu asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai) buvo išduotas nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas, reglamentuoja kitokio pobūdžio teisinius santykius, todėl tiesiogiai netaikomas pensijų socialinio draudimo stažo nustatymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašto Nr. (10.3E) DV S-50149 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ dalies „Dėl tremties laikotarpio“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimo Nr. VPE SP1E-56608 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. V.“ dalies, kurioje R. V. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas neatsižvelgiant į faktinį tremties laikotarpį nuo gimimo dienos 1963-07-16 iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-09-26 sprendimo Nr. (18.2E) I-10328 „Dėl faktinio tremties laikotarpio nustatymo ir šio laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti R. V. pensijų socialinio draudimo stažą ir skiriamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994-07-18 Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549 (toliau – Pensijų įstatymas, nauja redakcija nuo 2018-01-01) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai, 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-422 redakcija).

Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punktas numato, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, nurodyti 2 punkto 2.1. – 2.14. papunkčiuose, tame tarpe ir 2.7. papunktyje nurodytas reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių (gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą.

Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmenų ištrėmimo dienos (gimusiųjų tremtyje – nuo gimimo dienos, savo noru nuvykusių pas savo šeimas į tremtį – nuo Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose dokumentuose nurodytos datos) iki tremties pabaigos (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų gimusių tremtyje nepilnamečių vaikų – iki tėvų arba vieno iš tėvų, jei tremtyje buvo tik vienas iš tėvų arba jei tėvų tremtis baigėsi skirtingu metu, tremties pabaigos), o asmenų, kuriems, pasibaigus kalinimo ar tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusių jų nepilnamečių vaikų – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau, nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, – iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Jei Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose dokumentuose nurodyta, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d.

Nuostatų 6.4.9 papunktyje nurodyti dokumentai, kuriais remiantis įskaitomas asmenų kalinimo ir (ar) tremties laikas: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimai ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoti pažymėjimai apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – laisvės kovotojų struktūrose išbūtą faktinį laiką.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydama į jos pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti faktinį tremties laiką nuo gimimo datos 1963 m. liepos 16 d. iki faktinio grįžimo į Lietuvą datos (Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 20 punktas). Nurodė, kad į Lietuvą grįžo 1969 m. lapkričio mėnesį po tėvo politinio kalinio J. K., kuriam buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, mirties 1969 m. rugsėjo 2 d. Rusijos Federacijoje, Irkutsko srityje, (duomenys neskelbiami), dokumento apie faktinio grįžimo į Lietuvą datą negalės pateikti, todėl prašė šį dokumentą išreikalauti iš kompetentingos įstaigos. Prie prašymo pareiškėja pridėjo Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimą, Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. gruodžio 8 d. pažymos kopiją, tėvo mirties liudijimo kopiją. Tą pačią 2024 m. balandžio 3 d. pareiškėjos vardu užpildyta Prašymo dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo forma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja prašo skirti negalios pensiją, pažymėta, jog buvo tremtinė, grafoje „Trūkstami pensijai skirti dokumentai“ dėl laiko tremtyje nurodyta „LR Generalinė prokuratūra, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos Aukščiasiasis Teismas“.

Į pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškėjai atsakė 2024 m. liepos 31 d. raštu Nr. (10.3E) DV S-50149 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“, kurio dalyje „Dėl tremties laikotarpio“ nurodė, kad į pareiškėjos stažą neįskaitytas faktinės tremties laikas, nes nėra tikslių duomenų, kada pareiškėjos tėvas J. K. buvo paleistas iš kalinimo vietos, taip pat nerasta duomenų apie jo buvimą tremtyje, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvoje. 2024 m. liepos 31 d. priimtas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. VPE SP1E-56608 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. V.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai skirti 290,97 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2023-11-14 iki 2024-11-13, nurodyta, kad informacija apie netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą pateikiama sprendimo priede. Sprendimo priede nurodyta, kad įgytas stažas apskaičiuotas remiantis valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis bei gautais dokumentais apie stažą, įgytą iki 1993-12-31, į stažą neįskaitytas pareiškėjos mokymosi Tauragės RKS kasininkų kontrolierių mokykloje laikotarpis nuo 1981-09-16 iki 1982-06-16.

Nesutikdama su šiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimais pareiškėja skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, skunde nurodė, jog 2024-07-31 rašte nenurodyta į stažą neįskaityto faktinio tremties laiko trukmė, jai paskirta mažesnė, nei priklausytų, netekto darbingumo pensija, nes į stažą neįskaitytas daugiau kaip 6 metų jos faktinės tremties laikas. Prašė panaikinti Klaipėdos skyriaus raštą Nr. Nr. (10.3E) DV S-50149 dalyje dėl tremties laikotarpio neįskaitymo į stažą, įpareigoti Klaipėdos skyrių pareikalauti iš kompetentingos įstaigos, kurioje saugomi 1969 m. duomenys apie asmenų registraciją Lietuvos TSR Tauragės rajone, dokumento apie jos (jos mamos E. K.) grįžimo iš Rusijos į Lietuvą datą, o jeigu dokumentų apie tokią datą nėra, įpareigoti Klaipėdos skyrių šia data laikyti jos tėvo J. K. mirties Rusijoje datą 1969-09-02 ir į jos pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti tremties faktinį laiką nuo jos gimimo Rusijoje 1963-07-16 iki 1969-09-02, įpareigoti Klaipėdos skyrių pakeisti 2024-07-31 sprendimą Nr. VPE SP1E-56608 ir jai paskirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, apskaičiuotą įvertinus faktinį jos tremties laiką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10328 „Dėl faktinio tremties laikotarpio nustatymo ir šio laikotarpio įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą“ pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog faktinis pareiškėjos tremties laikotarpis yra nuo 1963-07-16 iki 1969-09-02, nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus raštą dalyje „Dėl tremties laikotarpio“, taip pat nėra pagrindo įpareigoti skyrių kreiptis į kompetentingas įstaigas dėl dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos mamos grįžimo į Lietuvą datą, pareikalavimo bei įpareigoti skyrių pakeisti sprendimą ir negalios pensiją perskaičiuoti atsižvelgiant į 1963-07-16 – 1969-09-02 laikotarpį.

Priimdama nurodytą sprendimą Fondo valdyba rėmėsi Lietuvos ypatingojo archyvo 2023-12-08 „Pažyma apie J. K.“ Nr. P2-3368, kurioje nurodyta, kad nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie J. K. kalinimo lageryje pabaigos, tremties pradžios ir pabaigos datas, taip pat apie leidimą arba draudimą grįžti jam gyventi Lietuvoje, nerasta; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-28 pažymėjimu Nr. (8.3)-3R-26, kuriame nurodyta, kad tikslių duomenų, kada pareiškėjos tėvas paleistas iš įkalinimo vietos, apie jo buvimą tremtyje, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvos teritorijoje ir grįžimą į Lietuvą, nerasta; LR vidaus reikalų ministerijos 1989-06-09 archyvine pažyma Nr. 6/6-5926 ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2024-05-08 pažyma „Apie E. M. tremtį“, kurie patvirtina, kad pareiškėjos mamos faktinis tremties laikotarpis buvo nuo 1948-05-22 iki 1960-03-22, kai jai buvo leista grįžti gyventi į Lietuvą. Fondo valdyba konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos gimimo momentu jos tėvas buvo tremtyje ar jam buvo uždrausta grįžti į Lietuvą, nėra, mamai buvo leista grįžti gyventi į Lietuvą 1960-03-22, t. y. iki pareiškėjos gimimo, taigi nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos šeima laikotarpiu nuo 1963-07-16 iki 1969-09-02 negalėjo faktiškai grįžti gyventi į Lietuvą dėl to, kad buvo tremtyje ir jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos tėvas J. K. 1947 m. liepos 15-16 d. buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme pagal RTFSR BK 58-1a straipsnį, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, ir 5 metų teisių suvaržymu, įkalinimo laiką skaičiuojant nuo 1947 m. balandžio 11 d., o iš įkalinimo vietos paleistas 1954 m. birželio 1 d., šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai (Lietuvos ypatingojo archyvo 2023-12-08 pažyma, Lietuvos Generalinės prokuratūros 2024-05-02 raštas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-28 pažymėjimas). Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjos motina E. M. (K.) ištremta iš Lietuvos 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko sritį ir iki 1957 m. balandžio 26 d. buvo spec. ištrėmimo vietoje Irkutsko sityje (duomenys neskelbiami), iš kur paleista vadovaujantis TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. kovo 12 d. nutarimu, po tremties jai buvo uždrausta grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje; vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 120-s E. M. buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje (Lietuvos ypatingojo archyvo 2024-05-08 pažyma). Pareiškėjos tėvai J. K. ir E. M. susituokė 1959 m. liepos 29 d. Irkutsko srityje (santuokos liudijimas), pareiškėja gimė 1963 m. liepos 16 d. Irkutsko srityje (gimimo liudijimas). J. K. mirė 1969 m. rugsėjo 2 d. Irkutsko srityje (mirties liudijimas).

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinai E. K. nuo 1960 m. kovo 22 d. buvo leista gyventi Lietuvoje. Duomenų, kad pareiškėjos tėvui po bausmės atlikimo būtų buvę uždrausta gyventi Lietuvoje, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. gegužės 28 d. pažymėjime nurodyta, kad tikslių duomenų, kada J. K. paleistas iš kalinimo vietos, nerasta, dokumentuose randamos ir 1954 m. birželio 1 d., ir 1955 m. kovo 19 d. datos, nerasta duomenų ir apie buvimą tremtyje, draudimą arba leidimą grįžti gyventi Lietuvos teritorijoje ir grįžimą į Lietuvos TSR. Taigi pareiškėjos gimimo metu (1963 m. liepos 16 d.) nei pareiškėjos motinai, nei jos tėvui nebuvo uždrausta grįžti į Lietuvą ir joje gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs tokio pobūdžio bylose aktualų teisinį reglamentavimą, yra padaręs išvadą, kad tam, jog gimusiems tremties metu arba po juridinio tremties pasibaigimo asmenims tolesnis faktinės tremties laikotarpis būtų prilygintas pensijų socialinio draudimo stažui reikalingos dvi sąlygos: pirma – jie turi būti gimę juridinės ar faktinės tremties metu; antra – jų tėvams ar vienam iš tėvų, pasibaigus juridinės tremties laiku, turėjo būti apribota teisė pasirinkti gyvenamąją vietą (LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2643-552/2021).

Taigi pareiškėjos prašymas į jos socialinio draudimo stažą pensijai gauti įskaityti faktinį tremties laiką nuo gimimo datos (1963-07-16) iki faktinio grįžimo į Lietuvą datos (1969 m. lapkričio mėn.) galėtų būti tenkinamas, jei būtų nustatyta, jog pareiškėjos motinai, pasibaigus jos tremties laikui, ar jos tėvui, pasibaigus jo įkalinimo laikui, buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje arba vėliau suteiktas leidimas grįžti, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nei pareiškėjos motinai, nei jos tėvui gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė nebuvo apribota.

Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei Fondo valdybos prašė dokumentą apie jos faktinį grįžimą į Lietuvą pasireikalauti iš kompetentingos įstaigos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Fondo valdyba savo sprendime, ta aplinkybė, kada pareiškėja ir jos mama faktiškai grįžo į Lietuvą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes faktinis tremties laikas būtų skaičiuojamas tik iki 1960-03-22, o pareiškėja gimė 1963-07-16.

Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, tikslino pareiškėjos iki 1994 m. įgytą socialinio draudimo stažą (laiką tremtyje), apie tai pareiškėja buvo informuota 2024 m. balandžio 29 d. raštu. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad atsakovas, prašydamas papildomų dokumentų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę Prokuratūrą, kuri atsakovo prašymą persiuntė pagal kompetenciją Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir iš šių institucijų gautais duomenimis rėmėsi priimdamas sprendimus dėl pareiškėjos socialinio draudimo stažo.

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 rašto Nr. (10.3E) DV S-50149 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ dalies „Dėl tremties laikotarpio“ turinį matyti, kad jame išdėstyti atsisakymo įskaityti į stažą tremties laikotarpį motyvai ir teisiniai argumentai, todėl laikytina, kad šis administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuotus administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Ta aplinkybė, kad šiame rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjai skųsti šį raštą Fondo valdybai. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-07-31 sprendimo Nr. VPE SP1E-56608 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. V.“ dalį dėl pensijos dydžio bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-09-26 sprendimą Nr. (18.2E) I-10328, nes jis išsamiai motyvuotas, pagrįstas teisės aktais. Konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, reikalavimas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti R. V. pensijų socialinio draudimo stažą ir skiriamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, netenkintinas, o pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.