Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-30 · Civilinė byla Nr. e2A-673-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-12-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-11-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
e2A-673-781/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02002-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
V. Š., R. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-673-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02002-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovui V. Š. 13 132 731,67 Eur, o ieškovei R. Š. 11 591 624,74 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

2. Ieškovai nurodė, kad turtinę žalą jie patyrė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), prokuroro, gynusio viešąjį interesą, ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiksmų administracinėje byloje. Ieškovų teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdė atitinkamų teritorijų planavimo ir statybas leidžiančių dokumentų galiojimą, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-470/2008, todėl teismo veiksmai darė įtaką V. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos pirkliai“ reputacijos sugriovimo, poilsio apartamentų pirkimo ir finansavimo statyboms tęsti sustabdymo.

3. Ieškovai paaiškino, jog Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai surašydama ir pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2008 m. vasario 28 d. raštą Nr. 6-613 „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 254 patvirtinto „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės)“ detaliojo plano teisėtumo“, 2008 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 6-873 „Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo“, taip pat žiniasklaidoje paskleidė informaciją apie Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano teisėtumo tikrinimą ir jo rezultatus.

4. Ieškinys taip pat grindžiamas tariamai Klaipėdos apygardos prokuratūros neteisėtais veiksmais inicijuojant administracinę bylą dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 7 detalusis planas ir išvestiniai dokumentai (projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai ir kt.) panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (prašymo padavimo metu administracinės bylos Nr. I-425-386/2008, galutinio teismo sprendimo priėmimo metu Nr. A-502-1542-14), bylos nagrinėjimo metu atliekant procesinius veiksmus, taip pat dėl viešosiose informacijos priemonėse pasirodžiusios informacijos apie bylą.

Šalies argumentai

5. Ieškovai teigia, kad dėl minėtų veiksmų UAB „Baltijos pirkliai“ patyrė sunkumų vystant nekilnojamąjį turtą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „Elijos“ kompleksas), o galiausiai – bankrutavo.

6. Ieškovas V. Š. nurodo, kad siekdamas užtikrinti „Elijos“ komplekso finansavimą dalį savo turto jis įkeitė bankui, taip už UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles laidavo visu savo turtu. Ieškovas nurodo, kad šiai įmonei bankrutavus jis neteko: 12,5079 ha žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Baltijos pirkliai“ akcijų. Nurodo, kad jo patirta žala (nurodyto turto vertė) sudaro 13 132 731,67 Eur.

7. Ieškovė R. Š. teigia, kad dėl UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto prarado tris žemės sklypus – adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo įkeitusi bankui „Elijos“ komplekso vystymui finansuoti. Ieškovė nurodo, kad bendra šio turto vertė yra 11 591 624,74 Eur, kurią ji prašo priteisti iš valstybės.

8. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos valstybei yra kilusi deliktinė atsakomybė ir remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, CK 6.246 – 6.249 straipsniais, CK 6.271 straipsniu ir 6.272 straipsniu. Ieškovai taip pat teigia, kad Inspekcija pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 (toliau – Nuostatai), 31 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovai netinkamai vadovaujasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis kildindami prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakomybę. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas specialusis valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kai žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos prokuroro atžvilgiu tik tuo atveju, kai jis veikia baudžiamajame procese. Įstatymų leidėjas šiame straipsnyje atskira dalimi numatė galimybę atlyginti žalą, atsiradusią nagrinėjant civilinę bylą, tačiau išskyrė subjektus dėl kieno veiksmų atlyginama tokia žala – tik teisėjo ar teismo. Prokuroras administraciniame procese gindamas viešąjį interesą, veikia taip pat kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas subjektas, skirtingai negu prokuroras baudžiamajame procese, kur jo veikla yra reglamentuota kaip subjekto, vykdančio specifines funkcijas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas.

10. Nurodo, jog ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų atlyginimo. Konkrečiu atveju, prokuroras nevykdė viešojo administravimo funkcijų. Prokuroro prašymas ir kiti procesiniai dokumentai, pateikti teismui, neatitinka termino „aktas“ sąvokos, nes patys jokios tiesioginės įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir pareigoms neturi (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013 padarė išvadą, kad būtent 2008 m. sausio 25 d. akto, kuriame užfiksuoti ginčo detaliojo pagrindo išduotų administracinių aktų pažeidimai, gavimo dieną, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų ir apie ginčijamą detalųjį planą, ir apie jo pagrindu išduotus dokumentus, kad galėtų kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-425-386/2008, t. y. laikinai sustabdytas sprendimo Nr. 254 dalies ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini), statybai, 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) galiojimas. Taigi prašymą teikė prokuroras, o reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė teismas. UAB „Baltijos pirkliai“ nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, vystyti projektą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Prokuratūra nesutinka ir su ieškovų argumentais, kad prokuroras paskleidė melagingą informaciją viešoje erdvėje. Kartu su ieškiniu pateikti tik keli straipsniai, kuriuose nurodomos prokurorų citatos: 2008 m. birželio 19 d. internetinio portalo Delfi.lt skiltyje paskelbtas straipsnis „Statybomis Palangoje Kunigiškių kvartale domisi prokuratūra“, kuriame cituojama prokurorės kalba: <...„Tai jau ketvirtas Klaipėdos apygardos prokurorų pateiktas prašymas dėl teisės aktų, susijusių su statybomis Palangoje, galimų pažeidimų panaikinimo... Kaip praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra, anksčiau teismui pateikti trys vyriausiojo prokuroro prašymai naikinti administracinius aktus, reglamentuojančius statybas (duomenys neskelbtini) bei Šventosios pietvakarinėje dalyje (poilsio apartamentų kompleksas „Elija“)...>“ ir 2011 m. rugpjūčio 12 d. internetinio portalo 15min.lt skiltyje paskelbtas straipsnis - „Skandalingame „Elijos“ kvartale atsirado gyvybės“, kuriame cituojama prokurorės kalba: <...„Kaip teigė Klaipėdos apygardos civilinių bylų prokurorė K. R. byla nepradėta nagrinėti iš esmės, nes atsiranda vis naujų ar keičiasi butų savininkai. „Butai pardavinėjami, atsiranda vis naujų žmonių, kurie byloje turi dalyvauti kaip tretieji asmenys. Išvis procese dabar dalyvauja apie 200 šalių“, - aiškino prokurorė...>. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. 1-23-243/2014 esantys duomenys patvirtina, kad informavimo priemonėse paskelbta informacija yra teisinga (prokuroras pateikė teismui prašymą; bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl naujai sudaromų nekilnojamojo turto pirkimo sandorių ir į bylą trauktinų naujų asmenų).

Atsiliepimas

12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Teigia, jog Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovai neįrodė tokių neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto ir nepateikė jį pagrindžiančių konkrečių įrodymų. Jokiuose teismų sprendimuose taip pat nėra nustatyta, kad Inspekcija šiuo atveju netinkamai vykdė savo funkcijas, pažeidė kompetenciją. Inspekcija šiuo atveju savo veiksmus atliko griežtai laikydamasi teisėtumo principo, keliamo jos veiklai. Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008 m. kovo 14 d. raštą Nr. 3-1361, 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 paaiškino, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams. Inspekcija akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino detaliojo plano sprendinio dėl žemės sklypui taikyto aukštingumo prieštaravimą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, tačiau atitinkamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į interesų pusiausvyrą, aplinkybes, kurios nepriklausė nei nuo ieškovo, nei nuo Inspekcijos pateiktų pažeidimų vertinimo. Ieškiniu nėra įrodyta, kad atitinkami Inspekcijos ar prokuratūros veiksmai įtakojo įmonės nemokumą, nepajėgumą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, projekto vykdymo pokyčius, pardavimų apimties pasikeitimą, turto praradimą. Šie turto netekimai visų pirma kilo iš sutartinių teisinių santykių, be to dėl prasidėjusios krizės. Objektyvių, nuo šalies nepriklausančių įrodymų, kad būtent Inspekcijos raštai ar iškelta Byla sukėlė finansinius įmonės sunkumus ir ieškovų turto praradimus, nėra pateikta.

13. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovai ne kartą nurodė, kad susidariusi situacija buvo viešinama žiniasklaidoje, todėl potencialūs turto pirkėjai atidėliojo nekilnojamojo turto įsigijimą. Akivaizdu, kad kilusios pasekmės priežastiniu ryšiu yra siejamos ne tik su valstybės institucijų, bet ir su žiniasklaidos veiksmais, nepaisant to, nei viena iš žiniasklaidos priemonių atsakove nėra įtraukta į nagrinėjamą bylą. Nors ieškinyje teigiama, kad dėl informacijos paskleidimo yra atsakingi valstybės pareigūnai, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas. Pagrindinė susidariusio įmonės įsiskolinimo priežastis, kuri yra pripažįstama ir pačios įmonės, yra būtent dėl ekonominės ir finansinės krizės pablogėjusi nekilnojamojo turto rinka. Nei viena iš šioje byloje dalyvaujančių valstybės institucijų nėra atsakinga už pasaulinės krizės kilimą, todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovų pasirinktas verslo planas buvo netinkamas. Tarp ieškinyje nurodytų tariamai neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių nėra privalomos atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai netinkamai vadovaujasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis, kildindami prokuroro, ginančio viešąjį interesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, atsakomybę, nes šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos prokuroro atžvilgiu tik tuo atveju, kai jis veikia baudžiamajame procese. Prokuroras administraciniame procese gindamas viešąjį interesą, veikia taip pat kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas subjektas, skirtingai negu prokuroras baudžiamajame procese, kur jo veikla yra reglamentuota kaip subjekto, vykdančio specifines funkcijas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas.

16. Teismo vertinimu, Ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio nuostatos taikomos dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų atlyginimo. Prokuroras nevykdė viešojo administravimo funkcijų. Prokuroro prašymas ir kiti procesiniai dokumentai, pateikti teismui, neatitinka termino „aktas“ sąvokos, nes patys jokios tiesioginės įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir pareigoms neturi. Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai.

17. Teismas konstatavo, jog už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, o už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog prokuroras paskleidė melagingą informaciją viešoje erdvėje.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir motyvų, jog Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą kilti atsakomybei, t. y. kad ši įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pateikdama prokuratūrai savo vertinimą dėl teisės pažeidimų atlikimo. Inspekcija detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama savo funkcijas.

19. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo padaryto akivaizdaus ir šiurkštaus teisės normų pažeidimo, todėl ieškovai neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų dėl teismų veiksmų nagrinėjant administracines bylas.

20. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad nei dėl valstybės institucijų raštų, nei dėl iškeltos bylos, išskyrus trumpą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jokių kliūčių ieškovams vykdyti statybos darbus nebuvo.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovų ginčo turto netekimą, labiau tikėtina nulėmė, ne atsakovų veiksmai, o visuotinai pripažintas faktas, jog 2018 m. IV ketvirtyje Lietuvoje pasireiškė pasaulinės ekonomikos krizės, kuri ypač neigiamai paveikė nekilnojamojo turto rinką ir joje veikiančius verslininkus, padariniai – smuko nekilnojamojo turto pardavimai, krito jo kainos, suprastėjo kreditavimo sąlygos, gauti paskolas tapo sunku, išaugo jų palūkanų normos. Ieškovų turto praradimai kilo iš sudarytų sandorių, t. y. jų pačių prisiimtos rizikos užtikrinti prievolių vykdymą, taip pat prasidėjus ekonominei krizei, atsiradus įmonės nemokumui, o ne dėl Lietuvos valstybės atitinkamų veiksmų.

22. Teismo vertinimu, šalių ginčas dėl detaliojo plano teisėtumo ir susijusių reikalavimų galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, todėl trejų metų ieškinio senatis, taikytina reikalavimams dėl žalos atlyginimo šioje byloje, skaičiuotina nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Būtent nuo šios datos ieškovai sužinojo (turėjo sužinoti) apie jų teisių pažeidimą, todėl nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės veiksmų, pareikšti. Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. ieškovai įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Ieškovai V. Š. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Teismas nevertino prokuroro veiksmų nesąžiningumo ir nerūpestingumo, o tik nepagrįstai nurodė, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje nebuvo konstatuotas prokuroro piktnaudžiavimas procesu. Administracinė byla nėra prijungta prie šios bylos, jos nagrinėjimo dalykas nebuvo prokuroro veiksmai, todėl būtent civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teismas privalėjo vertinti prokuroro veiksmus. Prokurorui keliami didesni atidumo reikalavimai, jis turi suvokti savo veiksmų pasekmes ir atsakomybę už nepagrįsto reikalavimo pripažinti statybas neteisėtomis pareiškimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino prokuroro veiksmų pagal CK 6.246 ir 6.263 straipsnių nuostatas, o tik apsiribojo konstatuodamas, jog netaikytinos CK 6.272 straipsnio nuostatos.

23.2. Prokuroro nesąžiningą elgesį patvirtina aplinkybės, jog jis pateikė teismui pareiškimą neegzistuojant viešajam interesui, kurį reikėtų ginti, kreipėsi į kitus subjektus dėl teritorijų planavimo teisės normų aiškinimo vietoje to, jog pats nustatytų, ar yra teisės aktų pažeidimai, neatliko savarankiško tyrimo, o rėmėsi jam pateikta kitų subjektų informacija. Be to, prokuroras pateikė apeliacinį skundą administracinėje byloje nepaisydamas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas.

23.3. Ieškinyje nurodyta, jog prokuroro veiksmų visuma lėmė žalos atsiradimą ieškovams, o ne tik teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl teismas nepagrįstai prokuroro veiksmus analizavo kaip šalutinius. Be to, nevertinti prokuroro veiksmai dėl melagingos informacijos paskleidimo viešoje erdvėje.

Žemesnės instancijos teismas

23.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovų argumentai dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų yra paremti prielaidomis. Inspekcijos darbuotojai per žiniasklaidos priemones skleidė informaciją, jog pažeisti teisės aktų reikalavimai ir bus atliekami tyrimai dėl statybų teisėtumo.

23.5. Inspekcijos raštai prokuratūrai atitinka „akto“ sąvoką pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, todėl teismo išvada, jog tokie raštai nėra minėto staipsnio reguliavimo dalykas, yra nepagrįsta.

23.6. Inspekcija siūlė prokurorui kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo jos veiksmų vertinti kaip preliminarius duomenis, o atsakomybę perkelti tik prokurorui.

23.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinėje byloje sprendimas atmesti prokuroro skundą priimtas tik atsižvelgiant į interesų pusiausvyrą. Pareiškėjas minėtoje byloje neįrodė, jog ginčo pastatai neatitinka aukštingumo reikalavimų.

23.8. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo kliūčių statyboms dėl institucijų veiksmų. Nevertinta tai, jog žiniasklaidoje buvo paskleista informacija apie neteisėtas statybas, galimus statinių griovimus, o tai yra priežastis dėl ko asmenys dvejotų nekilnojamojo turto įsigijimu tokiame pastate.

23.9. Ieškovai įrodė patirtos žalos dydį, kuris siejamas su verslo žlugimu dėl institucijų neteisėtų veiksmų.

23.10. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurių nėra byloje, t. y. rėmėsi administracinės bylos medžiaga bei UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo bylos duomenimis.

Atsiliepimas

24. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti prokuroro ieškinį, yra materialinio teisinio pobūdžio ir vertintina tik nagrinėjant bylą iš esmės. Galutinį sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip toks, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas. Prokuroras į teismą kreipėsi nustatęs teisės aktų pažeidimus ir įsitikinęs, ar tais pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas.

24.2. Apeliacinio skundo pateikimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra šalies procesinė teisė, kuria prokuroras turi teisę naudotis. Apeliacinio skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

24.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo primonių taikymo pateikimas teismui nesužlugdė sėkmingo projekto vystymo.

Šalies argumentai

24.4. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog teismas negalėjo vadovautis administracinėje byloje bei UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo byloje esančiais duomenimis. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi teisę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis.

24.5. Ieškovai neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl ieškinio reikalavimai atlyginti žalą atmesti pagrįstai.

Atsiliepimas

25. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Ieškovai neįrodė Inspekcijos neteisėtų veiksmų, susijusių su informacijos paskleidimu viešoje erdvėje. Inspekcijos viena iš funkcijų yra informuoti visuomenę apie savo veiklą, todėl tokio pobūdžio informacijos paskleidimas negali būti laikomas neteisėtu.

25.2. Inspekcija, įtarusi, jog galimai pažeistas viešas interesas, ėmėsi jo gynimo procedūrų inicijavimo, o tai negali būti laikoma neteisėtais veiksmais.

25.3. Aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti prokuroro ieškinį, yra materialinio teisinio pobūdžio ir vertintina tik nagrinėjant bylą iš esmės.

25.4. Administracinėje byloje sprendimas atmesti prokuroro skundą priimtas atsižvelgiant į interesų pusiausvyrą, bet ne dėl to, jog neįrodytas pastatų neatitikimas aukštingumo reikalavimams.

26. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teismo neteisėtų veiksmų sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

26.2. Byloje nėra duomenų, jog prokuroras piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

26.3. Ieškovai neįrodė priežastinio ryšio, t. y. jog prokurorui nepareiškus ieškinio dėl viešojo intereso gynimo įmonė būtų veikusi pelningai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, mokestinės paskolos sutarties kopiją, duomenis apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą bei neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

29. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai buvo teikti teismui klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido apeliantus nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Nagrinėjamoje byloje keliamas žalos, padarytos neteisėtais prokuroro ir Inspekcijos veiksmais, inicijuojant administracinę bylą ginant viešąjį interesą, atlyginimo klausimas.

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. UAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ statybos projektą. 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį galutinai patikslino 2013 m. lapkričio 5 d., dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 (toliau – ir Sprendimo Nr. 254 dalis), ir kitų administracinių aktų, priimtų detaliojo teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių srityje, panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini) statybai, bei 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ir tenkino prokuroro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS- 502- 470/2008 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. A-502-1542/2014 priėmė nutartį, kuria prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-125/2009 ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 47- 163/2014 restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla.

Dėl neteisėtų prokuroro ir Inspekcijos veiksmų

33. Prokurorui 2008 m. liepos 17 d. kreipiantis į teismą su prašymu, galiojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, visais atvejais prokuroras gali nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. <...> galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą bei skundžiamų individualių aktų teisėtumą sprendžia tik teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2666/2011).

34. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas specialusis valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kai žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas, procesinės prievartos priemonių pritaikymas, administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame ar administraciniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę ar administracinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Taigi, griežtoji valstybės atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus neapima atsakomybės už prokuroro veiksmus, inicijuojant administracinę bylą, siekiant apginti viešąjį interesą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kokius duomenis prokuroras analizavo prieš kreipdamasis į teismą viešajam interesui ginti ir pagrįstai sprendė, kad prokuroras turėjo pagrindą manyti, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2008 m. vasario 28 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 ir 2006 m. sausio 4 d. statybos leidimo Nr. 5 panaikinimo. Inspekcija taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008 m. sausio 3 d. raštu Nr. (1-19)-D8-64 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“ paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių minėtu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. Inspekcija, patikrinusi detalųjį planą, konstatavo galimus pažeidimus: 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus; 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti), mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.); Inspekcijos nuomone, šie sprendiniai pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu; 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas. Prokuroras, siekdamas identifikuoti galimus pažeidimus, 2008 m. kovo 14 d. raštu Nr. 3-1361 kreipėsi į Inspekciją, kuriame pateikė klausimą, ar Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai analizuojamoje teritorijoje neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, taip pat paprašė paaiškinti ir pagrįsti 2008 m. vasario 28 d. pažymoje nurodytus galimus pažeidimus. Inspekcija 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 6-873, atsakydama į prokuroro paklausimą, nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams, galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant. 2008 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas Inspekcijos 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-1.6-269 siųstas 2008 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos surašytas Objekto „Viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „Elija“ (duomenys neskelbtini)“ projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas (toliau – ir 2008 m. sausio 25 d. Aktas), kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatoms. Prokuroras 2008 m. balandžio 30 d. bei 2008 m. gegužės 9 d. raštais papildomai pareikalavo pateikti informaciją dėl kitų galimų pažeidimų rengiant detalųjį planą, projektuojant statinius ir išduodant statybos leidimus. 2008 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama į minėtus prokuroro raštus.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis bei prokuroro teismui 2008 m. liepos 17 d. pateikto prašymo turinį, sprendžia, kad prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai bei, kad galimi pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad jais kartu yra pažeidžiamas ir viešas interesas. Pirminis prašymas, be kitų motyvų, buvo grindžiamas Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. raštuose nurodytais duomenimis dėl detaliojo plano prieštaravimo Palangos kurorto generaliniam planui, prašyme taip pat buvo identifikuotas teisinis santykis ir nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai.

39. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, pažymi, kad aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis subjektas siekia apginti, iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, turėtų būti laikoma, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tačiau nustačius, kad prokuroras gina viešąjį interesą, tai savaime nereiškia, kad jo skundas bus patenkintas. Taigi aplinkybė, ar viešąjį interesą ginantis subjektas tikrai kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą, yra procesinio pobūdžio, ir gali būti preliminariai vertinama administracinės bylos iškėlimo stadijoje, o aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti skundą, yra materialinio teisinio pobūdžio, ir vertintina nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė prokuroro prašymą ir jį nagrinėjo, o aplinkybė, kad prokuroro prašymą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į tai, kad prašomų naikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs padariniai (pastatyti pastatai, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės objektais), atmetė, savaime nereiškia, jog prokuroro kreipimasis į teismą nuo pat pradžių buvo neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už nepagrįstą prokuroro ieškinio pareiškimą, ginant viešąjį interesą, galėtų kilti tik už aiškiai savavališką, teisinio ir faktinio pagrindo neturintį kreipimąsi į teismą. Tokių aplinkybių administracinę bylą nagrinėjęs tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, kad prokuroras į teismą kreipėsi neteisėtai.

40. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo šalies (prokuroro) naudojimasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis aptariamoje administracinėje byloje nevertintinas kaip jo neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad prokuroras būtų piktnaudžiavęs jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

41. Apeliantų teigimu, prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė ir dėl administracinės bylos nagrinėjimo eigoje jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pagal prokuroro prašymą taikė reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini) statybai, bei 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės galiojo labai trumpą laiką (nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.) bei toks draudimas neapėmė draudimo disponuoti nekilnojamuoju turtu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas administracinių aktų galiojimas, tačiau ne disponavimas turtu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad prokurorui pareiškus ieškinį ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčo objektuose asmenys įgijo nekilnojamąjį turtą, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios apie vieną mėnesį, netrukdė ieškovams vystyti komplekso projektą ir jame pardavinėti nekilnojamąjį turtą.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prokuroras, gavęs pranešimus apie teisės aktų pažeidimus ir manydamas, kad tais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, turėjo pagrindą kreiptis į teismą, todėl prokuroras neteisėtų veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras, kreipdamasis į teismą, nepažeidė Nutarties 34 punkte nurodytų imperatyvų.

43. Apeliantai taip pat teigia, kad Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai surašydama ir pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2008m. vasario 28 d. raštą Nr. 6-613 „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 254 patvirtinto „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės)“ detaliojo plano teisėtumo“, 2008 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 6-873 „Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo“, o taip pat dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės)“ detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) teisėtumo tikrinimą ir jo rezultatus.

44. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog įtarusi, kad galimai pažeistas viešasis interesas, ėmėsi priemonių dėl jo gynimo procedūros inicijavimo, t. y. atliko tuos veiksmus, kurie buvo priskirti jos kompetencijai. Inspekcijos funkcijos 2008 metais teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo raštų surašymo metu, 34 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams), tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia apskričių viršininkams. Šioje byloje aktualios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatos) redakcijos 21 punkte buvo įvardinta Inspekcija, kaip institucija metodiškai vadovaujanti apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams) ir tikrinanti jų darbą, o 6.1 papunktyje buvo nustatyta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos uždavinių buvo atlikti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Inspekcijos Nuostatų 7.13 papunktyje buvo nurodyta, kad Inspekcija metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui), atliekančiam teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai, teikdami ieškinį ir apeliacinį skundą, nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir motyvų, kad Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą kilti viešajai atsakomybei, t. y. kad ši įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

46. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama pirmiau nurodytas funkcijas ir vykdydama aplinkos ministro 2008 m. sausio 10 d. pavedimą Nr. (1-19)-D8-302 „Dėl veiksmų koordinavimo tikrinant Palangoje patvirtintus detaliuosius planus“. Patikrinusi detalųjį planą Inspekcija 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6-613 konstatavo šiuos galimus pažeidimus: 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus; 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti), mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.), šie sprendiniai pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu; 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas. Be to, Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008 m. kovo 14 d. raštą Nr. 3-1361, 2008 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 6-873 paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams.

47. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017, 50 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju prokuroras, pateikdamas prašymus dėl administravimo aktų panaikinimo ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei Inspekcija, atsakydama į prokuroro prašymus, nevykdė viešojo administravimo funkcijų, o jų pateikti prašymai bei raštai neatitinka „aktas“ sąvokos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstame sprendime padaryta išvada, jog Inspekcijos raštai su atitinkamų pažeidimų nurodymu yra tik konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio dokumentai, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės, pareigos, todėl konstatuotina, jog Inspekcija, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pateikdama prokuratūrai savo vertinimą dėl teisės pažeidimų atlikimo, o priešingai, įtarusi, kad galimai pažeistas viešasis interesas, ėmėsi priemonių dėl jo gynimo procedūros inicijavimo, t. y. atliko tuos veiksmus, kurie buvo priskirti jos kompetencijai.

49. Atmestini apeliantų argumentai, jog Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus skleisdama informaciją per žiniasklaidos priemones dėl galimų teisės aktų pažeidimų ir atliekamo tyrimo dėl statybų teisėtumo, kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Pažymėtina, jog apeliantai neįrodė, kad Inspekcijos informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėms yra neteisėtas ir galėjo lemti žalos atsiradimą. Be to, iš žiniasklaidos priemonėse paskelbtų pranešimų matyti, jog juose pateikta informacija tik apie galimus veiksmus tuo atveju, jeigu pasitvirtintų statybų metu atlikti teisės aktų pažeidimai.

50. Nors, nenustačius atsakovės atstovių neteisėtų veiksmų, nėra teisinės reikšmės vertinti kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pasisako dėl kitų sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio, įvertins šalių pateiktus argumentus.

Dėl žalos atlyginimo ir priežastinio ryšio

51. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog patirtos žalos, kuri siejama su jų prarastu asmeniniu turtu, t. y. dėl negalėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus projektą „Elija“ finansavusiam AB SEB bankui, buvo areštuotas ir išvaržytas asmeninis ieškovų nekilnojamas turtas, yra įrodytas.

52. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek Inspekcija, tiek prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog Inspekcijos veiksmai nustatant teisės aktų pažeidimus statybos proceso metu bei raštai prokurorui ir prokuroro inicijuota administracinė byla bei taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lėmė įmonės finansinius sunkumus ir ieškovų turto praradimus. Be to, akcentuotina, jog ieškovų turto praradimai kilo iš jų sudarytų sandorių, t. y. jų pačių prisiimtos rizikos užtikrinti prievolių (sudarytų kredito sutarčių) vykdymą netekto turto įkeitimu, taip pat atsiradus įmonės nemokumui, o ne dėl institucijų atliktų atitinkamų veiksmų.

54. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantai neįrodė, kad Inspekcijos teikti raštai prokurorui bei prokuroro inicijuota administracinė byla ir taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lėmė apeliantų asmeninio turto netekimą, o tai yra pakankamas pagrindas atmesti apeliantų reikalavimą dėl žalos priteisimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog administracinėje byloje sprendimas atmesti prokuroro skundą priimtas tik atsižvelgiant į interesų pusiausvyrą. Pažymėta, jog prokuroras neįrodė, jog ginčo pastatai neatitinka aukštingumo reikalavimų.

56. Nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. priimtame procesiniame sprendime konstatavo, jog ginčijamų administracinių aktų pagrindu atsirado materialiniai teisiniai padariniai, todėl nesant pakankamai įrodymų dėl to, kad ginčo statiniai užgožia pajūrio landšafto komponentus ir atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, ar techniškai yra įmanomas pastatų sumažinimas iki Palangos miesto bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317, nustatyto aukščio, pirmenybė teiktina individualių subjektinių teisių gynimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino detaliojo plano sprendinio dėl žemės sklypui taikyto aukštingumo prieštaravimą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, tačiau atitinkamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į interesų pusiausvyrą, t. y. teikdamas prioritetą individualių (ieškovų ir jų įmonės) subjektinių teisių gynimui.

57. Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurių nėra byloje, t. y. rėmėsi administracinės bylos medžiaga bei UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo bylos duomenimis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

58. Iš skundžiamo sprendimo 23 ir 24 punktų matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A502-1542/2014 bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo bylos duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismai, nagrinėdami bylas, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėta proceso įstatyme numatyta taisykle ir priimdamas skundžiama sprendimą pagrįstai naudojo duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko).

59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo, pagrįstai sprendė, jog valstybės institucijos neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

62. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

63. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė