Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. I. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo L. Z. 280 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo ir teigia, kad jo kaltė nėra įrodyta, o liudytojos parodymai yra nepatikimi. Apygardos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl šių dviejų esminių apeliacinio skundo argumentų.

6. Vertinant liudytojos T. S. parodymus jų prieštaravimo ar nenuoseklumo nepastebėta. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama apylinkės teisme parodė, jog pamačiusi nuteistąjį šalia nukentėjusiojo sandėliuko matė, kad jis su savimi turėjo geltonos spalvos įrankius. Kad kai kurie įrankiai buvo oranžinės, į geltoną panašios spalvos patvirtino ir nukentėjusysis teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad liudytoja ankščiau būtų mačiusi, kokiais įrankiais naudojasi, kokius turi nukentėjusysis, todėl jos parodymai šioje apimtyje yra esminiai, nes ji nedviprasmiškai teigia, kad matė nuteistąjį turint su savimi daiktus, kurie atitinka požymius tų, kurie buvo pagrobti. Liudytoja taip pat nurodė, jog nuteistasis buvo su pilna kuprine, kurioje girdėjosi besiliečiantis metalas. Iš liudytojos parodymų matyti, jog nuteistojo kuprinė buvo pakankamai didelė, kad joje tilptų pagrobti daiktai. Bylos medžiagoje esanti aptariamos kurpinės nuotrauka (b. l. 41) sudaro pagrindą manyti, kad į aptariamą kuprinę galėjo tilpti didžioji dalis iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų. Taigi, nuteistojo kaltė šioje byloje yra įrodyta nusikalstamą veiką tiesiogiai mačiusio asmens parodymais. Vertinant liudytojos parodymų patikimumą atsižvelgtina į tai, kad ji nurodė esanti tikra, kad tai būtent nuteistasis iš nukentėjusiojo sandėliuko nešė pagrobtą turtą. Liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi yra kvestionuojamas tik nuteistojo, tačiau šiuos jo argumentus teisėjų kolegija vertina tik kaip nepagrįstą ir subjektyvią jo gynybinę poziciją. Pati liudytoja parodė, kad jokių neigiamų jausmų nuteistajam neturinti, be to, ji apie vagystę iškart pranešė nukentėjusiajam, apibūdino nuteistąjį, kas taip pat sustiprina jos parodymų patikimumą. Kitaip tariant, liudytojos pozicija dėl to, kas pagrobė turtą, buvo nuosekli nuo pat pradžių ir nėra pagrindo teigti, kad ji, pamačiusi daromą nusikalstamą veiką, būtų galėjusi dėl kokių nors priežasčių apkaltinti nuteistąjį, o ne iš tiesų nusikalstamą veiką padariusį žmogų. Nuteistojo akcentuojamas momentas, kad liudytoja yra nepilnametė, neturi reikšmės vertinant jos parodymų patikimumą, nes ji parodymus davė nuosekliai ir užtikrintai, apylinkės teismui nekilo abejonių dėl to, kad ji aiškiai suvokė visas įvykio aplinkybes. Be to, liudytojai yra 16 metų, taigi, ji nėra mažametė ar nesuprantanti aplink vykstančių įvykių. Nuteistasis teigia, kad liudytoja jį apkalba dėl to, kad jis ankščiau yra ją apgavęs. Šią jo gynybinę versiją paneigė apylinkės teismas pagrįstai nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, jog „apgavystės“ suma liudytojos atžvilgiu buvo 50 Eur, o apklausiamas teisme jau nurodė, kad 100 Eur. Taigi, šioje dalyje pats nuteistasis yra nenuoseklus ir prieštarauja sau. Be to, nuteistasis teigė, kad liudytoja kartu su savo vaikinu muša narkomanus, nes jų nemėgsta, tačiau su nuteistuoju ir jo draugu buvo neva susitarusi, kad šie pakalbėtų su čigonais, kurie tariamai norėjo sumušti liudytoją ir jos vaikiną. Šie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti, be to, iš dalies nelogiški, nes, jeigu liudytoja kartu su vaikinu iš tiesų muštų narkomanus, tikėtina, kad galėtų susitvarkyti ir su čigonų grasinimais.

7. Liudytojos parodymų patikimumą ir nuoseklumą patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Nesiremti T. S. parodymais nėra jokio pagrindo, o vien tai, kad nuteistasis juos ginčija, nereiškia, jog jie yra nepatikimi ar neišsamūs. Kaip minėta, liudytoja nukentėjusiajam iškart po įvykio buvo nurodžiusi, kaip atrodė kaltininkas, teigė, kad tikrai jį atpažintų, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad tai policijos pareigūnai liepė liudytojai atpažinti nuteistąjį parodymo atpažinti metu, atmestini. Be to, nuteistojo pozicija šiuo klausimu nenuosekli ir dėl to, kad jis, viena vertus, teigia, kad liudytoja jį apkalba iš keršto, tačiau kita vertus, teigia, kad tai policijos pareigūnai jai liepė parodyti į nuteistojo nuotrauką. Tokiu atveju lieka neaišku, ar policijos pareigūnai, ar liudytoja yra tariamai suinteresuoti jo nuteisimu.

8. Kita apeliacinio skundo esminių argumentų dalis yra susijusi su ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais, tiksliau, kaip vertina nuteistasis, jų nepakankamumu. A. I. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas atpažinimas su liudininke. Atsakant į šį teiginį pažymėtina, kad nuteistąjį parodymo atpažinti metu atpažino ir į jo nuotrauką parodė liudytoja (b. l. 38). Nėra aišku, kokį kitą procesinį veiksmą turi omenyje nuteistasis, nes pastarasis buvo atliktas laikantis BPK nustatytos tvarkos. Parodymas atpažinti BPK 192 straipsnio tvarka šioje byloje nebuvo tikslingas, nes liudytoja aiškiai nurodė, kad įvykio metu matė būtent nuteistąjį ir abejonių jai dėl to nekilo. Atskirų procesinių veiksmų atlikimas vien dėl atlikimo nėra tikslingas. Pirštų atspaudų rinkimas ar DNR tyrimas taip pat laikytini pertekliniais proceso veiksmais. Įrodinėjimo procesas ikiteisminio tyrimo metu negali būti begalinis, savitikslis procesas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018). Apylinkės teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų spręsdamas dėl nuteistojo kaltės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). Šioje byloje dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribų klausimus kelia tik nuteistasis, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visos byloje reikšmingos aplinkybės yra ištirtos išsamiai ir tinkamai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti pagrobti daiktai, nepašalina nuteistojo kaltės. Be to, iš ankstesnių A. I. teistumų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių matyti, jog jam nebuvo reikalingi remonto įrankiai tam, kad jis juos naudotų pagal paskirtį, o labiau reikalingi tam, kad juos pardavęs galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Tokiu atveju natūralus nuteistojo tikslas buvo atsikratyti pagrobtais daiktais, t.y. juos realizuoti. Kadangi pagrobti daiktai nėra tie, kurių teisinė registracija privaloma, jie nėra apibrėžti individualiais požymiais ar specifiškai pažymėti, jų suradimas gali būti objektyviai neįmanomas.

9. A. I. kuprinėje jį sulaikius buvo rasti daiktai, kurie reikalingi įsilaužiant ar pašalinant kliūtis patekti į užrakintas patalpas – atsuktuvai, didinamasis raktas, žibintuvėlis ir kt. Pats nuteistasis pateikė savo versiją, kam jam reikalingi minėti daiktai, tačiau ji yra neįtikinanti, todėl atmetama. Šių duomenų kontekste pažymėtina, jog apeliantas ankščiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, būtent už vagystes iš sandėliukų, jo teistumų skaičius didelis, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, jog A. I. gali specializuotis tokio pobūdžio nusikaltimuose.

10. Apylinkės teismas nuteistajam bausmę paskyrė remdamasis BK nuostatomis ir laikytina, kad bausmė nėra per griežta. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas yra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. I. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jau buvo teistas, tačiau nepadarė išvadų dėl savo elgesio, todėl skirti dar švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Nepaisant to, jam buvo paskirta žymiai švelnesnė, nei sankcijos vidurkis, bausmė, todėl ji nelaikytina neproporcinga. Bausmė su 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta tinkamai pritaikius BK 64 straipsnio nuostatas.

11. Apygardos teismas vertina, jog apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nepažeisdamas BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Nuteistojo nesutikimas su jo nuteisimu yra grindžiamas formaliais argumentais ir subjektyvia nuomone, tačiau bylos medžiaga, jos visuma sudaro pagrindą atmesti gynybinę nuteistojo versiją ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. I. apeliacinį skundą atmesti.