Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės paskambinti kalėjimo darbuotojams, su kuriais sujungimas galimas tik trumpaisiais įstaigos vidiniais telefonų numeriais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjas viešai skelbiamu įstaigos telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) negali pasiskambinti įstaigos darbuotojams, kurių telefonų numeriai įstaigos internetinėje svetainėje neskelbiami (valgykla, parduotuvė, įskaitos skyrius, buhalterija, sveikatos priežiūros tarnyba, socialiniai darbuotojai), tačiau jiems paskambinti techninė galimybė yra, jei skambinant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) raštvedė sujungia skambinantįjį su jo pageidaujamu darbuotoju. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko žodiniu nurodymu, pareiškėjui skambinant šiuo telefono numeriu, raštvedė pareiškėją sujungia su kalėjimo viršininku, o ne su jo pageidaujamu darbuotoju. 2023 m. rugpjūčio 21 d. dėl to pateikė skundą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, o2023 m. rugsėjo 11 d. – Lietuvos Kalėjimų Tarnybai, tačiau jo skundai nepatenkinti, atmesti kaip nepagrįsti. Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti jo prašomus veiksmus.

II. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, humanizmo principu, kurio esmė – kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami (Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 5 punktas).

Suimtųjų teisės paskambinti realizavimo tvarka detaliau nustatyta 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) X skyriuje, 77–82 punktuose. Vidaus tvarkos taisyklėse, be kita ko, nustatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti (Vidaus tvarkos taisyklių 80 punktas). Įtvirtinta, kad jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu(vidaus tvarkos taisyklių 81 punktas).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nuteistųjų teisė paskambinti nėra absoliuti, ji griežtai kontroliuojama ir ribojama pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų statusą bei teises ir pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais, tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2010 m. sausio 22 d. sprendimą N. S. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05).

Taigi, teismų jurisprudencijoje pripažįstama teisė nustatyti nuteistiesiems tam tikrus reikalavimus, ribojimus (ar draudimus), kuriais siekiama teisėto tikslo ir jei jie būtini demokratinėje visuomenėje.

Teismas pažymi ir tai, kad remiantis Vidaus tvarkos taisyklėmis, darbuotojų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu (Vidaus tvarkos taisyklių 38 punktas). Suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkte nustatytų elgesio taisyklių, tarp kurių ir įpareigojimas netrukdyti darbuotojams atlikti savo funkcijų (Vidaus tvarkos taisyklių 39.8 punktas).

Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. skundo Nr. NPS-22-18119 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas sudaryti jam galimybę naudojantis viešai skelbiamu įstaigos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būti sujungtam su kitais įstaigos darbuotojais, besinaudojančiais trumpaisiais įstaigos telefono numeriais ir taip gauti reikalingą aktualią informaciją. 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SN-22-2843 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Atsakyme nurodė, kad pareiškėjui užtikrinama Bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė paskambinti, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie negalėjimą gauti aktualios informacijos deklaratyvūs, nes visa nuteistiesiems būtina informacija suteikiama, pareiškėjas bet kada gali kreiptis į Resocializacijos skyriaus kontaktinį pareigūną, taip pat į dinaminės priežiūros pareigūną ir visa būtina informacija bus pateikta, bus atsakyta į visus nuteistojo klausimus.

Nesutikdamas su pateiktu atsakymu, dėl jo pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą Nr. NPS-22-20003 Lietuvos kalėjimų tarnybai. 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2S-2297 pareiškėjas informuotas, kad jo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Atsakyme nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir visą su juo susijusią informaciją, nenustatyta pareiškėjo teisių pažeidimo, kad jam realiai užtikrinama teisė gauti visą jam būtiną informaciją ir be bendravimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su jo pageidaujamais darbuotojais.

Atsakovės pateiktas skambučių registro išrašas patvirtina, kad fiksuoti įvairios trukmės pareiškėjo skambučiai į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): 2023 m. rugpjūčio 1, 3, 7, 10, 24 ir 29 d., skambučio trukmė nuo 46 sek. iki 2 min. 56 sek.; 2023 m. spalio 20 d. ir 30 d., skambučio trukmė 2 min. 8 sek.; 2023 m. lapkričio 7 d. ir 8 d., skambučio trukmė nuo 2 min. 2 sek. iki 2 min. 40 sek.

Aptartieji įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjui užtikrinta Bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnyje įtvirtinta ir Vidaus tvarkos taisyklių X skyriuje detaliau reglamentuota jo teisė paskambinti, taip pat neribojama ir jo teisė skambinti viešai skelbiamu, skunde nurodomu telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su 2023 m. rugsėjo 28 d. Regionų administracinio teismo sprendimo Nr. eI1-2625-644/2023 precedentine reikšme nagrinėjamoje byloje, nes minimoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui nesudaroma galimybė paskambinti jo nurodytu telefono numeriu, t. y. aptariamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis minimoje byloje pateiktu teisės normų aiškinimu.

Teismas pažymi, kad įstaigos vadovui, šiuo atveju Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, suteikta diskrecijos teisė spręsti įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, jis atsako už įstaigai nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą; pagal kompetenciją vadovas užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios įstaigos vidaus kontrolės sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Liudytojas L. N. (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas) patvirtino, kad dėl nuolatinių darbuotojų nusiskundimų, kad jiems nuolat skambina nuteistieji, reikšdami įvairius nepagrįstus reikalavimus ir taip trukdantys darbą, dėl galimo nepagrįsto asmens duomenų atskleidimo kitu asmeniu prisistatantiems nuteistiesiems, jis 2023 m. rugpjūčio mėnesį davė žodinį nurodymą raštvedei V. K., kad ši visus, skambinančius telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašančius sujungti su įstaigos darbuotojais, turinčiais tik trumpuosius numerius, sujungtų su juo. Sujungus, jis paaiškina visą nuteistojo pageidaujamą informaciją arba siūlo jos teirautis pas Resocializacijos skyriaus ar dinaminės grupės pareigūnus, kurių tiesioginės pareigos ir yra teikti informaciją nuteistiesiems ir padėti jiems spręsti visas jiems kylančias problemas. Ši taisyklė taikoma visiems nuteistiesiems, neišskiriant ir pareiškėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. K. (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo raštvedė-sekretorė), nurodžiusi, kad nuteistuosius, skambinančius viešai skelbiama telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašančius sujungti su įstaigos darbuotojais, turinčiais trumpąjį įstaigos telefono numerį, sujungia su kalėjimo viršininku jo nurodymu.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad kalėjimo viršininko veiksmai niekaip nesusiję su pareiškėjo teisės paskambinti ribojimu, o yra tik tarnybinių funkcijų atlikimas siekiant efektyvaus įstaigos veikimo, užtikrinant, kad kiekvienas įstaigos darbuotojas atliktų jam priskirtas funkcijas ir dedant pastangas nuteistųjų asmens duomenims apsaugoti. Visi pareiškėjo klausimai, pretenzijos, nusiskundimai ar pastebėjimai gali būti sprendžiami paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui ar tiesiogiai bendraujant su resocializacijos ir dinamikos skyrių pareigūnais. Toks įstaigos vadovo patvarkymas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių VI skyriuje nustatytoms vidaus tvarkos nuostatoms, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 38 punkto, 39.8 papunkčio reikalavimus yra privalomas pareiškėjui.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui galbūt priimtiniau pasirinkti jam patogesnį būdą bendrauti su valgyklos, parduotuvės, įskaitos skyriaus, buhalterijos, sveikatos priežiūros ar socialiniais darbuotojais, tačiau atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikrais ribojimais ir nepatogumais. Byloje nenustatyta, kad toks kalėjimo viršininko sprendimas, kuriuo siekiama teisėto tikslo – sudaryti tinkamas sąlygas įstaigos darbuotojams netrukdomai atlikti savo funkcijas, užtikrinti tinkamą funkcijų paskirstymą tarp jų, apsaugoti asmens duomenis, kaip nors apriboja pareiškėjo teisę gauti informaciją, spręsti jam kilusias problemas ar kitu būdu pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą humanizmo principą. Pareiškėjas neįrodė, kad dėl tokios kalėjimo viršininko sprendimu nustatytos tvarkos, kokie nors jo teisėti interesai buvo pažeisti ar nebuvo realizuotos kokios nors jo teisės.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Įvertinus skundžiamų sprendimų turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamuose sprendimuose yra aiškiai nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas sprendimas, išaiškinta apskundimo informacija.

Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiami sprendimai neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad teismas nenustatė nė vieno ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, kuris leistų panaikinti ginčijamus sprendimus.

III. Dėl pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo ir procesinės bylos baigties

Pareiškėjas trečiuoju skunde nurodytu reikalavimu prašo teismą įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti pareiškėjui sąlygas skambinti į bet kurį pasirinktą telefono numerį.

Teismas, atsižvelgęs į jau aukščiau aptartą teisinį reguliavimą – Bausmių vykdymo kodekse, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus, taikomus nuteistųjų teisei skambinti, sprendžia, kad toks pareiškėjo reikalavimas negali būti patenkinamas, nes jo teisė paskambinti nėra absoliuti, ji griežtai kontroliuojama ir ribojama pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus (asmenų, kuriems galima skambinti rato ribojimas, pokalbio nutraukimas ir pan.), todėl tokio reikalavimo patenkinimas prieštarautų Bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnyje, Vidaus tvarkos taisyklių X skyriuje įtvirtintoms nuostatoms.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundo trečiasis reikalavimas negali būti patenkintas dėl jo nesuderinamumo su aukštesnę galią turinčiais teisės aktais, jo argumentai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. eAS-189-552/2023 pateiktu ABTĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškinimu, atmestini kaip šiam ginčui neturintys teisinės reikšmės ir papildomai dėl to nepasisakytina.

Pareiškėjas skundu teismo prašė – panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. SN-222843, panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2S-2297 bei įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti pareiškėjui sąlygas skambinti į bet kurį pasirinktą telefono numerį.

Byloje pripažinta, kad ginčijami atsakovės sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo trečiasis reikalavimas dėl įpareigojimo taip pat netenkintinas, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.