- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- eI1-2625-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00010-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V.K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.K. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022-11-16 raštą Nr. 7-6524 „Dėl pranešimo“; 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022-12-30 sprendimą Nr. 2S-3312 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) Priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija jam nepagrįstai uždraudė skambinti į telefono numerį (duomenys neskelbtini), įtraukiant šį numerį į draudžiamų numerių sąrašą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir Kalėjimų departamento direktorių, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, o pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Negalėdamas paskambinti minėtu telefono numeriu pareiškėjas patyrė nepatogumus ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių IV skyriaus nuostatos bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-02-04 įsakymu Nr. V-79 patvirtintas Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas. Pareigūnai vykdo nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, todėl privalo kontroliuoti, kam nuteistieji skambina. Pareiškėjas 2022-11-04 pranešime pataisos namų administracijai nurodė, kad skambinant į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pranešama, jog šis numeris įtrauktas į draudžiamų numerių sąrašą. Pravieniškių PN-AK 2022-11-16 raštu Nr. 7-6524 informavo pareiškėją, kad nurodytas mobilaus ryšio telefono numeris yra įtrauktas į draudžiamų numerių sąrašą, kadangi asmuo neturi prievolės ne per viešojoje erdvėje nurodytus kontaktinius duomenis bendrauti su nuteistaisiais.
Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas mobilaus telefono numeris buvo užblokuotas, kadangi tai buvo pareigūno tarnybinis telefono numeris, šis numeris nėra skelbiamas interneto puslapyje ar kitoje viešojoje erdvėje, o pareiškėjas į pareigūną galėjo kreiptis asmeniškai arba raštu. Pažymėjo, kad pareigūnas neturi įgaliojimų ir prievolės su pareiškėju bendrauti telefonu.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2022-11-16 rašto Nr. 7-6524 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl draudimo jam skambinti į nurodytą telefono numerį, bei Kalėjimų departamento 2022-12-30 sprendimo Nr. 2S-3312 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri pareiškėjo teigimu, kilo dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, uždraudus skambinti į nurodytą telefono numerį.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-11-04 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, nurodydamas, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai įtrauktas į draudžiamų numerių sąrašą ir jam neleidžiama skambinti į šį numerį. Atsakydama į pareiškėjo skundą, Pravieniškių PN-AK administracija ginčijamame Rašte nurodė, kad nurodytas mobilaus ryšio telefono numeris yra įtrauktas į uždraustų numerių sąrašą, kadangi asmuo neturi prievolės ne per viešojoje erdvėje nurodytus kontaktinius duomenis bendrauti su nuteistaisiais.
Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK atsakymu, pareiškėjas 2022-11-27 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių nurodydamas, kad jam nepagrįstai draudžiama skambinti į nurodytą telefono numerį. Kalėjimų departamentas 2022-12-30 sprendimu Nr. 2S-3312 „Dėl skundo nagrinėjimo“ Pravieniškių PN-AK atsakymą paliko galioti. Kalėjimų departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo teisė skambinti įstaigos darbuotojams nėra absoliuti, o nurodytas adresatas neturi įgaliojimų ir prievolės su pareiškėju bendrauti telefonu.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Raštas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-08-01 iki 2023-01-01) IV skyriaus nuostatos. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija (Taisyklių 37 punktas). Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (Taisyklių 40 punktas).
Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-10-02 įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 28 punktu, pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu ar naudojimasis interneto telefonija organizuojamas, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka ir dienotvarke. Darbuotojas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu ar naudojimąsi interneto telefonija, suimtajam (nuteistajam) skambinti ir kalbėti telefonu ar naudotis interneto telefonija leidžia tik įsitikinęs skambinančiojo tapatybės atitikimu su duomenimis, esančiais Elektroninėje apskaitos sistemoje (ypatingą dėmesį skiriant fotonuotraukai), taip pat įsitikinęs, kad suimtasis ar nuteistasis telefono aparatu surinko tą abonento numerį, kurį nurodė raštiškame prašyme (37 p.). Darbuotojas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis (nuteistasis) (38 p.).
Remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-02-04 įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo 15 punktu, nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu organizuojamas kiekvieną dieną laisvu nuo darbo metu. Telefoniniai pokalbiai suteikiami nuteistiesiems, kurie yra mokūs ar naudojasi ryšio paslauga kalbėti kito abonento sąskaita (16 p.). Prieš suteikiant nuteistajam telefoninį pokalbį, pareigūnas identifikavęs nuteistąjį leidžia jam paskambinti ir kalbėti telefonu (20.2 p.).
Teismas pažymi, kad teisės aktai, užtikrinantys nuteistojo teisę paskambinti, nenumato tvarkos, pagal kurią nuteistiesiems nebūtų leidžiama (uždrausta) skambinti į konkrečius telefonų numerius. Pagal minėtą reglamentavimą nuteistiesiems nėra draudžiama telefonu kreiptis informacijos į pataisos įstaigų pareigūnus, juo labiau, jei šie kontaktiniai telefonų numeriai yra tarnybiniai ir skelbiami viešai įstaigos internetinėje svetainėje.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) norėjo paskambinti į Pravieniškių PN-AK Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, tačiau šis numeris pareiškėjui buvo užblokuotas. Kaip minėta, atsakovo sprendimas dėl draudimo skambinti nurodytu numeriu motyvuojamas tuo, kad asmuo neturi prievolės ne per viešojoje erdvėje nurodytus kontaktinius duomenis bendrauti su nuteistaisiais
Teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) darbo tikslais naudojasi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus administratorė. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainės matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra skelbiamas viešai ir šiuo numeriu galima susisiekti su Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresas Pravieniškių kalėjimas) administratore R. M. (http://www.kaldep.lt/ lt/kalejimu-departamentas/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-kaldep.html?dep =3;sky =441).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualaus administracinio akto turiniui keliamų motyvuotumo, aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų. Visų pirma, teismas pažymi, kad Rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra neviešas. Kaip buvo minėta, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) galima susisiekti su Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratore ir šis numeris yra skelbiamas viešai Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje. Antra, priešingai nei nurodo atsakovas, teisės aktai neriboja nuteistųjų teisės telefonu skambinti į tarnybinius viešoje erdvėje skelbiamus pareigūnų telefonus.
Teismas pažymi, kad atsakovas ginčijamame Rašte iš esmės tik abstrakčiai cituoja teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų skambinimo tvarką, tačiau nenurodo aiškaus pagrindo, kodėl telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į uždraustų numerių sąrašą. Iš Pravieniškių PN-AK rašto turinio iš esmės neįmanoma nustatyti, kokiomis teisės aktų nuostatomis atsakovas grindžia sprendimą uždrausti pareiškėjui skambinti Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorei viešoje erdvėje skelbiamu telefono numeriu. Konkrečių tokio sprendimo motyvų ginčijamame Rašte nėra pateikta.
Teismas taip pat vertina, kad atsakovo sprendimas neleisti pareiškėjui skambinti Sveikatos priežiūros skyriaus administratorei neatitinka ir gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui buvo nepagrįstai apribota galimybė kreiptis į viešo administravimo subjektą jam rūpimu klausimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvaus aplinkybių vertinimo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl draudimo skambinti į nurodytą telefono numerį neatliko ir Kalėjimų departamentas. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime taip pat tik abstrakčiai pacitavo teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų skambinimo tvarką, tačiau nenurodė aiškaus pagrindo, kodėl pareiškėjo skambinimo adresatas (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorė) neturi įgaliojimų ir prievolės su pareiškėju bendrauti telefonu, kai šis telefono numeris yra skelbiamai viešai Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje.
Dėl išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022-11-16 raštas Nr. 7-6524 „Dėl pranešimo“ ir Kalėjimų departamento 2022-12-30 sprendimas Nr. 2S-3312 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl ginčijami sprendimai naikintini.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, uždraudus jam skambinti į nurodytą telefono numerį, jis patyrė 500 Eur neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, nepagristai uždraudus pareiškėjui skambinti nurodytu telefono numeriu, t. y. pažeidus pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (draudimo skambinti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus telefono numerį) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tačiau konkrečių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl konstatuoto pažeidimo neigiamo jam poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo argumentus dėl neturtinės žalos išdėstė labai abstrakčiai ir deklaratyviai, nedetalizuodamas konkrečių neigiamų iš to kilusių pasekmių.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nenustačiusi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį jo gyvenimą), sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V.K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022-11-16 raštą Nr. 7-6524 „Dėl pranešimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-12-30 sprendimą Nr. 2S-3312 „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pripažinti, kad pareiškėjo V.K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.