- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2SP-3945-892/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00715-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- P. A., A. V.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų P. A. ir A. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami LR CPK XXXIX skyriaus tvarka patvirtinti 2018 m. sausio 10 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimo pakeitimo. Nurodė, jog siekdami užkirsti kelią teisminiams ginčams ateityje, pareiškėjai sudarė taikos sutartį. Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.
2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų taikos sutarties tvirtinimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (LAT 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.
4. Prie prašymo pridėta taikos sutartis leidžia daryti išvadą, kad sudarydami taikos sutartį P. A. ir A. V. pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1019-723/2015 nustatytą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, materialinį išlaikymą bei bendravimo su vaiku tvarką.
5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2018 m. kovo 26 d. išvadoje nurodė, kad bendravo su nepilnamete R. A. R. K. gimnazijoje, mergaitė nurodė, kad su tėvais gyveno užsienyje (Anglijoje), paskui tėvas grįžo į Lietuvą, su tėvu R. A. gyvena apie du metus, mama kartais atvažiuoja, su ja bendrauja nuotoliniu būdu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2018 m. kovo 26 d. išvadoje nurodė neprieštaraujantis dėl taikos sutarties tvirtinimo.
6. Įvertinus paminėtą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, pažeistų šalių, nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesus, todėl ji tvirtintina (CK 6.983 str.)
7. Išaiškintina, kad patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 579-582 str. teismas
nutarė:
Patvirtinti P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:
1. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1019-723/2015) I ir II dalis, jas išdėstant taip:
I. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir dalyvavimas jį auklėjant
1.1. Šalys susitaria, kad nuo 2018-01-10 nepilnamečio vaiko R. A. (toliau kartais vadinama vaiku), gimusios (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta pakeičiama ir nustatoma su tėvu P. A..
1.2. A. V. turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus (vaiko mokyklos, užklasinės veikios (būrelių ir pan. parinkimo). Iš anksto šalių suderintu laiku motina turi teisę matytis su vaiku, pasiimti vaiką kelioms dienoms ar kitam šalių suderintam laikotarpiui su savimi su teise pasilikti vaiką nakvynei; vykti su vaiku atostogauti (Lietuvoje ir į užsienį) ar matytis su juo ilgesnį laiką iš anksto suderinus su tėvu vaiko išvykimo ir grįžimo laiką bei gyvenimo sąlygas. Motina turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios skiriamos vaikui. Tėvas sudaro vaikui technines sąlygas jo gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su motina telefonu, elektroniniais laiškais, „Skype“, „Viber“ programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Konkreti bendravimo tvarka su vaiku šia sutartimi nenustatoma, nes tarp šalių nėra jokio ginčo dėl bendravimo su vaiku.
1.3. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku, ir maksimaliai apsaugoti jų nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę į šeimyninius ryšius su savo tėvais ir artimais giminaičiais.
II. Nepilnamečio vaiko išlaikymas.
2.1. A. V. nuo 2018 m. sausio 10 d. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 EUR (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) iki R. A. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys susitaria, kad šis išlaikymo vaikui dydis atitinka realius vaiko poreikius ir yra pakankamas, atsižvelgiant į vaiko amžių.
2.2. Šios sutarties 2.1. punkte nurodytas išlaikymas turi būti pervedamas iki einamojo mėnesio 15 dienos į P. A. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. P. A. iš motinos gautas lėšas vaiko išlaikymui įsipareigoja tvarkyti uzufrukto teise, vadovaudamasis vaiko interesais.
2.3. P. A. išlaikymą vaikui teikia iš savo asmeninių pajamų visapusiškai rūpindamasis vaiko auklėjimu, švietimu, ugdymu, sveikata, maitinimu, apranga, priežiūra ir kitais poreikiais ir interesais.
2. Sutarties šalys pareiškia, kad ši taikos sutartis šalių sudaryta laisva valia, perskaityta, suprasta dėl teisinių pasekmių, priimta ir pasirašyta, kaip atitinkanti jų tikrąją suderintą valią ir ketinimus.
3. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 str., t. y., kad teismui patvirtinus laikos sutartį ir bylą nutraukus dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir. kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalinis taip pat žinoma, jog pasikeitus aplinkybėms (turtinė padėtis, nedarbingumas, padidėję vaikų poreikiai ir kt.) ši taikos sutartis gali būti pažiūrėta ir pakeista įstatymų nustatyta tvarka.
4. Šalys pareiškia, kad joms yra išaiškintos, žinomos ir suprastos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos LR CK 6.983 str.
Išaiškinti šalims, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnio nuostatas, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.