Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą priėmimo išdavimo CPK XXXIV skyriaus nustatyta tvarka, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste mirė pareiškėjos sesuo V. C., a. k. (duomenys neskelbtini). Iki savo mirties ji augino ir prižiūrėjo savo dukteris S. C., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. C., gimusią (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pagal Vaiko laikino apgyvendinimo aktus mergaitės apsigyveno pas pareiškėją. Mirusiosios V. C. santuoka su mergaičių tėvu R. C. yra nutraukta prieš 3 metus, o mergaičių gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina. Nuo to laiko tėvas dukterimis nesidomėjo, neteikė išlaikymo, tarp jo ir dukterų nėra ryšio. Mergaitės išreiškė nuomonę, kad nenori gyventi kartu su tėvu. Institucijai susiekus su R. C., pastarasis nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikams būtų nustatyta laikinoji globa. 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno rajono savivaldybės meras priėmė potvarkius dėl laikinosios globos nustatymo S. C. ir D. C., tačiau potvarkio priėmimo dienai jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas kreiptis į notarą su pareiškimu dėl mirusiosios palikimo priėmimo. Mirusiosios vaikai S. C. ir D. C. tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto atžvilgiu laikytini pirmos eilės įstatyminiais paveldėtojais, todėl jų teisė į palikimą yra saugotina. Šias teises turi pareigą ginti jų įstatyminiai atstovai. Mergaičių tėvas nesirūpino savo dukterų teisių apsauga. 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023 davė leidimą paimti mergaites iš jų tėvo, tačiau po šio teismo sprendimo pareiškėja dar negalėjo veikti kaip teisėta nepilnamečių dukterėčių globėja. Pagal įstatymą paveldėtojai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento privaloma kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kaip minėta, mirusiosios vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Jie dėl savo amžiaus neturi civilinio veiksnumo, todėl negali patys kreiptis dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jų įstatyminiai atstovai ar globėjai. Kadangi pareiškėja, kaip nepilnamečių asmenų globėja, yra įstatyminė nepilnamečių S. C. ir D. C. atstovė – privalo imtis priemonių jų teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl šiuos veiksmus privalo atlikti ji. Šiuo metu jau yra praleistas įstatymo numatytas terminas kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Laikytina, kad šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių anksčiau negalėjo veikti jų interesais, o sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos buvo priimtas tik 2023 m. spalio 3 d., t. y. jau praėjus įstatymo nustatytam terminui kreiptis į notarą. Nepilnamečių mirusiosios dukterų S. C. ir D. C. teisė paveldėti turtą ar turtines teises yra saugotina, todėl išduotinas leidimas pareiškėjai jų vardu kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai, kaip nepilnamečių įpėdinių atstovei, nėra žinoma ar mirusioji turėjo kreditorių ir kreditinių prievolių ar įsiskolinimų, bei koks gali būti tokių įsiskolinimų dydis. Dėl to, saugant vaikų teises ir teisėtus interesus, mirusiosios palikimas priimtinas, sudarant jos turto apyrašą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. B. ir jos atstovas advokatas Valdas Falkauskas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame procesiniame dokumente – pareiškime.

Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti palikimą nepilnamečių S. C. ir D. C. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Po V. C. mirties nepilnametės S. ir D. C. apsigyveno savo tetos D. B. šeimoje. 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023, leido paimti nepilnamečius vaikus S. ir D. C. iš jų tėvo R. C. 2023 m. rugsėjo 15 d. Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiu nepilnametėms S. ir D. C. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, vaikų rūpintoja skirta pareiškėja. 2023 m. spalio 11 d. pateiktame Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodoma, kad nepilnametės S. ir D. rūpintojos šeimoje jaučiasi gerai, turi savo erdvę, sąlygos poilsiui ir ugdymui yra sudarytos tinkamos, mergaitės savo rūpintoja pasitiki, visada sulaukia iš jos patarimo, paramos ir palaikymo. Nepilnametės S. ir D. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dalyvauja mokyklos veikloje, lanko sporto salę. Abi mergaitės tarpusavyje šiltai bendrauja, bendrauja šiltai ir su rūpintojos šeimos nariais, kitais giminaičiais. Pareiškėja pareigas rūpintinių atžvilgiu atlieka tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Pareiškėjos ir jos atstovo advokato Valdo Falkausko, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjos pareiškimu, V. C. medicininio mirties liudijimo kopija, S. C. ir D. C. gimimo liudijimų kopijomis, 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023, 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiais dėl laikinosios rūpybos nustatymo S. C. ir D. C., nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų S. ir D. C. mama V. C., a. k. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023 buvo leista paimti nepilnamečius vaikus S. ir D. C. iš jų atstovo pagal įstatymą – tėvo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), nes mirus nepilnamečių vaikų motinai, su kuria vaikai nuolat gyveno, nepilnamečių vaikų tėvas nedėjo jokių pastangų susigrąžinti dukras į šeimą, dukromis nesirūpino, jomis nesidomėjo, neteikė joms išlaikymo, nekeitė savo elgesio. 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiais nepilnametėms S. ir D. C. nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, o jų rūpintoja paskirta pareiškėja. Taigi, mirus nepilnamečių vaikų S. ir D. C. motinai V. C. nepilnametėms atsirado teisė paveldėti mirusiajai priklausantį turtą.

Mirusiosios V. C. dukros S. ir D. C. yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jos dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pačios kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą, tą gali atlikti tik jų įstatyminiai atstovai. Nepilnamečių S. ir D. C. biologinis tėvas R. C. per tris mėnesius nuo V. C. mirties dienos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kaip jau buvo minėta aukščiau, 2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12119-874/2023 buvo leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą – tėvo R. C. Pareiškėja nepilnamečių rūpintoja buvo paskirta tik nuo 2023 m. rugsėjo 12 d., t. y. kai terminas priimti palikimą nepilnamečių vardu jau buvo pasibaigęs.

Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėja tik 2023 m. rugsėjo 12 d. įgijo teisę nepilnamečių S. ir D. C. vardu kreiptis į notarų biurą dėl palikimo, likusio po nepilnamečių motinos V. C. mirties, priėmimo, laikytina svarbia aplinkybe, dėl ko buvo praleistas įstatymo numatytas terminas. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog S. ir D. C. yra nepilnametės ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turėjo pareigą įgyvendinti jų atstovas pagal įstatymą, t. y. nepilnamečių biologinis tėvas R. C., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko, nes jis su nepilnametėmis dukromis kartu negyveno, jomis nesirūpino ir nesidomėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. C. mirties (duomenys neskelbtini), praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

CK 3.188 straipsnio 1 dalyje yra įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarasis vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečio vaikų vardu) yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66-5.67 straipsniai).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 5 dalimi išankstinio teismo leidimo sudaryti CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

Nurodytos teisės normos suponuoja išvadą, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją įvertinti, ar vienašalis sandoris (palikimo priėmimas/atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Dėl to, teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pateiktas prašymas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo yra nenagrinėtinas teisme, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai išaiškintina teisė ir pareiga dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų S. C. ir D. C. vardu kreiptis tiesiogiai į notarą, kuris tvirtins palikimo priėmimo sandorį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. C., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti nepilnamečių vaikų S. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), vardu.

Išaiškinti pareiškėjai D. B., kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti bylą dalyje dėl teismo leidimo išdavimo.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.