Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens A. A. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų projektai.LT“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baldų projektai.LT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta M. V.; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti suinteresuoto asmens A. A. skundo dėl atsakovės BUAB „Baldų projektai.LT“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo teisėtumo

19. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

20. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

22. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

23. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl galimų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą nutarimą 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime. Anot suinteresuoto asmens, atsakovės bankroto administratorė nepagrįstai neįskaitė jo balsavimo raštu biuletenio, nors jis buvo pateiktas laiku.

24. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo; šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad raštu pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus iš esmės reiškia, kad į balsavimo rezultatus gali būti įskaitomos tik tuos nuomonės, kurios pateiktos iki atitinkamo kreditorių susirinkimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius, balsuodamas raštu, balsavimo biuletenį turi išsiųsti su tokiu apskaičiavimu, jog jis būtų gautas iki kreditorių susirinkimo pradžios.

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad BUAB „Baldų projektai.LT“ bankroto administratorė UAB „Lausona“ 2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu įmonės kreditoriams, įskaitant ir suinteresuotą asmenį A. A. (suinteresuotam asmeniui pranešimas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); byloje nekilo ginčo, jog minėtas elektroninio pašto adresas priklauso būtent suinteresuotam asmeniui, kuris, be kita ko, kaip matyti iš bylos duomenų, naudojo šį adresą susirašinėjant su atsakovės administratore), išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą apie šaukiamą 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimą; minėtame pranešime administratorė informavo, jog neįvykus nurodytam kreditorių susirinkimui, pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyks 2018 m. rugpjūčio 29 d. 8.00 val. pagal tą pačią darbotvarkę; kartu su pranešimu kreditoriams išsiųstas ir balsavimo raštu biuletenis; taip pat pranešime nurodyta, kad kreditoriai turi teisę savo nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais pareikšti raštu, užpildytą balsavimo raštu biuletenį pateikti arba atsiųsti bankroto administratorei UAB „Lausona“ nurodytu adresu arba elektroniniu paštu iki susirinkimo(-ų) pradžios.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo balsavimo raštu biuletenį bankroto administratorei elektroniniu paštu išsiuntė tik 2018 m. rugpjūčio 29 d. 9.35 val., nors, kaip minėta, turėjo tai padaryti vėliausiai iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 8.00 val. Be to, kaip matyti iš minėto pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo, nurodytas susirinkimas pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 29 d. 8.30 val. Taigi, darytina išvada, kad nurodytas suinteresuoto asmens balsavimo raštu biuletenis atsiųstas atsakovės administratorei jau po nurodyto pakartotinio kreditorių susirinkimo pabaigos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai neįskaitytas į balsavimo rezultatus.

27. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens argumentą, kad administratorės nurodytas suinteresuoto asmens balsavimo raštu biuletenio pateikimo laikas (9.35 val.) galėjo būti pakeistas, nes suinteresuotas asmuo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, išrašo iš savo elektroninio pašto, patvirtinančio kitą, nei nurodytą, minėto elektroninio laiško siuntimo laiką), apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais ir nepagrįstais kaltinimais (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nenurodė (tiek skunde dėl ginčijamo nutarimo, tiek ir atskirajame skunde), kad ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Dėl ieškinio senaties

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pateikė (2018 m. spalio 31 d.) praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, taip pat nenurodė jokių svarbių termino praleidimo aplinkybių ir neprašė šio termino atnaujinti.

30. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su šia skundžiamos nutarties dalimi, nurodė, kad ginčijamą pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą (protokolą) gavo tik 2018 m. spalio 17 d., todėl nepraleido termino apskųsti minėtą nutarimą.

31. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Minėtas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1280-381/2017).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie įvyksiantį 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą (ir apie jame planuojamus svarstyti klausimus; jam buvo pateikta ir šio susirinkimo darbotvarkė). Pažymėtina, kad, kaip minėta, suinteresuotas asmuo, nors ir pavėluotai, 2018 m. rugpjūčio 29 d. teikė balsavimo raštu biuletenį, todėl darytina išvada, jog apie šio susirinkimo metu priimtą nutarimą jam tapo (turėjo tapti) žinoma tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo vėliau nesidomėjo minėto pakartotinio kreditorių susirinkimo eiga ir jame priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis apie ginčijamą nutarimą sužinojo tik 2018 m. spalio 17 d., kai faktiškai gavo minėto susirinkimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad paskutinė termino suinteresuoto asmens skundui dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo pateikti diena buvo 2018 m. rugsėjo 12 d.; šiuo atveju skundas pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas tik 2018 m. spalio 31 d.

33. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ne tik nenurodė jokių svarbių termino praleidimo aplinkybių, tačiau iš viso neprašė šio termino atnaujinti, laikydamasis pozicijos, jog termino nėra praleidęs. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, sutrukdžiusios (galėjusios sutrukdyti) suinteresuotam asmeniui skundą pateikti ĮBĮ nustatytu terminu; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuoto asmens galimybės paduoti skundą buvo kaip nors apribotos (suinteresuoto asmens argumentai dėl administratorės informacijos slėpimo laikytini neįrodytais), todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog terminas ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti buvo praleistas, todėl vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo buvo pagrindas atmesti skundą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl suinteresuoto asmens A. A. atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl baudos (ne)skyrimo

36. Atsakovės BUAB „Baldų projektai.LT“ bankroto administratorė prašė skirti suinteresuotam asmeniui 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant atsakovės naudai; anot administratorės, suinteresuotas asmuo teikia aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, tuo sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, vilkina procesą, įmonės bankroto procedūrą, eikvoja tiek teismo, tiek administratorės laiką ir lėšas.

37. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

38. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

39. Nors nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens atskirasis skundas ir netenkintas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad suinteresuotas asmuo A. A. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą. Be to, apeliacinės teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose suinteresuoto asmens veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.