Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad dėl įstatymų neišmanymo nesikreipė į notarą per tris mėnesius po mamos mirties dėl palikimo priėmimo. Tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu, kadangi maždaug nuo (duomenys neskelbtini) jis slaugė savo mamą savo namuose, todėl jau tuo metu rūpinosi mamai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Po mamos mirties turtu toliau rūpinosi – prižiūrėjo ir tvarkė aplinką. Sodyboje nėra elektros ir vandens, taip pat nėra išvežamos šiukšlės, todėl jis nemokėjo jokių mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. L. motina. Pareiškėjo tėvas E. L. sutuoktinis P. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad E. L. turėjo vieną vaiką S. L.. Valstybės įmonės Registrų centre E. L. vardu įregistruotas šis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po E. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys mirus E. L. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos palikimas priimtas nebuvo.

6. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

7. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

8. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

10. S. L. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos motinos E. L. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė – jis po motinos mirties faktiškai valdė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, naudojasi juo kaip savo, rūpinasi turto išlaikymu, priežiūra.

11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. V. nurodė, kad ji gyvena pareiškėjo motinos kaimynystėje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tuo metu pareiškėjo mama jau tame negyveno – ją slaugė pareiškėjas savo namuose. Tačiau S. L. kartą per mėnesį atvažiuodavo apžiūrėti namo, sutvarkyti aplinką ir pan. Ir dabar pareiškėjas reguliariai atvažiuoja apžiūrėti sodybos ir ją sutvarkyti. Sodyboje nėra nei vandens, nei elektros. Liudytojos teigimu, S. L. sodyba rūpinasi kaip savo turtu.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. V. nurodė, kad jis yra pareiškėjo motinos kaimynas nuo (duomenys neskelbtini). Kai jis atsikėlė gyventi, pareiškėjo motina tame name jau negyveno. Pastate nėra nei elektros, nei vandens, niekas ir šiukšlių neišveža, todėl nėra jokių mokesčių. Namu visuomet rūpinosi tik pareiškėjas, kartais atvažiuodavo ir pareiškėjo dukra. Paskutinį kartą sodyboje pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini).

13. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir minėtų liudytojų parodymai, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Todėl iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad S. L. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos E. L. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

15. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. po motinos E. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 133791822, priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.