Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-935-553/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-11
Bylos Nr.: 2A-935-553/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42776-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: M. Ž.
Atsakovas: K. J.

Kategorijos

2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus

Civilinė byla Nr. 2A-935-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42776-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų M. Ž. (ieškovė) ir K. J. (atsakovo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4503-726/2015 pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui K. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos ir dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai L. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, taip pat priteisti nepilnametei dukteriai išlaikymo įsiskolinimą 10 800 EUR; teismui netenkinus šių reikalavimų, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei L. J. konkrečia pinigų suma – 18 756 EUR ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje šalys numatė, kad nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisiamas išlaikymas turtu. Viso iš atsakovo dukrai kaip išlaikymas perleisto turto vertė sudaro 64 761,00 Lt. Tačiau ieškovė išsiaiškino, kad turtas negalėjo būti perleistas, kadangi dar 2005-08-05 turtas buvo padovanotas dukrai. Kadangi pasirašant santuokos nutraukimo sutartį ieškovė neturėjo atstovo, o sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė atsakovo atstovė, ieškovė sutiko su sutarties sąlygomis. Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, kuriomis buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, liko neišspręstas vaiko išlaikymo klausimas. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga 1 664,00 Lt suma. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, neteko darbo, augina dar du vaikus. Ieškovė paaiškino, kad atsižvelgus į tai, kad ji nedirba ir turi dar du vaikus, todėl atsakovui turi tekti didesnė šalių nepilnametės dukros išlaikymo našta (1 000,00 Lt). Kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymas dukrai priteistas turtu, kurio sprendimo priėmimo metu nebuvo, nepilnametei išlaikymas iki šios dienos iš viso nėra teikiamas, todėl ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus – 36 000,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad prievolę išlaikyti savo nepilnametę dukterį L. J. jis įvykdė, perleisdamas dukteriai nuosavybėn jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p. sąlygą dėl išlaikymo nepilnametei L. J., šią sąlygą papildant, kad atsakovas K. J. nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2014-12-05) teikia išlaikymą nepilnametei dukteriai L. J., gimusiai 2001 m. rugpjūčio 17 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR dydžio išmokomis iki L. J. pilnametystės. Paskyrė ieškovę M. Ž. nepilnametei L. J. priteisto iš atsakovo K. J. išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimų netenkino. Priteisė iš atsakovo K. J. ieškovei M. Ž. žyminį mokestį 28,96 EUR ir išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti 192,50 EUR. Priteisė iš ieškovės M. Ž. atsakovui K. J. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 399 EUR. Priteisė iš atsakovo K. J. į valstybės biudžetą 54 EUR žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2005 metų iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas įvairiais būdais papildomai prisidėjo prie dukters Lauros materialinio išlaikymo. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad tarp jos ir atsakovo tuo metu buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad po santuokos nutraukimo atsakovas papildomai prisidės prie dukters Lauros išlaikymo išlaidų, atlygins didesnės vertės įsigytų daiktų išlaidas, pats pirks reikalingus dukteriai daiktus, o taip pat prisidės prie išlaidų jos ugdymui, laisvalaikiui ir jai bendraujant su tėvu. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų M. K. ir K. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte įrašyta sąlyga, jog nepilnametės dukters išlaikymui K. J. perduoda savo dukteriai santuokos metu įgyto asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, patvirtina tikrąją šalių valią, jog nepilnametės L. J. tėvas K. J. jos išlaikymo prievolę įvykdė, padovanodamas jai didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, ir tokią sutuoktinio prievolę šalys užskaitė, įrašydami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtą sąlygą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė duomenų, jog vaiko išlaikymui atsakovo perleistas turtas yra sunaikintas arba dėl kitos priežasties negali būti naudojamas. Priešingai, šis turtas yra naudojamas nepilnametės L. J. interesais, kuriame ji gyvena ir, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos skyrius, turi ten tinkamas sąlygas mokytis ir ilsėtis. Todėl teismas netenkino ieškovės patikslinto reikalavimo pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl žymiai išaugusių vaiko poreikių bei pasikeitusios vaiko motinos turtinės padėties yra pagrindas tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai papildomą išlaikymą, kuris būtų teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsakovo teiktą išlaikymą dukrai iki bylos iškėlimo dienos, sprendė, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos dukters išlaikymui turėtų skirti po 150,00 EUR kas mėnesį. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas teikė išlaikymą iki bylos iškėlimo dienos, atmetė ieškovės prašymą dėl įsiskolinimo priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 sprendimą, pilna apimtimi tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto sąlygą dėl išlaikymo nepilnametei L. J., šią sąlygą papildant, kad atsakovas K. J., nuo ieškinio priėmimo teisme dienos teikia išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 EUR dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Teismas nevertino aplinkybės, kad 2005-08-05 notariškai patvirtinta nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes minėtas turtas buvo įgytas, pardavus ieškovės dar iki santuokos su atsakovu sudarymo įgytą turtą. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje atstovo neturėjo, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė atsakovo atstovė. Ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, patikėjo teismu, atsakovu ir jo atstove, jog nepilnametei dukrai dovanojimo sutartimi gavus ½ dalį turto, atsakovas išlaikymo dukrai neprivalo teikti, todėl iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos dėl šių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo nekėlė pretenzijų;2005-03-08 šalims kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo dukros išlaikymo klausimas iš viso nebuvo išspręstas ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad turtas perleistas kaip išlaikymas dukrai, todėl kaip ši aplinkybė gali patvirtinti faktą, kad dovanotą turtą šalys užskaitė kaip atsakovo prievolę dukrai teikti išlaikymą nėra aišku. Jeigu šalys būtų užskaičiusios padovanotą turtą kaip atsakovo prievolę dukrai teikti išlaikymą, tokiu atveju 2005-10-03 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte ši aplinkybė būtų aiškiai įvardinta, o ne nurodoma, kad kaip išlaikymą atsakovas perleidžia dukrai turtą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas, nutraukdamas santuoką su ieškove, negalėjo nepilnametei dukrai išlaikymo suteikti turtu, kuris sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir sprendimo priėmimo metu atsakovui nepriklausė asmeninės nuosavybės teise;Teismas, priteisdamas dukrai iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos po 150,00 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis, netinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir nepilnametės dukros poreikius. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovo darbo užmokesti vidutiniškai siekia ne 392,00 EUR, o daugiau nei 1 000,00 EUR. Šalių nepilnametės dukros poreikiai šiuo laikotarpiu žymiai išaugo, be to atsirado specialieji poreikiai, mergaitei yra sutrikusi rega. Mergaitei turint specialiųjų poreikių 300,00 EUR išlaikymo per mėnesį nepakanka.

Šalies argumentai

Atsakovas K. J. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu patvirtintos ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto sąlygą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai, šią sąlyga papildant, kad atsakovas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150,00 EUR dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės, ir paskirti ieškovę nepilnametei dukrai priteisto iš atsakovo išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise, ir priimti naują sprendimą – šią ieškovės ieškinio dalį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patvirtindamas šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatavo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštaravo viešajai tvarkai, nepažeidė pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tiek teismui teikiant tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek sudarant Dovanojimo sutartį dalyvavo pati ieškovė. Visi šalių pasirašyti dokumentai atitiko tikrąją jų valią;Teismas neturėjo pagrindo keisti išlaikymo formos, kadangi pats pripažino, jog dukrai perleistas turtas nėra sunaikintas arba dėl kitos priežasties negali būti naudojamas. Priešingai, jis yra naudojamas dukros interesais, kuri jame gyvena;Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių esminius pasikeitimus nuo 2005-10-03 galinčių patvirtinti įrodymų, todėl, remiantis CK 3.2014 straipsniu, nebuvo pagrindo keisti išlaikymo formą. Nebuvo pateikta jokių įrodymų apie faktinius išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius, o tik pateikta bendro pobūdžio galimų išlaidų lentelė, kurioje be kita ko, dalis pateiktų išlaidų nelaikytinos būtinomis. Vienintelis šiuo metu dukters specialus poreikis yra sąlygotas toliaregystės, tačiau tam nereikalingas nuolatinis gydymas ir medikamentai, tik akiniai už kuriuos yra apmokėjusi senelė iš tėvo pusės. Be to, gydymas ir medikamentai yra kompensuojami valstybės su Ligonių kasų pagalba;Nors atsakovas yra įvykdęs savo pareigą pagal 2008-10-03 teismo sprendimą dėl dukros išlaikymo, visą laikotarpį po santuokos nutraukimo įprastinio normalaus bendravimo metu su dukra teikdavo jai papildomą išlaikymą;Atsakovas nesutinka su teismo paskaičiavimu, jog atsakovas dukteriai kas mėnesį vidutiniškai suteikė po 120,19 EUR materialinį išlaikymą. Jei šalys pasirinko teikti vaikui išlaikymą turtu, jokie aktai neįtvirtina, jog šis susitarimas galioja iki tol, kol turto vertės suma „baigiasi“, atskaičius kas mėnesį tam tikro dydžio sumą. Neaišku, kodėl teismas paskaičiavo tik pastatų vertę ir neatsižvelgė į dovanoto žemės sklypo vertę. Atsižvelgtina ir tai, kad santuokos nutraukimo metu minimali mėnesinė alga buvo 550,00 Lt, taigi atsakovas pilnai užtikrino dukros išlaikymą iki jos pilnametystės;Iš byloje pateiktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, jog jis neturi jokio turto ir pajamos tik šiek tiek didesnės nei minimalios, akivaizdu, kad atsakovas neturi galimybių teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR. Be to atsakovui nustatyta juosmeninė radikulopatija, diskų išvaržos, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, jam taikomas gydymas, rekomenduojamas tausojantis režimas, negalimas fizinis krūvis, svorio nešimas ir kėlimas, nustatytas laikinas nedarbingumas. Taigi dėl sveikatos atsakovo galimybės susirasti labiau apmokamą darbą yra ribotos;Vien ieškovės pajamų laikinas sumažėjimas nebūtinai turi esminės įtakos nustatant, ar ieškovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti ne tik į jos turimą turtą ir gaunamas pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės naujas sutuoktinis ir vaikas taip pat neatlygintinai naudojasi dukrai atsakovo kaip išlaikymu suteiktu turtu;Atitinkamai spręsdamas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo formos ar dydžio pakeitimo, teismas kitos formos ar dydžio išlaikymą turėtų priteisti būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties nepilnametei atsakovo dukteriai išlaikymo formą kas mėnesį priteisti turėjo ne nuo ieškinio priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo ją pakeisti priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Priešingai nei teigia atsakovas, šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti tvirtinama, nes ja buvo pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad sutarties dėl santuokos pasekmių 3 punktas negalioja ab initio;Kadangi nuo šalių santuokos nutraukimo ne tik iš esmės pasikeitė dukters poreikiai, tačiau ir ieškovės turtinė padėtis, teismui netenkinus ieškovės prašymo pripažinti santuokos nutraukimo sutarties 3 punktą negaliojančiu ir priteisti dukrai išlaikymą iš atsakovo, teismas pagrįstai sprendė, jog yra visi įstatyme įtvirtinti pagrindai padidinti išlaikymą dukrai, nors dovanotu turtu ji ir naudojasi iki šios dienos;Po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės. Ieškovė 2008-07-24 yra sudariusi naują santuoką, susilaukė dukters. Ieškovė šiuo metu turi pareigą išlaikyti du vaikus, laikinai niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, dalyvavo profesinio mokymo programoje ir gaudavo 154,00 EUR dydžio stipendiją. Taigi, ieškovės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo yra žymiai pablogėjusi;Ieškovė neginčija, kad atsakovas dukrai yra nupirkęs drabužių, kartu atostogavęs, tačiau jo teikta parama buvo epizodinė ir tikrai nesiekė atsakovo nurodomų 6 446,94 EUR sumos. Esant pasikeitusiems dukros poreikiams ir ieškovei neturint galimybių išlaikyti ne tik dukrą, tačiau ir jos turtą, atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukros išlaikymo, ką ginčijamame sprendime ir patvirtino teismas;Atsakovo dukrai papildomas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis buvo priteistas ne konstatavus faktą, jog pasibaigė turto vertė, o teismui sprendus, jog iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis bei dukros poreikiai. Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios, todėl esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams visada galima kreiptis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ar sumažinimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms;Priešingai nei nurodo atsakovas, iš byloje esančios pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovo darbo užmokestis su kitomis išmokomis siekia ne 392,00 EUR, o daugiau nei 1 000,00 EUR. Taigi, atsakovas turi visas ir dar didesnes galimybes teikti dukrai priteistą išlaikymą. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai apie jo sveikatos būklę nei patvirtina nei paneigia galimybę susirasti geriau apmokamą darbą;Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ne tik ieškovės turtinę padėtį, tačiau ir jos galimybes gauti didesnes pajamas. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir nedirba, tačiau ši aplinkybė yra laikino pobūdžio, ieškovė nėra neįgali, todėl turi visas galimybes susirasti pastovų darbą. Taigi teismas įvertino ne tik sumažėjusias ieškovės pajamas, tačiau ir ieškovės galimybes susirasti pastovų darbą;Atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Tiek teismui teikiant tvirtinti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek sudarant dovanojimo sutartį dalyvavo pati ieškovė. Abu sutuoktiniai tuo laikotarpiu sutiko, kad išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo būtų suteiktas nekilnojamuoju turtu ir tokią savo valią išreiškė sudarydami Dovanojimo sutartį ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimas, patvirtinęs Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, o dovanojimo sutartis nėra nuginčyta ir galioja;Pareiškėjų pateikta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštaravo viešajai tvarkai, nepažeidė pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atitinkamai nebuvo pagrindo teismui skundžiamu sprendimu revizuoti ir keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir juo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl turi res judicata galią. Toks sprendimas negali būti keičiamas ar naikinamas, reiškiant savarankišką ieškinį. Šiai dienai seniai pasibaigęs 3 mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą ir suėjęs naikinamasis 5 metų proceso atnaujinimo terminas;Aplinkybei dėl turto įsigijimo už asmenines ieškovės lėšas pagrįsti byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, todėl šis turtas laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe;Ieškovė klaidingai vertina įrodymus dėl atsakovo darbo užmokesčio. Pažymoje apie darbo užmokestį nurodyti atsakovo komandiruočių dienpinigiai, kurie yra skiriami tik komandiruotės metu jo faktinėms išlaidoms kompensuoti, o grįžus iš komandiruotės nepanaudotas jų likutis privalo būti grąžintas. Atsakovo darbo užmokestis, kurį jis gali panaudoti savo pasirinkimu, yra 392 EUR;Byloje nepateikta jokių įrodymų apie faktinius nepilnametės dukros poreikius, o tik pateikta bendro pobūdžio galimų išlaidų lentelė, kurioje be kita ko, dalis pateiktų išlaidų nelaikytinos būtinomis. Vienintelis šiuo metu dukters specialus poreikis yra sąlygotas toliaregystės, tačiau tam nereikalingas nuolatinis gydymas ir medikamentai, tik akiniai už kuriuos yra apmokėjusi senelė iš tėvo pusės. Atsakovas net ir po santuokos nutraukimo teikė pagal finansines išgales dukrai papildomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą ir papildomai priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų.

Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte įtvirtintą sąlygą dėl išlaikymo priteisimo šalių nepilnametei dukrai L. J. nekilnojamuoju turtu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-03 sprendimu buvo nutraukta šalių M. K. ir K. J. santuoka. Sprendimu patvirtina pareiškėjų M. K. ir K. J. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte įrašyta sąlyga, jog nepilnametės dukters išlaikymui K. J. perduoda savo dukteriai santuokos metu įgyto asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 590 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 18 231 Lt) ir ½ dalį nebaigto statyti (baigtumas 74 proc.) sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčio 61,35 kv. m bendro ploto, bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių žemės sklype sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (pastatų dalies vidutinė rinkos vertė 46 530 Lt).

Byloje taip pat nustatyta, kad notarine 2005-08-05 Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi dovanotojas K. J. perdavė neatlygintinai savo dukteriai L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: ½ dalį 590 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį nebaigto statyti (baigtumas 74 proc.) sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčio 61,35 kv. m bendro ploto, bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių žemės sklype sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie šalių įkainuoti 46 827 Lt. Dovanojimo sutartyje įrašyta, kad dovanojimo daiktai nuosavybės teise priklauso dovanotojui, o apdovanotosios L. J. atstovė M. K. apdovanotajai dovanojamus daiktus priima ( Sutarties 4.1 p.). Apdovanotosios atstovė M. K. pareiškė notarei, kad ji susipažino su nuosavybės teises į dovanojamus daiktus patvirtinančiais dokumentais prieš pasirašant sutartį ir dovanotojui jokių pretenzijų neturi (Sutarties 6.1 p.).

Ieškovė laikosi pozicijos, jog šalys, pasirašydamos dovanojimo sutartį, nesitarė, kad tokiu būdu yra įvykdoma atsakovo prievolė teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Esą atsakovas, nutraukdamas santuoką su ieškove, negalėjo nepilnametei dukrai išlaikymo suteikti turtu, kuris sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir sprendimo priėmimo metu atsakovui nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, o ir įgytas buvo už ieškovės asmenines lėšas.

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimo kreipėsi 2005-03-08 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-04-04 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikiamoje teismui tvirtinti sutartyje nustatyti konkretų išlaikymą nepilnametei dukrai L. J.. Šalims nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą. K. J. 2005-08-05 pasirašė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria padovanojo asmenine nuosavybe teise jam priklausančio turto dalį šalių dukrai L. J.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2005-09-11 gavęs šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, 2005-10-03 sprendimu patvirtino 2005-08-11 šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepilnametės dukters išlaikymui perduoda savo dukteriai santuokos metu įgyto asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad tikroji šalių valia buvo tai, jog nepilnametės L. J. tėvas K. J., vykdydamas išlaikymo prievolę, šalių dukrai perleidžia nekilnojamąjį turtą. Tai, kad nekilnojamojo turto perleidimo nepilnametei dukrai sandoris buvo sudarytas iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo, nepaneigia tokiu sandoriu siekiamų tikslų. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog atsakovas negali išlaikymo dukrai suteikti turtu, kurio jau nebeturi, neįtikina teismo ir leidžia vertinti ieškovės elgesį nesąžiningu. Ieškovė asmeniškai dalyvavo pasirašant nekilnojamojo turto sandorį, kaip dukros įstatyminė atstovė, todėl, būdama suaugusi, veiksni ir turinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo patirties, be didelių pastangų galėjo suprasti sudaromų susitarimų esmę. Šiomis aplinkybėmis remdamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dieną atsakovas perleido turtą, kuris nepriklausė jam nuosavybės teise. Apeliantės nurodyti argumentai, jog nekilnojamais turtas buvo pirktas už jos asmenines lėšas, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo ribas, neturi jokios reikšmingos įtakos, vertinant reikalavimo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas pagrįstumą.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pagrįstumo ir dydžio.

Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir teigia, kad, atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius, ieškovės pablogėjusią turtinę padėtį ir atsakovo geresnę turtinę padėtį, priteistas teismo išlaikymas yra nepakankamas patenkinti nepilnamečio vaiko poreikių.

Atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis. Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo keisti išlaikymo formą bei dydį, nes nėra įvykę esminių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, be to, esą atsakovas gera valia prisideda prie dukros išlaikymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Spręsdamas išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvų turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai.

Ieškovė reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą grindžia savo pasikeitusia turtine padėtimi, kadangi nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. nedirba, turi dar du išlaikytinius, t.y. sūnų, gimusį 1994 metais iš pirmos santuokos ir dukrą, gimusią 2010 metais iš trečios santuokos, kuri turi rimtų sveikatos sutrikimų, bei šalių dukros poreikių padidėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros poreikių tenkinimui papildomą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, perduotas nepilnametės L. J. nuosavybėn kaip jai skirtas išlaikymas, nėra sunykęs, sunaikintas, kitokiu būdu prarastas ar nuvertėjas. Neginčijamos aplinkybės, kad name, kurio ½ dalis nuosavybės teisėmis priklauso nepilnametei šalių dukrai, gyvena ieškovės penkių asmenų šeima, jų tarpe pilnametis sūnus iš pirmosios santuokos ir sutuoktinis. Ieškovė, įrodinėdama pablogėjusią savo turtinę padėtį, rėmėsi aplinkybėmis, kad turi pareigą išlaikyti studijuojantį pilnametį sūnų iš pirmos santuokos, tačiau atsakovas į bylą pateikė 2015-05-28 Vilniaus Gedimino technikos universiteto raštą, patvirtinantį, jog ieškovės sūnaus A. I. studijos šiame universitete nutrauktos. Nors ieškovei atsirado pareiga išlaikyti 2010 metais gimusią dukrą iš trečios santuokos, tokia išlaikymo pareiga ji dalijasi su dukros tėvu R. Ž.. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas nustatė, kad ieškovė laikinai niekur nedirba, yra įregistruota darbo biržoje, dalyvavo profesinio mokymo programoje ir gaudavo 154 EUR dydžio stipendiją. Ieškovė, priešingai nei atsakovas, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Ieškovės sutuoktinio iš trečios santuokos pajamos per mėnesį siekia 324,00 EUR. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2015-08-03 teismo posėdžio garso įrašu, nustatė, jog ieškovės teigimu, ji yra įsidarbinusi nepilnu etatu. Iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo pažymos apie ieškovės įdarbinimus už 2015-02-01 – 2016-02-29 laikotarpį matyti, jog ieškovė nuo 2015-05-18 iki 2015-12-07 buvo įsidarbinusi UAB „Vaikų kirpykla“, laikotarpiais nuo 2016-01-11 iki 2016-01-29, taip pat 2016-02-03 – 2016-02-29 užsiima veikla pagal verslo liudijimą. Byloje taip pat yra duomenų, jog ieškovė mokėsi kirpėjų kursuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra jauno amžiaus, jai nėra nustatytas invalidumas, o sveikatos sutrikimai netrukdo dirbti, vertina, jog ieškovė deda nepakankamai pastangų, kad suteiktų nepilnamečiui vaikui pakankamą išlaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, nurodydama aplinkybes apie atsakovo geresnę turtinę padėtį, siekia nepagrįstai perkelti atsakovui didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą ir tokiu būdu sumažinti savo įsipareigojimus šalių nepilnametei dukrai. Nagrinėjamuoju atveju ypač reikšminga įvertinti tai, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui suteikus turtu, atitinkamas turtas turi nešti materialinę naudą būtent vaiko poreikių tenkinimui. Tai reiškia, kad ieškovė, uzufrukto teise tvarkydama nepilnametei dukrai priklausantį turtą, privalo užtikrinti, kad toks turtas, kaip išlaikymas, būtų naudojamas išimtinai vaiko interesais. Akivaizdu, kad ieškovės penkių asmenų šeimai gyvenant name, kurio ½ dalis nuosavybės teisėmis priklauso ginčo šalių nepilnametei dukrai, jai kaip išlaikymas tenkantis turtas yra naudojamas kitų šeimos narių interesų tenkinimui neatlygintinai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, suaugę ir darbingi šios šeimos nariai, kompensuodami praradimus, negaunamus, pvz. iš turto nuomos, taip pat turi pareigą prisidėti prie nepilnametės L. J. išlaikymo. Atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo, kaip pagrindo pakeisti šalių dukrai skirto išlaikymo formą ir dydį.

Ieškovė taip pat nurodo, kad jos ir atsakovo nepilnametės dukros L. J. poreikiai po santuokos nutraukimo padidėjo. Kaip jau minėta, išlaikymas konkrečiu turtu nepilnametei dukrai buvo paskirtas, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu buvusius nepilnametės poreikius ir ginčo šalių turtinę padėtį. Ieškovė nepilnametės dukros poreikių padidėjimą grindžia jos sveikatos sutrikimais dėl toliaregystės ir atsiskleidusiais muzikiniais sugebėjimais. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šalių nepilnametės dukros poreikiai išaugo žymiai nuo santuokos nutraukimo dienos (2005 m. spalio mėn.), be to mergaitei yra sutrikusi rega ir ji turi muzikinių gabumų, todėl lavinimui reikalingos papildomos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad ieškovė neįrodė padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti išlaikymo formą. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šalių nepilnametės dukros rega yra sutrikusi nuo mažens, aplinkybę, jog apie mergaitės sutrikusią regą tėvai žinojo dar būdami santuokoje, patvirtino atsakovas teismo posėdyje, o ieškovė neginčijo šio fakto. Taigi, akivaizdu, kad šalys, nutraukdamos santuoką, įvertino mergaitės specialius poreikius dėl regos. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šis sveikatos sutrikimas reikalauja tokio dydžio išlaidų, kurios iš esmės padidintų išlaikymo poreikius. Reikšminga ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas bei nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis taip pat nupirko 3 vienetus akinių, t. y. kad prisidėjo prie šio poreikio tenkinimo. Vertinant poreikių pasikeitimą dėl nepilnametės muzikinio lavinimo taip pat yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas nevengia tokių naujai paaiškėjusių išlaidų (nupirktas pianinas, sumokėta už muzikos pamokas). Atsakovo paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurių ieškovė neginčijo ir nepaneigė, nustatyta, kad, nepriklausomai nuo to, jog atsakovas nepilnametei dukrai suteikė išlaikymą konkrečiu turtu, jis prideda prie nepilnametės išlaikymo savo noru kita forma, finansuodamas poilsį, laisvalaikį ir t. t. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje akcentuotas aplinkybes, jog nepilnametei šalių dukrai nepakanka lėšų kelionėms su choru, atkreipia atsakovo dėmesį, kad gera valia dukrai teikiamas papildomas išlaikymas galėtų būti daugiau tikslinis ir siejamas su muzikinių gebėjimų lavinimu.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kuris yra keičiamas, netenkinant ieškovės reikalavimų.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės ieškinį yra pagrindas perskaičiuoti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas pilna apimtimi iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės M. Ž. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo K. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį sekančiai:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 532,40 EUR (penkis šimtus trisdešimt du eurus, 40 ct.)“.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta BujokaitėDainius Rinkevičius