- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-18005-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12724-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- A. J., R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS, B. G., S. J., M. G., E. G.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, B. G., S. J., M. G., E. G.. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą nr. S-20-15-5398 ir įpareigoti antstolę iš naujo įkainoti turtą. Nurodo, kad antstolė neteisingai įkainojo areštuotą turtą, nes rėmėsi ne rinkos kainomis, o neįvykusių varžytinių kaina.
Antstolė skundo netenkino. Nurodė, kad įkainodama areštuotą turtą rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais objektyviais ir subjektyviais turto rinkos kainos nustatymo kriterijais.
Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01389 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų Luminor Bank AS naudai pagal 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą, išieškant iš įkeisto turto – žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Nustatyta, kad turto realizavimo procesas vyksta nuo 2017 m. Per šį laikotarpį įvyko 6 turto varžytinės, kuriose nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas. Turtui įkainoti atliktos 2 ekspertizės. 2017 m. ekspertas turtą įvertino 1 490 000 Eur, 2018 m. – 951 000 Eur. Išieškotojas neišreiškė valios paimti neparduotą iš varžytynių turtą. Skundžiamu 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu areštuotą turtą antstolė įkainojo 713 250 Eur.
Šioje byloje kilo ginčas dėl turto įkainojimo neįvykus jo antrosioms varžytinėms.
Pareiškėjai skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, kurioje konstatuota, kad tuo atveju, kai po neįvykusiu antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 681 straipsnį tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins.
Nagrinėjamu atveju antstolė įgyvendindama šią pareigą priėmė skundžiamą patvarkymą, nurodydama, kad areštuotas turtas įkainojamas atsižvelgiant į jau skelbtų ir neįvykusių turto varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei.
Viena iš CPK 643 straipsnio 4 punkte nurodytų skolininkų teisių – turto įkainojimo ginčijimas, tačiau tokia skolininko teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su antstolės nustatyta turto kaina pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai nesutikimą su antstolės nustatyta turto kaina butų išreiškę pateikdami CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodytą procesinį dokumentą – prieštaravimus. Ši skolininkų teisė buvo išaiškinta skundžiamame patvarkyme.
Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų.
Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išsamiai nepagrindė kad turto vertė turi būti kitokia, nei ji buvo nustatyta antstolės. Pareiškėjai neprašo skirti ekspertizės. Su skundu pateikta viešo registro pažyma yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir turi būti vertinamas visų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Pareiškėjai skunde nenurodo, kokia konkreti jų vertinimu turėtų būti turto kaina. Pažymėtina, kad reali skolininko turto rinkos vertė nustatoma būtent per varžytynes – jei varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų yra daug, viena galimų to priežasčių - turto kaina buvo nustatyta per žema. Tačiau jei keliose varžytynėse nedalyvauja nei vienas pirkėjas, akivaizdu, kad nustatyta per aukšta turto kaina. (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2YT-11002-1028/2019). Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau automatiškai mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015), tačiau nagrinėjamoje byloje antstolės veiksmai nelaikytini automatiškais, nes antstolė turtą įkainavo motyvuotai t.y. remdamasi vykdymo procese gautų duomenų visuma, susidedančia iš informacijos apie turto vertinimą ir jo realizavimo procesą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai galėjo savo iniciatyva atlikti pakartotinį turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Pareiškėjams ar jų įgaliotiems asmenims buvo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti CPK 644 straipsnyje nurodytas pareigas bei CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę ir realizuoti turtą už jų pageidaujamą kainą. Subjektyvi ir nekonkreti pareiškėjų nuomonė dėl turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad turto realizavimo procesas vyksta jau 4 metus, per kuriuos įvyko 6 turto varžytinės, kuriose nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas, o atliekami ekspertiniai turto vertinimai rodė turto vertės mažėjo tendenciją, negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti ginčijamus vykdymo veiksmus.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/16/01389 medžiagos nustatyta, kad antstolis du kartus paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, turtas buvo parduodamas įvertinus turto buvimo vietos objektyvius ir subjektyvius kriterijus, turinčius įtakos turto rinkos vertei, todėl pareiškėjų A. J. ir R. J. paaiškinimas, kad antstolis privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atmetami. Nekilnojamojo turto registro duomenys neatspindi konkretaus žemės sklypo vertės, atsižvelgiant į sklypo buvimo vietą, faktorius, kurie turi įtakos žemės sklypo kainai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis pardavimo kainą nustatinėjo po atlikto ekspertinio turto įvertinimo. Įstatymai leidžia ir pareiškėjams, kaip skolininkams, pasiūlyti turto pirkėją iki varžytinių (LR CPK 704 str.). Antstolis nukreipti išieškojimą į tą patį turtą, vadovaujantis LR CPK 723 str. 3 d., kai turtas įkeistas pagal hipotekos taisykles, turi teisę.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.