Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-07-15 · Administracinė byla Nr. eI3-5267-422/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
eI3-5267-422/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00706-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Ekobazė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5267-422/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00706-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 (toliau – ir Nutarimas), sumažinant ekonominę sankciją iki 500 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas advokatas paaiškino, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. sausio 19 d. surašė pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-3. Šiame protokole nurodyta, jog Kauno AKKS 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA5-7 nustatyta, kad BUAB „S. M.“ 2020 m. sausio 1–31 d. priėmė per vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,38 t stiklo atliekų, pagal atliekų susidarymo šaltinį priskiriamų statybinėms ir griovimo atliekoms, 210,857 t popieriaus ir kartono, 4,2 t stiklo atliekų, 59,644 t plastikų, 158,35 t kitaip neapibrėžtų atliekų, pagal atliekų susidarymo šaltinį priskiriamų komunalinėms atliekoms, 10,325 t atliekų, pagal atliekų tipą priskiriamų eksploatuoti netinkamoms įvairios paskirties transporto priemonėms, 57,05 t medienos atliekų. Šių išvardytų atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo perduoti BUAB „S. M.“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė atliekas asmeniui, neturinčiam teisės jas priimti ir tvarkyti. Protokole nurodyta, kad taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Atsakomybė už pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 88 straipsnio 5 dalyje.

Nurodė, kad Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. kovo 5 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalį skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą.

Pareiškėja šiuo skundu prašo teismo pakeisti 2021 m. kovo 5 d. Nutarimą, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 000 Eur bauda, ir skirti mažesnę – 500 Eur – baudą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad su Nutarimu paskirta ekonomine sankcija nesutinka, nes pažeidimo nepadarė. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė teismo nevertinti Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o vertinti tik skundo aplinkybes, susijusias su ekonominės sankcijos švelninimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, 80 straipsniu, priėmė teismo posėdžio metu žodžiu pateiktą patikslinimą ir skundo pagrindu teismas nutarė laikyti aplinkybes, susijusias su Nutarimo pakeitimu.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitikinimu, AAD 2021 m. kovo 5 d. Nutarimu pritaikyta ekonominė sankcija yra neproporcinga ir neteisinga, todėl turi būti sumažinta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, AAĮ 88 straipsnio 5 dalyje nustatytos minimalios 5 000 Eur dydžio baudos taikymas, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui.

Pareiškėja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos BUAB „S. M.“ atliekos nebuvo pavojingos, nebuvo užterštos ar apdorotos cheminėmis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį pažeidimą padarė netyčiniais veiksmais, kadangi buvo įsitikinusi, kad BUAB „S. M.“ turi teisę priimti ir tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas atliekas. Kauno apygardos teismo sprendimais BUAB „S. M.“ leidžiama priimti ir tvarkyti antrines žaliavas – popieriaus, kartono, plastiko ir stiklo atliekas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodama tokias atliekas BUAB „S. M.“ buvo įsitikinusi, kad nedaro jokio pažeidimo.

Pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo padaryta žala aplinkai, nes visos BUAB „S. M.“ perduotos atliekos nedelsiant buvo išvežtos atliekas tvarkančioms įmonėms.

Pažymėjo, kad Departamentas už šį pažeidimą ne tik skyrė ekonominę sankciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau taip pat skyrė administracinę nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kuris yra atsakingas už aplinkosaugos reikalavimų, numatytų taršos leidimuose ir kituose teisės aktuose, įgyvendinimą. Pareiškėjos įsitikinimu, sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui skyrimas yra pakankamas ir bausmės skyrimo tikslai šiuo atveju yra visiškai pasiekti.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir pobūdį, aplinkybę, kad pareiškėja pripažįsta padarytą nusižengimą, dėl jo gailisi ir jau yra nubausta už šį pažeidimą administracinio nusižengimo teisena, pareiškėja prašė teismo pakeisti Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 ir už padarytą pažeidimą paskirtą 5 000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į AAĮ 51 straipsnio nuostatas, įvertinus lengvinančias aplinkybes ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai buvo skirta minimali 5 000 Eur bauda, numatyta AAĮ 88 straipsnio 5 dalyje.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų per lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti (2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ekonominės sankcijos skyrimo metu, konstatuotina, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtos baudos, nes paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir AAĮ tikslus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (buhalterinių duomenų, pelno (nuostolių) ataskaitos ar pan.), kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad ekonominės sankcijos įvykdymas pareiškėjai būtų nepakeliama finansinė našta ar žymiai pablogintų bendrovės finansinę padėtį. Atsakovo nuomone, Departamento 2021 m. kovo 5 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 yra teisėtas ir pagrįstas, baudos dydis nustatytas vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija, pakeitimo.

Pareiškėja neginčija Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 5 d. surašytame Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J8-3 ir Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarime dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatyto pažeidimo. Tačiau prašo teismo sumažinti ekonominę sankciją.

Nustatyta, kad BUAB „S. M.“ 2020 m. sausio 1–31 d. priėmė per vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,38 t stiklo atliekų, pagal atliekų susidarymo šaltinį priskiriamų statybinėms ir griovimo atliekoms, 210,857 t popieriaus ir kartono, 4,2 t stiklo atliekų, 59,644 t plastikų, 158,35 t kitaip neapibrėžtų atliekų, pagal atliekų susidarymo šaltinį priskiriamų komunalinėms atliekoms, 10,325 t atliekų, pagal atliekų tipą priskiriamų eksploatuoti netinkamoms įvairios paskirties transporto priemonėms, 57,05 t medienos atliekų. Šių išvardytų atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo perduoti BUAB „S. M.“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė atliekas asmeniui, neturinčiam teisės jas priimti ir tvarkyti. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės), 7 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta AAĮ 88 straipsnio 5 dalyje. Departamentas 2021 kovo 5 d. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 skyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.

Taisyklių 7 punkte numatyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Atsakomybė už nurodytų teisės aktų pažeidimus numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad 25 tonų ir didesnio nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėja perdavė tam tikrą kiekį nepavojingų atliekų asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, todėl pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Taisyklių 7 punkto reikalavimus.

Pareiškėja nurodo, kad, atsižvelgiant į teisės pažeidimų pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Atsakovas skirdamas ekonominę sankciją vadovavosi AAĮ 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis ir įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jog pareiškėja padėjo tyrimui, medienos atliekas susigrąžino ir perdavė tinkamam atliekų tvarkytojui. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Pareiškėja nurodė, jog ji pripažino, kad dėl įvykusios klaidos bei skirtingo teisės aktų ir teismo sprendimo interpretavimo negalėjo perduoti atliekų bankrutuojančiai įmonei, perduotos atliekos nebuvo pavojingos, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, nebuvo padaryta žala aplinkai, visos perduotos medienos atliekos buvo nedelsiant išvežtos ir perduotos tokias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms, taip pat pažymėjo, jog už minėtą pažeidimą buvo nubaustas ir įmonės darbuotojas.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, žalos aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas pašalintas patikrinimo metu, bei į tai, jog pažeidimas nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, jog Nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai per didelė atsižvelgiant į padarytą teisės pažeidimą, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Pareiškėja prašo teismo Nutarimą pakeisti ir skirti 500 Eur ekonominę sankciją, tačiau teismas, nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog paskirta ekonominė sankcija labai pablogintų bendrovės finansinę padėtį. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Departamento Nutarimą ir skiriant pareiškėjai 1 000 Eur ekonominę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-18/J8-3 paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 1 000 Eur ekonominę sankciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė