Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1118-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00811-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.; 3.4.5.2.; 3.3.2.4. (S)

2016 m. gruodžio 20 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) Nordea Bank Lietuvos skyriui, P. V. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą, paskirti administratoriumi fizinį asmenį P. V., laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą, patvirtinti jos išlaidas 180 Eur sumai per mėnesį, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo projekto parengimui. Nurodė, kad jos sutuoktinis J. S. 2006 m. paėmė 60 000 Eur paskolą tik su 3 proc. metinėmis palūkanomis buto remontui 30 metų laikotarpiui iš užsienio banko „Alled Irish“. Remontui užbaigti paskolos neužteko, 2008 m. vyras susirgo ir 2010 m. liepos mėn. mirė. Ji neišgalėjo mokėti paskolos, todėl 2011 m. birželio mėnesį butą pardavė už 39 098,70 Eur, buto pardavimą prižiūrėjo banko atstovas, visos pardavus butą gautos lėšos buvo perduotos bankui, tačiau vis tiek liko apie 20 000 Eur skola. Šią skolą ji mokėdavo po 43,44 Eur kas mėnesį, o įvedus eurą galėjo mokėti tik po 30 Eur per mėnesį. Visos skolos grąžinti ji neturi galimybių. Ji gauna apie 215 Eur pensiją, daugiau skolų, turto neturi. Gyvena pas dukrą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį 2006 m. nupirko jos vyras. Neneigia, kad dalį paskolos vyras galėjo panaudoti namo pirkimui. Vyrui susirgus, 2009 m. namą padovanojo dukrai. Savo paveldėtą apie 10 ha ploto žemės sklypą ji 2010 m. padovanojo dukroms po ½ dalį. Šiuo metu nedirba, perspektyvos susirasti darbą yra mažos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė. Nurodė, kad pareiškėja per pastaruosius 3 metus nėra sudariusi jokių sandorių, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys kreditoriaus interesus, tačiau kiti įrodymai patvirtina, kad J. S. ir J. S. 2006 m. spalio 12 d. už 240 000 Lt nupirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis sudaryta praėjus tik 9 dienoms po paskolos sutarties sudarymo, be to, abiejų sandorių sumos yra panašios: 60 972 Eur ir 240 000 Lt. Nors pareiškėja teigia, kad namo pirkimui buvo panaudotos J. S. santaupos, o paskola skirta buto (duomenys neskelbtini) remontui, jos versija vertinama kritiškai, nes dėl buto remonto ji nepateikė jokių įrodymų. Vertino, kad pagal pareiškėjos versiją išeitų, kad 300 000 Lt įvertintas butas po remonto panaudojant dar beveik 61 000 Eur (apie 210 000 Lt), tokiu atveju bendra suma sudarytų virš 500 000 Lt, vėliau buvo parduotas tik už 135 000 Lt, t. y. apie 4 kartus pigiau, kas net įvertinus visuotinai žinomą būsto kainų kritimą krizės laikotarpiu, laikytina neįtikėtinu. Sprendė, kad J. ir J. S., paėmę paskolą sutartyje nurodomos gyvenamosios patalpos, buto (duomenys neskelbtini), sąlygų pagerinimui, t. y. remontui, ją panaudojo kitos gyvenamosios patalpos, namo (duomenys neskelbtini), pirkimui. Netrukus po to J. S. susirgus sunkia liga, jis šio turto savo dalį dovanojo J. S., o po kurio laiko ji visą turtą padovanojo savo dukrai, tačiau iki šiol pati liko gyventi tame name. Be to, dar iki J. S. mirties ji turėtą vertingą turtą, apie 20 000 Lt vertės žemės sklypą, taip pat padovanojo dukroms, t. y. visą turėtą savo vardu turtą neatlygintinai perleido artimiesiems giminaičiams. Nors turtas buvo perleistas anksčiau negu prieš 3 metus, tačiau pareiškėja turtu naudojasi ir dabar - gyvena tame pačiame name, todėl teismas vertino, kad jos nesąžiningi veiksmai tęsiasi. Analogiškomis aplinkybėmis buvo neatlygintinai perleistas ir kitas pareiškėjos turėtas vertingas turtas - žemės sklypas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja J. S. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują - tenkinti pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo argumentas dėl gautos paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį yra nepagrįstas, tai tik prielaida. Vien čekių neturėjimas, kuriais galima pagrįsti atliktą buto remontą, nėra pagrindas teigti jog gautas kreditas panaudotas ne pagal paskirtį.Namą Kelmėje ir žemės sklypą dukroms perleidusi pareiškėja veikė sąžiningai, nes minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo įkeistas bankui. Teismo argumentai, jog pareiškėja veikė nesąžiningai, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai bus nurašyti yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja sąžiningai ir iš paskutiniųjų stengėsi ir kiek galėjo, tiek mokėjo įmokas kreditoriui. Ir toliau būtų mokėjusi, kiek išgalėjo pagal gaunamas pajamas, jei bankas nebūtų pareikalavęs sumokėti visos sumos iš karto. Kreditorius atsiliepime į pateiktą pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui ir šį klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjai J. S. fizinio asmens bankroto bylą, vertindamas, kad pareiškėja yra nesąžininga. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos skolos sudaro 22 054,13 Eur, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėjai J. S. ir jos sutuoktiniui J. S. 2006 m. spalio 3 d. su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund sudarius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. ir J. S., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), buvo suteikta 30 metų terminui 60 972 Eur būsto paskola, skirta gyvenimo sąlygų gerinimui. Paskolos užtikrinimui įkeistas butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras J. S.. 2016-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB Nordea Bank Lietuvos skyrius informavo pareiškėją, kad ji nepilnai moka skolą nuo 2013-06-01, dėl ko susidarė 3623,25 Eur įsiskolinimas, pareikalavo iki 2016-05-24 sumokėti skolą. Pareiškėjai nesumokėjus įsiskolinimo 2016-06-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bankas pranešė apie paskolos sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti visą skolą – 21 881,96 Eur. Pareiškėja paskolos padengimui nuo 2013-06-11 mokėjo po 150 Lt per mėnesį, o nuo 2015-01-01 iki 2016-05-12 – po 30 Eur per mėnesį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neturi galimybių įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.Pareiškėja su sutuoktiniu 2006 m. spalio 12 d. už 240 000 Lt nupirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta praėjus 9 dienoms po paskolos sutarties sudarymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų sandorių sumos yra panašios (60 972 Eur ir 240 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad bankas nereiškė jokių pretenzijų dėl paskolos panaudojimo ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis sudaryta 2006 m. spalio 3 d., t. y. prieš 10 metų, natūralu, kad pareiškėja per šį laikotarpį neišsaugojo būsto remonto čekių. Nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka išvadai, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio gauta paskola buvo panaudota ne buto (duomenys neskelbtini) remontui, o žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir padaryta vadovaujantis tikėtinumo principu. 2008 m. gruodžio 12 d. sutartimi J. S. padovanojo pareiškėjai J. S. savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu visą žemės sklypą su namu ir priklausiniais pareiškėja padovanojo savo dukrai J. Š.. 2010 m. kovo 1 d. sutartimi pareiškėja padovanojo savo dukroms L. G. ir J. Š. po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjos vaikams padovanotas turtas nebuvo įkeistas bankui, bankas šių dovanojimo sandorių nebandė ginčyti. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja savo neįkeistą bankui turtą padovanojo vaikams, bankas šių sandorių neginčijo, nelaikė jų nesąžiningais.Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, kad FABĮ nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Sąžiningumo aspektu pareiškėjų elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne ankstesniu laikotarpiu. Kasacinio teismo vertinimu, įstatymo tikslą atitiktų šios teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Taigi, ankstesni pareiškėjų veiksmai nei paskutiniai 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nėra lemiantys, tačiau į tokius veiksmus teismas turėtų atsižvelgti ir juos įvertinti bendrame bylos kontekste. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymo leidėjo valia, kadangi FABĮ aiškiai įtvirtina 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo terminą, per kurį turi būti vertinami pareiškėjo sudaryti sandoriai bei jo sąžiningumas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su sutuoktiniu sudarydami paskolos sutartį būsto remontui, buvo nesąžiningi, t. y., sąmoningai nesiekė paskolos vykdyti, teismui nebuvo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjai, juo labiau, kad tam neprieštarauja ir pareiškėjos kreditorius, bankas. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja mokėjo įmokas bankui, tačiau po vyro mirties tokio paties dydžio įmokų, atsižvelgiant į jos pajamas, ji nebepajėgė mokėti, dėl ko bankas sutartį nutraukė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė abiejų sutuoktinių elgesys - gauta paskola panaudota ne pagal paskirtį (ši aplinkybė byloje neįrodyta, pats bankas nereiškė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui dėl to jokių pretenzijų), o už ją nupirktas nekilnojamasis turtas vėliau neatlygintinai perleistas artimajam giminaičiui, paremta prielaidomis. Pastebėtina, kad FABĮ įsigaliojo nuo 2013 m. kovo 1 d., o pareiškėja savo turtą vaikams padovanojo 2009 ir 2010 metais, t. y. dar Lietuvos Respublikoje nesant galimybės išsikelti fizinio asmens bankroto bylos, dėl ko pareiškėja, teismo vertinimu, padovanodama savo turtą nesiekė išvengti prievolės vykdymo bankui, kadangi paskola buvo užtikrinta buto įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai J. S. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai J. S. perduoti nagrinėti teismui pakartotinai.