- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-120-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- V. S. P., P. A. P.
- Atsakovas
- ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. P., P. A. P. ir atsakovo ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-500/2009 pagal ieškovų V. S. P., P. A. P. ieškinį atsakovui ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 89 859, 00 Lt. padarytos žalos (nuostolių) atlyginimui ir priteisti 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad pagal 2001-05-02 nuomos sutartį (not. reg. Nr. 1414), galiojusią iki 2007-12-01, atsakovui išnuomojo19,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio rajone. Atsakovas netinkamai naudojo žemę, t. y. nevykdė sėjomainos ir žemės rekultivacijos, sugadino riboženklius ir pan., todėl ieškovai 2006-11-27 per notarą pranešė atsakovui, kad žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama ir taip nuomos sutartis pasibaigė (CK 6.562 str.) suėjus jos terminui. Tačiau 2007 m. rudenį atsakovas suarė šį žemės sklypą, jį apsėjo, nors žinojo, kad ieškovai neketina sutarties pratęsti. Atsakovas rudenį nuėmė ir pasiėmė derlių. Tuo ieškovams buvo padaryta prašomo priteisti dydžio žala (nuostoliai) — 89 859 Lt (19,45 ha x 8,4 t x 550 Lt), kurią ieškovai būtų gavę patys dirbdami žemę (CK 6.237, 6.240, 6.242 str.). Be to, ieškovai būtų gavę ir apie 6000 Lt subsidijų, kurių jiems būtų užtekę žemės apdirbimui ir javų nuėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ ieškovų V. S. P. ir P. A. P. naudai 25 203,15 Lt už be pagrindo įgytą turtą, 756,00 Lt žyminio mokesčio ir 300,00 išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 36,80 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas priteisė iš ieškovų V. S. P. ir P. A. P. ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ 1 130,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovai 2001-05-02 nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Mikoliškio paukštynas“ 19, 67 ha. žemės sklypą iki 2007m. gruodžio mėn. 1d. (b. l. 7–8, 9). Suėjus šiam terminui nuo šios datos nuomos sutartis pasibaigė, nes ieškovai atsakovui dar 2006-11-27 raštu pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą. Žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta raštu (CK 6. 547 str.), todėl šio žemės sklypo apsėti 2007 metų rudenį atsakovas nebeturėjo teisės, nors tarp šalių vyko derybos dėl nuomos sutarties pratęsimo. Atsakovas be pagrindo 2008 metais pasinaudojo ieškovei priklausančiu nurodytu žemės sklypu ir be pagrindo įgijo turtą, žemės sklypą apsėdamas ir po to nusiimdamas grūdų derlių (CK 6. 547 str.). Be pagrindo įgytas turtas (grūdai) yra sunaudoti ir teismas sprendė, kad už tai iš atsakovo ieškovų naudai priteistina piniginė kompensacija (CK 6.237, 6.240 str.). Nustatė, kad vidutinis žieminių kviečių derlingumas 2008 metais iš 1 ha buvo 5 954 kg, todėl atsakovas iš 19,67 ha sklypo prikūlė 117 115 kg grūdų (I klasės), o 1 tonos grūdų kainą įvertino po 550 Lt (pagal AB „Malsena“ pateiktus duomenis I-os klasės kviečių grūdų supirkimo kainą, (b. l. 100). Iš to nustatė, kad bendra prikultų grūdų vertė buvo 64 413,25 Lt (117, 115 tonos x 550 Lt = 64413, 25 Lt). Atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 1 tonos grūdų savikaina, t. y. atsakovo būtinos ir pagrįstos išlaidos 1 tonai grūdų įgyti — užauginti, nukulti ir pan., buvo 334, 80 Lt. Iš viso bendros atsakovo išlaidos grūdų (turto) įgijimui sudarė 39 210, 10 Lt (117,115 t x 334,80 Lt = 39210, 10 Lt). Atėmus šias išlaidas iš atsakovo iš viso be pagrindo įgyto turto nustatė, kad ieškovo ieškovų naudai priteistina 25 203,15 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą ir nustatyti, kad ieškovams priteistina iš atsakovo piniginė suma sudarytų iš viso 57 827,14 litų.
Nurodo, kad teismas teisingai paskaičiavo, kad visų prikultų grūdų rinkos vertė 64 413,25 litai (117115 kg x 550,00 Lt), tačiau, nustatydamas nurodytų prikultų grūdų savikainą, tai yra atsakovo būtinas ir pagrįstas išlaidas 1 tonai grūdų įgyti — užauginti, nukulti ir panašiai, padarė skaičiavimo klaidą. Atsakovas Pasvalio rajono apylinkės teismui pateiktame paaiškinamajame rašte Nr. 234 nurodė, užsėjant 1 hektarą žemės – tai yra sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių, degalų-tepalų, darbo užmokesčio, įmokų SODRAI, remonto sąnaudų, transporto nusidėvėjimo kaina 1 ha žemės vidutiniškai sudarė 334,83 litų išlaidų. Bet apylinkės teismas, nustatydamas nurodytų visų prikultų grūdų savikainą – 39 210,10 litų sumą, skaičiavimuose padarė klaidą, padaugindamas išaugintų grūdų kiekį iš atsakovo nurodytos 334,83 Lt/ha savikainos. Ieškovams priklausančio 19,67 ha žemės sklypo apsodinimo 2008 metais savikaina sudarė iš viso 6 586,11 litų (19,67 ha x 334,83 = 6 586,11 litų), o ne kaip klaidingai nustatė apylinkės teismas — 39 210,10 Lt. Todėl ieškovams priteistina iš atsakovo piniginė suma sudaro iš viso 57 827,14 litų (64 413,25 Lt – 6 586,11 Lt = 57827,14 Lt). Patenkinus apeliacinį skundą prašo pakeisti ir teismo sprendimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai ir sumokėto žyminio mokesčio išlaidas bei kitas išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪK „Mikoliškio paukštynas” prašo 2009 m. spalio 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Su 2009 m. spalio 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. 2001-05-02 tarp ieškovės V. S. P. ir žemės ūkio kooperatyvo „Mikoliškio paukštynas“ buvo sudaryta 19,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio rajone nuomos sutartis. Nuomos sutarties terminas buvo numatytas iki 2007 m. gruodžio 1d. 2006-11-27 ieškovė pranešė atsakovui, kad nutraukia žemės nuomos sutartį remdamasi „Žemės nuomos įstatymo“ 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytais pagrindais, tačiau ieškovės nurodyto pranešimo pateikimo dieną minėtas teisės aktas jau nebegaliojo, todėl ieškovas juo negalėjo vadovautis. Dėl to žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik CK numatytais pagrindais, bet ieškovė pranešime CK 6.564 straipsnyje numatytų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nenurodė, taip pat nenurodė, nuo kada nuomos sutartis nutraukiama, todėl atsakovas ir toliau pagrįstai eksploatavo nuomojamą žemę. 2007-01-23 atsakovas gavo ieškovės prašymą pakeisti 2001-05-02 sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, kuri už 2007 metus vietoje 45,00 Lt už 1 ha, prašė mokėti po 150,00 Lt už 1 ha. Atsakovas su tuo sutiko ir 2007-01-24 raštu Nr. 28 apie tai informavo ieškovę. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad pati ieškovė atsisakė savo ketinimų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, tik siekė didesnio nuomos mokesčio. Esant tokiai situacijai, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad žemės nuomos sutartis bus pratęsta ir 2008 metams. Ieškovė neprieštaravo, kai atsakovas 2007 m. rudenį nuomojamą žemę apsėjo žiemkenčiais ir 2007-12-01, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, nepareikalavo palaisvinti nuomotą žemę. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsakovas 2008 02 05 ieškovei išsiuntė raštą su prašymu atvykti dėl žemės nuomos pratęsimo arba paskambinti bendrovės vadovui. Ieškovė, atsiliepdama į šį raštą, 2008 04 03 atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad sutinka pratęsti žemės nuomos sutartį, jeigu kooperatyvas mokės po 400 Lt už 1 ha per metus. Tą patį pasiūlymą ieškovė dar kartą pakartojo ir 2008 04 21 elektroniniame laiške. Abiejuose laiškuose ieškovė rašė apie žemės nuomos sutarties pratęsimą su tam tikromis sąlygomis. Tuo ieškovė pati pripažino, kad faktiškai ir po 2007-12-01 automatiškai nuomos sutartis nenutrūko ir jai buvo žinoma, kad kooperatyvas ir toliau naudojasi ta žeme ir ji dėl to nereiškė pretenzijų. Atsiliepdamas į ieškovės siūlymą, ŽŪK Mikoliškis 2008 06 04 raštu Nr. 89 ieškovei pranešė, kad sutinka už 1 ha nuomojamos žemės mokėti po 300 Lt. Ieškovė į šį atsakovo pasiūlymą neatsakė, todėl kooperatyvas jai paštu išsiuntė pasirašyti kitą nuomos sutarties variantą, pagal kurį atsakovas jau sutiko mokėti ir po 400 Lt už 1 ha (šios sutarties atsakovei, kuri buvo siųsta paštu, nepavyko įteikti). Susidarius tokiai situacijai, ieškovei atsakovas už žemės nuomą 2008-09-04 pervedė 5763,00 Lt, kuriuos ieškovė priėmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atveju, kai žemės nuomos sutartis, suėjus nuomos terminui, baigiasi (CK 6.562 str.), tačiau nuomininkas faktiškai nuomoto žemės sklypo nepalaisvina, o nuomotojas netrukdo nuomininkui toliau vykdyti savo veiklą tame žemės sklype, toliau ima nuomos mokestį ir pan., tai tokiu atveju, kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui — CK 6.481 straipsnis. Pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma kad sutartis tapo neterminuota. Šioje byloje yra nustatyta, jog nuomotojas neprieštaravo, kai atsakovas 2007 m. rudenį nuomojamą žemę užsėjo kviečiais, nepareikalavo palaisvinti šį žemės sklypą, už jį iš atsakovo 2008 metais priėmė nuomos mokestį, todėl žemės nuomos sutartis tapo neterminuota.
2009 m. spalio 29 d. sprendime apylinkės teismas nepagrįstai sutiko su ieškovų argumentais, kad nuomotame žemės lauke atsakovo užauginti grūdai atitiko I klasę ir grūdų kainą įvertino (nustatė) pagal AB „Malsena“ 2008 metų derliaus kviečių grūdų supirkimo kainą, kaip I-os klasės kviečių grūdų supirkimo kainą, t. y. po 550 Lt už toną. Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad nuomojamame žemės sklype buvo išauginti ir nupjauti būtent I-ą klasę atitinkantys kviečiai (CPK 177 str., 178 str.). Priešingai, yra nepaneigti atsakovų argumentai, kad žemės ūkio kooperatyvas „Mikoliškio paukštynas“ kviečius augino, kaip pašarą paukščiams, nes grūdai nebuvo pardavinėjami. Remiantis AB „Malsena“ 2008 metų derliaus grūdų supirkimo kainomis, pašarinių kviečių kaina buvo 350 Lt už toną, todėl teismas ja galėtų vadovautis, jei atsakovas be pagrindo būtų grūdus užauginęs. Bet teismas, remdamasis nurodytos AB „Malsena” duomenimis, prikultus grūdus laikė esant I klasės grūdais ir taikė grūdų supirkimo kainą po 550 Lt už toną, todėl nepagrįstai paskaičiavo jų bendrą vertę — 64413,25 Lt (117115 t. X 550 Lt = 64413,25 Lt), nes šis paskaičiavimas neatitinka tikrovės. Teismas, paskaičiuodamas neva be pagrindo įgyto turto vertę, nusprendė atimti nuo kooperatyvo neva be pagrindo įgyto viso turto vertės (prikultų grūdų vertės) jos patirtas tiesiogines išlaidas (39 210,25 Lt) ir nusprendė priteisti ieškovams 25 203,15 Lt. (64 413,25 Lt – 39 210,10 Lt = 25 203,15 Lt) nepagrįstai dėl nurodyto neteisingo grūdų tikrosios vertės skaičiavimo. Atsakovo prikultų grūdų kaina galėjo būti 350 Lt (užauginti pašariniai grūdai), o ne 550 Lt už vieną toną. Paskaičiavus tokiu būdu visų prikultų grūdų kaina (vertė) galėjo būti 40 990,25 Lt (117 115 t. X 350 Lt = 40 990,25 Lt.) Iš to seka, kad teismas, kaip jis sprendė, galėjo priteisti iš kooperatyvo ne 25 203,15 Lt, o tik 1 780,15 Lt. (40 990,25 Lt – 39 210,10 Lt = 1780,15 Lt). Be to, teismas, apskaičiuodamas neva be pagrindo įgyto turto vertę, visiškai neatsižvelgė į dar vieną labai reikšmingą aplinkybę, o būtent į tai, kad už 2008 m. žemės nuomą atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 5 763 Lt nuomos mokesčio bei 864,45 Lt. pajamų mokesčio valstybei (iš viso – 6 627,45Lt). Ši suma taip pat turėtų būti įskaičiuojama į grūdų savikainą (atsakovo turėtas išlaidas). Vadinasi, net ir sutikus su teismo pasirinktu ginčo sprendimo variantu, išeitų, kad atsakovas, užsėjęs nuomojamą žemę kviečiais ir juos nupjovęs, faktiškai iš to nieko neuždirbo. Tačiau atsakovas dėl nurodytų argumentų ir motyvų, mano, kad ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas ir šį apeliacinį skundą prašo tenkinti — panaikinti skundžiamą spendimą ir ieškovų ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas ŽŪK „Mikoliškio paukštynas” prašo ieškovų apeliacinį skundą dėl 2009 m. spalio 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo pakeitimo atmesti. Nurodo, kad ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, neva padarė aritmetinę klaidą, tačiau teismo sprendime jokios aritmetinės klaidos nėra. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir paskaičiavimais kokios buvo kooperatyvo turėtos išlaidos, prikuliant 1 toną grūdų, t. y. po 334,83 Lt. Kooperatyvo 2009-10-12 rašte Nr. 234 buvo padaryta spausdinimo klaida, nurodant išlaidas ne vienai tonai grūdų prikulti, o vienam hektarui. Teismas šią klaidą pastebėjo, kadangi savaime aišku, jog skaičiuojant prikuliamų grūdų savikainą, ji skaičiuojama ne vienam hektarui, o vienai grūdų tonai. Tačiau ŽŪK „Mikoliškio paukštynas” mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl kitų pagrindų, kuriuos atsakovas išdėstė savo apeliaciniame skunde, kurį palaiko ir prašo tenkinti, nepaisant ieškovų apeliacinio skundo.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai V. S. P., P. A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir papildomai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad suėjus sudarytam nurodyto žemės sklypo nuomos sutarties terminui ieškovų, veiksmai parodo, kad jie pripažino, jog nuomos sutartis buvo pratęsta. Priešingai, pagal byloje pateiktas faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad šalys nelaikė nuomos sutarties pratęsta. Atsakovas pats vykdė derybas dėl naujo nuomos termino nustatymo ir naujos nuomos sutarties sudarymo. Priešingai nei teigia atsakovas, jo neteisėti veiksmai – tai, kad suėjus nuomos sutarties terminui jis, nors ir iš anksto buvo informuotas per notarą siųstu registruotu ir jam įteiktu pareiškimu apie ieškovų valią nutraukti nuomos sutartį, bet daikto (žemės sklypo) jiems, teisėtiems turto savininkams teisės aktų nustatyta tvarka – priėmimo–perdavimo aktu negrąžino. Neteisėtai, nepateikdamas jokios informacijos, atsakovas užsėjo žemės sklypą grūdine kultūra. Visa tai sąlygojo ieškovams, žemės sklypo savininkams, nepatogumus, daiktinių teisių suvaržymus patiems disponuoti jiems priklausančiu turtu, konstitucinių nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą bei ekonominį stipresniosios šalies – juridinio asmens spaudimą verčiant ieškovus sudaryti žemės nuomos sutartį su juo jau po to, kai 2008 metų pavasario laikotarpiu išaiškėjo, kad ieškovams nuosavybės teise priklausanti žemė yra neteisėtai užsėta. Atsakovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo išauginti ir nupjauti būtent l-mos klasės kviečiai. Priešingai, teismui ieškovai pateikė LŽŪ Konsultavimo tarnybos Panevėžio rajono biuro 2008 m. rugpjūčio 22 d. rekomendaciją, iš kurios matyti, kad atsakovui 19,67 ha išnuomotame žemės sklype nukulti grūdai atitiko l-ąją klasę. Tai, kad atsakovas nurodo, jog jis patyrė išlaidų sumoje 39 210,25 litų, neteisėtai apsėjant ieškovų žemę, neatitinka paties atsakovo pateiktų įrodymų. Pagal Pasvalio rajono apylinkės teismui pateiktą atsakovo 2009-10-12 paaiškinamąjį raštą Nr.234 imant bendrus ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ suvestinius 2008 metų duomenis dėl kviečių derliaus, pats atsakovas nurodė, kad 2008 metais patirta savikaina litais, atsakovui užsėjant 1 hektarą žemės – tai yra sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių, degalų-tepalų, darbo užmokesčio, įmokų SODRAI, remonto sąnaudų, transporto nusidėvėjimo kaina, išleisdavo vidutiniškai 334,83 litų. Taigi iš viso 19,67 ha žemės sklypo apsodinimo savikaina, sudaro 6 586,11 Lt (19,67 ha x 334,83 Lt) (1 ha savikaina — 334,83 Lt.), o ne, kaip klaidingai nustatyta Pasvalio rajono apylinkės teismo, 39 210,10 litų.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti dėl materialinės teisės normų pažeidimo, jas netinkamai išaiškinus ir pritaikius (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2001-05-02 sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, not. reg. Nr. 1414 (b. l. 9), iki 2007-12-01 (sutarties 2 p.), kuria atsakovui išnuomojo 19,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio rajone mokant po 45 Lt už 1 ha žemės. Ieškovai nurodo ir atsakovas pripažįsta, kad, suėjus nuomos sutarties terminui, atsakovas šį žemės sklypą rudenį suarė, apsėjo ir 2008 rudenį nuėmė išaugintą 117 115 kg kviečių derlių, nors nuomos sutartis tarp šalių rašytine tvarka nebuvo pratęsta, ieškovai nereikalavo perduoti jiems sklypo.
Šias nustatytas bylos faktines aplinkybes šalys pripažįsta ir jų neginčija apeliaciniuose skunduose. Ginčas tarp šalių vyksta iš esmės dėl to, ar minima žemės sklypo nuomos sutartis, suėjus žemės nuomos sutartyje nurodytam terminui, pasibaigė ar ne, ar ji tapo ar netapo neterminuota (CK 6.562 str. 1 p. ir CK 6.481 str.), kai nuomininkas tuo pačiu žemės sklypu po termino suėjimo ir toliau naudojasi daugiau kaip 10 dienų, žinant nuomotojui. Jau po sutarties pasibaigimo, kai žeme dar tebesinaudojo atsakovas ŽŪK „Mikoliškis“, ieškovai 2008-04-03 per sūnų T. P. rašė, kad sutinka pratęsti nuomos sutartį su 400 Lt už 1 ha nuomos mokesčiu, ko neginčijo, o 2008-07-21 pareiškė pretenziją, kuria reikalavo atlyginti žalą už neteisėtą naudojimąsi žeme, nebepriimdami atsakovo paruoštos nuomos sutarties pagal jų pasiūlytą žemės nuomos kainą. Kitą dieną surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad sklype auga kviečiai, sukrauta mėšlo krūva.
ŽŪK „Mikoliškis“ 2008-02-05 prašė ieškovės S. P. tęsti nuomos sutartį. Pradžioje, t. y. 2008-06-04, siūlė 300 Lt už 1 ha žemės nuomos mokestį, tačiau nesulaukęs atsakymo į šį pasiūlymą, sutiko mokėti po 400 Lt už 1 ha nuomos mokesčio, išsiųsdamas ieškovei V. S. P. atsakovo pasirašytą nuomos sutartį, kuria nuomos sutartis sudaroma iki 2008-09-01.
2009 metais atsakovas nuomojama žeme nebesinaudojo. Nuomos santykiai tarp šalių nutrūko. Atsakovas už naudojimąsi ieškovų žeme 2008 metais 2008-09-16 sumokėjo 5 763 Lt nuomos mokesčio. Nuomos mokestis sumokėtas 300 Lt už 1 ha, bet šalys buvo susitarę dėl 400 Lt už 1 ha mokesčio.
Teisiniai argumentai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės byloje dėl tokio pat ginčo, kaip šioje byloje (LAT 2005-06-06 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-321/2005), yra išaiškinęs, kad atveju, kai žemės nuomos sutartis suėjus nuomos terminui baigiasi (CK 6.562 str.), tačiau nuomininkas faktiškai nuomoto žemės sklypo nepalaisvina, o nuomotojas netrukdo nuomininkui toliau vykdyti savo veiklą tame žemės sklype, toliau ima nuomos mokestį ir pan. ir kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui — CK 6.481 straipsnis. Pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma kad sutartis tapo neterminuota. Kaip jau nurodyta nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuomotojas ne tik neprieštaravo, kai atsakovas 2007 m. rudenį nuomojamą žemę suarė ir užsėjo kviečiais, bet iki 2008 m. balandžio mėn. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, reikalaudamas palaisvinti žemės sklypą ar kitaip atsisakyti sutarties po 2007-12-01. Atvirkščiai, neprieštaravo gautam pasiūlymui sutartį pratęsti, nurodydami konkretų nuomos mokesčio dydį. Ieškovai vėliau, gerai žinodami, kad atsakovas nurodytą nuomojamą žemės sklypą yra užsėjęs kviečiais, t. y. juo naudojasi, už jį iš atsakovo 2008 metais priėmė nuomos mokestį — 5 763 Lt (2008-09-16), ką patvirtina ieškovės V. S. P. sąskaitos SEB banke išrašas, kurį pateikė jos atstovas, todėl žemės nuomos sutartis nebejotinai tapo neterminuota, kaip tai nustato CK 6.481 str.. Ieškovų aptarti veiksmai patvirtina tai, kad pati ieškovė V. S. P. atsisakė savo ketinimų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nors 2006-11-27 pranešė atsakovui, kad nutraukia žemės nuomos sutartį . Juk 2007-01-23 atsakovas gavo ieškovės prašymą pakeisti 2001-05-02 sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, kurio už 2007 metus vietoje buvusio 45,00 Lt už 1 ha, mokesčio, prašė mokėti po 150,00 Lt už 1 ha. Atsakovas su tuo sutiko ir 2007-01-24 raštu Nr. 28 apie tai informavo ieškovę. Ieškovai šias aplinkybes pripažįsta, jų neginčija. Nurodyti ieškovės (ieškovų) veiksmai patvirtina tai, kad pati ieškovė atsisakė savo ketinimų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, ir po termino pasibaigimo, nes siekė didesnio nuomos mokesčio. Atsakovas turėjo pagrindą galvoti, kad žemės nuomos sutartis bus pratęsta ir 2008 metams, bet šalys naujo sutarties teksto nepasirašė . Nėra nustatyta, kad ieškovai po 2007-12-01 būtų reikalavę nutraukti nuomos santykius, perduoti jiems žemės sklypą 2008 metais, bet sutikdami nuomoti žemę, prašė didesnio nuomos mokesčio. Ieškovai 2008 metų rudenį už išnuomotą žemės sklypą 2008 metais priėmė nuomos mokestį — 5 763 Lt. Nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose ieškovai šios aplinkybės nenurodo, nors jos ir neginčija.
Dėl aptartų aplinkybių atsakovų apeliacinis skundas iš esmės yra pagristas ir tenkinamas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškovų ieškinį atmesti.
Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisiškai tampa nebereikšmingi ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos priimtas sprendimas yra pagrįstas, keistinas dėl teismo padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos nustatant ieškovams priteitinos žalos dydį, jį didinant 57 827,14 Lt, kaip ir kiti skundo argumentai.
Priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeistinas teismo išlaidų paskirstymas šalims (CPK 88, 92, 93, 98 str.), atsakovui priteistinos visos patirtos išlaidos: tarp jų 756,10 Lt žyminio mokesčio (b. l. 127), 1 694 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 111) o valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies — iš ieškovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p. kolegija
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovų V. S. P., P. A. P. ieškinį atsakovui ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo atmesti.
Priteisti iš V. S. P. ir P. A. P. (kiekvieno) po 378 Lt žyminio mokesčio, 847 Lt advokato pagalbos išlaidų Žemės ūkio kooperatyvui „Mikoliškio paukštynas“, į. k. 169280769, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Priteisti iš V. S. P. ir P. A. P. (kiekvieno) po 20,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.