- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2-618-500/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00437-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Švedavičius
- Ieškovas
- V. S. P., P. A. P.
Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui A. T. Paruliui, atsakovų atstovams A. G. ir advokatui S. Židoniui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. P. ir P. A. P. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pateiktu ieškiniu ieškovai prašo teismą priteisti jų naudai iš atsakovo 89859, 00 Lt. padarytos žalos atlyginimui.
Ieškovų atstovas prašo teismą ieškinį tenkinti pilnai ir paaiškino teismui, kad pagal 2001-05-02 nuomos sutartį ieškovams priklausantis 19, 67 ha. žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovui. Pagal sudarytą nuomos sutartį žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas iki 2007-12-01. Atsakovas netinkamai naudojo žemę, t.y. nevykdė sėjomainos ir žemės rekultivacijos, sugadino riboženklius ir pan., todėl ieškovai nusprendė nebepratęsti su atsakovu žemės nuomos sutarties ir 2006-11-27 pranešė atsakovui, kad žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. Pripažįsta, kad po to tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, kurio metu buvo svarstoma žemės nuomos kaina ir pan. 2007m. rudenį atsakovas suarė žemę ir ją apsėjo, o 2008m. rudenį nupjovė ir pasiėmė derlių. Kadangi atsakovas derlių nupjovė ir jį pasiėmė ieškovams buvo padaryta prašomo priteisti dydžio žala, kadangi būtent tokio dydžio pajamas atsakovai būtų gavę patys dirbdami žemę. Be to ieškovai būtų gavę ir apie 6000 Lt. subsidijų, kurių jiems būtų užtekę žemės apdirbimui ir javų nuėmimui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai prašo teismą ieškinį atmesti visiškai ir paaiškino, kad atsakovas gavo 2006-11-27 ieškovų pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama. Tačiau ieškovai vienašališkai negalėjo nutraukti sutarties, be to pranešime buvo nurodoma, kad nuomos sutartis nutraukiama nebegaliojančio įstatymo pagrindu, todėl atsakovas nelaikė, kad nuomos sutartis yra nutraukta. Be to po paminėto pranešimo pati ieškovė paprašė mokėti didesnį nuomos mokestį ir atsakovas sutiko tai daryti. 2007m. rudenį atsakovas žemės sklypą apsėjo žieminiais kviečiais esant galiojančiai nuomos sutarčiai. Jokio pranešimo apie tai, kad sutartis pasibaigus jos galiojimo terminui nebus tęsiama iš ieškovų negavo. Po sutarties termino pasibaigimo ieškovė pati pranešė, kad sutinka pratęsti nuomos sutartį ir prašė mokėti po 400 Lt. nuomos mokesčio už 1 ha. Atsakovas su tokiu nuomos mokesčiu nesutiko, sutiko mokėti ieškovams po 300 Lt. už 1 ha. ir pervedė ieškovams paminėto dydžio nuomos mokestį. Patys ieškovai su tuo sutiko ir priėmė atsakovo pervestą nuomos mokestį, kas įrodo, kad šalių konkliudentiniais veiksmais sutartis buvo pratęsta. Ieškovų prašomos priteisti žalos atsakovas ieškovams nepadarė, todėl ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos CK 6.237, 6. 240, 6. 562 str.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovės V. S. P. vardu įregistruotas 19, 67 ha. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7-8 ) 2001-05-02 nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtoje sutartyje žemės sklypo nuomos terminas buvo numatytas iki 2007m. gruodžio mėn. 01d. ( b.l. 9 ). 2006-11-27 ieškovai pranešė atsakovui, kad jie nutraukia nuomos sutartį remdamiesi „Žemės nuomos įstatymo“ 19, 20 ir 21 str. numatytais pagrindais. Paminėto ieškovų pranešimo atsakovui pateikimo dieną paminėtas įstatymas nebegaliojo ir žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik CK numatytais pagrindais. CK 6. 564 str. numato sąlygas, kada žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, tačiau paminėtų aplinkybių ieškovai iš esmės neįrodinėja ir laiko, kad žemės nuomos sutartis tarp šalių nutrūko pasibaigus jos terminui, t.y. 2007-12-01.
CK 6. 562 str. 1p. numatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi kai sueina nuomos sutarties terminas. Šalių sudarytos nuomos sutarties terminas baigėsi 2007-12-01. Ieškovai ieškinį grindžia tuo pagrindu, kad žemės nuomos sutarties terminas baigėsi 2007-12-01, todėl ieškovams priklausančio žemės sklypo apsėti 2007-ų metų rudenį atsakovas nebeturėjo teisės. Byloje nustatyta, kad ieškovams priklausantį žemės sklypą atsakovas apsėjo 2007-ų metų rudenį, t.y. faktiškai dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui. Tačiau pagal visiems žinomas ir įrodymų nereikalaujančias aplinkybes laikytina neginčijamai įrodyta, kad atsakovas 2007-ųjų metų rudenį apsėdamas ieškovei priklausantį žemės sklypą žinojo, kad derlius užaugs ir bus nuimamas tik 2008m. vasaros pabaigoje, t.y. jau po to, kai bus pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas. Ieškovai atsakovui 2006-11-27 pranešė atsakovui apie nuomos sutarties nutraukimą. Paminėtas ieškovų pranešimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą pačios nuomos sutarties nenutraukė, tai pripažįsta ir patys ieškovai. Tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes atsakovas privalėjo suprasti, kad pratęsti žemės nuomos sutarties ieškovai nežada. Žemės nuomos sutarties pasibaigimą numato CK 6. 562 str. Paminėto straispnio 1d. numatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi kai sueina nuomos terminas. Atsakovas paminėtą žemės nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybę galėjo ir privalėjo žinoti. Šalių sudarytas žemės nuomos terminas baigėsi 2007-12-01, todėl laikytina, kad paminėtą dieną ir yra pasibaigęs šalių sudarytos žemės nuomos sutarties terminas. Duomenų apie tai, kad žemės nuomos sutarties terminas tarp šalių būtų pratęstas byloje nėra. Atsakovas remiasi ta aplinkybe, kad pati ieškovė V. S. P. 2008-04-21 pranešė atsakovui apie sutikimą pratęsti nuomos sutartį mokant po 400 Lt. už 1 ha. per metus ( b.l. 68 ). Atsakovas paminėtą ieškovės pranešimą apie sutikimą pratęsti sutartį prašo teismą laikyti oferta, t.y. pasiūlymu sudaryti sutartį, kurią jis akceptavo, todėl atsakovas prašo teismą laikyti, kad sutartis tarp šalių buvo pratęsta. Tačiau byloje atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad gavęs paminėtą ieškovės pranešimą atsakovas jo neakceptavo ir pranešė ieškovei apie sutikimą mokėti tik po 300 Lt. ir negavo į tai jokio atsakymo. Vėliau atsakovas pats pateikė ieškovams sutarties projektą, kuriame žemės nuomos kaina nurodyta po 400 Lt. už 1 ha., tačiau paminėta sutartis ieškovams nebuvo įteikta ir sutarties ieškovai nepasirašė. CK 6. 547 str. numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, todėl pasibaigusios nuomos sutarties pratęsimas taip pat turi būti sudarytas rašytine forma ir šalių pasirašytas. Rašytiniu šalių pasirašytu susitarimu dėl nuomos sutarties termino pratęsimo žemės nuomos sutartis pratęsta nebuvo, todėl laikytina, kad nuomos sutartis tarp šalių pratęsta nebuvo ir atsakovas be pagrindo 2008-ais metais pasinaudojo ieškovei V. S. P. priklausančiu žemės sklypu ir be pagrindo įgijo turtą. Įstatymas numato, kad asmuo be teisinio pagrindo įgijęs turtą privalo jį grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo. Kadangi atsakovas be pagrindo, t.y. nebūdamas sudaręs su ieškovais žemės nuomos sutarties naudojosi ieškovams priklausančia žeme ir gavo iš to pajamas ieškovų ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovų naudai priteistinas atsakovo be pagrindo įgytas turtas. Ieškovai prašo teismą priteisti iš atsakovo jų naudai atsakovo be pagrindo įgyto turto vertę pinigais, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad atsakovo be pagrindo įgytas turtas yra įgytas prieš metus laiko ir faktiškai yra sunaudotas iš atsakovo ieškovų naudai priteistina piniginė kompensacija.
Ieškovai prašo teismą priteisti jų naudai iš atsakovo 89859, 00 Lt. sumą. Pareikštą ieškinį ieškovai įrodinėja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio rajono biuro duomenimis apie numatomą derlingumą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų supirkimo kainomis, vertindamai grūdus pagal I klasę, t.y. po 550 Lt. už 1 toną. Atsakovas nesutinka su ieškovų nurodomu derlingumu iš hektaro ieškovams priklausančiame lauke, grūdų supirkimų kainų neginčija, tačiau atsakovas nurodo, kad jis nežino grūdų kokybės, kadangi grūdai buvo sunaudoti pašarams. Ieškovai prašo teismą priteisti jų naudai iš atsakovo visą be pagrindo atsakovo įgytą turtą, t.y. grūdus, priteisiant jų kainą pinigais. Įstatymas numato, kad atsakovo be pagrindo įgytas turtas iš atsakovo turi būti priteistas ieškovams,
tačiau priteisiant iš atsakovo ieškovų naudai be pagrindo įgyto turto vertę pinigais atsižvelgtina į tai, kad tam, kad įgyti turtą atsakovas turėjo būtinas ir pagrįstas išlaidas turto įgijimui, todėl iš atsakovo
ieškovų naudai priteistina tik atsakovo įgyto turto vertė pinigais, minusuojant atsakovo išlaidas turto įgijimui.
Ieškovai nepateikė teismui objektyvių neginčijamų įrodymų apie tai, kokio dydžio turtą, t.y. kokį kiekį grūdų, atsakovas įgijo ieškovams priklausančiame sklype. Koks tiksliai grūdų derlingumas buvo ieškovams priklausančiame lauke atsakovas įrodymų nepateikė, tačiau atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad vidutinis žieminių kviečių derlius atsakovo dirbamos žemės plotuose buvo 5954 kg/ha, todėl byloje laikytina įrodyta, kad būtent toks grūdų derlingumas buvo ir ieškovams priklausančiame žemės sklype. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kviečius atsakovas buvo apsėjęs 19, 67 ha. ieškovams priklausančiame sklype, todėl atsižvelgiant į paminėtą vidutinį derlingumą laikytina įrodyta, kad atsakovas ieškovams priklausančiame sklype prikūlė 117115 kg. grūdų. Ieškovai laiko, kad jiems priklausančiame lauke užaugę grūdai atitiko I-ą klasę, atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl 1 tonos grūdų kaina vertintina pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ I-os klasės kviečių grūdų supirkimo kainą, t.y. po 550 Lt. už 1 toną. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina įrodyta, kad bendra atsakovo ieškovams priklausančiame sklype prikultų grūdų vertė buvo 64413, 25 Lt. ( 117, 115 tonos x 550 Lt. = 64413, 25 Lt. ). Atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais byloje įrodyta, kad 1 tonos grūdų savikaina, t.y. atsakovo būtinos ir pagrįstos išlaidos 1 tonai grūdų įgyti, t.y. užauginti, nukulti ir pan., buvo 334, 80 Lt. Įrodymų, paneigiančių paminėtus atsakovo pateiktus įrodymus ieškovai nepateikė, todėl byloje laikytina įrodyta, kad būtent paminėto dydžio išlaidas atsakovas ir turėjo 1 tonos grūdų įgijimui. Kadangi bendras ieškovams priklausančiame žemės sklype atsakovo užaugintų ir įgytų grūdų kiekis buvo 117, 115 tonos, bendros atsakovo išlaidos paminėto turto įgijimui sudarė 39210, 10 Lt. (117, 115 tonos x 334, 80 Lt. = 39210, 10 Lt. ).
Kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš atsakovo ieškovų naudai gali būti priteistas tik atsakovo be pagrindo įgytas turtas, išskaičius iš jo atsakovo būtinas ir pagrįstas išlaidas to turto įgijimui, ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 25203, 15 Lt. be pagrindo įgyto turto.
Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškijnį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ieškovų V. S. P. ir P.l A. P. naudai 25203, 15 Lt. kaip be pagrindo įgytą turtą.
Priteisti iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ieškovų V. S. P. ir P. A. P. naudai 756, 00 Lt. žyminio mokesčio ir 300, 00 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovų V. S. P. ir P. A. P. atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1130, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 36, 80 Lt. pašto išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.