- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2-2450-1103/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00694-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Linas Ilčiukas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, atsakovui G. Š., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateiktu ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. Š. ir G. Š. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo, šalių pavardes palikti: „Š.“ ir „Š.“; nepilnametės dukters A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su mama; nustatyti atsakovo G. Š. bendravimo su skyriumi gyvenančia dukra tvarką; priteisti iš atsakovo G. Š. dukters A. Š. išlaikymui 400 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. Š.; priteisti iš atsakovo G. Š. dukters A. Š. išlaikymo įsiskolinimą 14 400 Eur už trejus metus iki ieškinio padavimo; padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisti ieškovės vardu registruotą 2007 m. gamybos lengvąjį automobilį „Volkswagen Nouveau Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1 500 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys apsigyveno ieškoves tėčiui R. S. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Šiame bute šalys pasidarė remontą ir ketino ateityje šį butą nusipirkti iš ieškovės tėčio. Po dukters A. gimimo atsakovas G. Š. kažkur išvykdavo, kažką dirbdavo, bet apie tai ieškovei nieko konkrečiai nesakydavo. Tarp šalių atsirado paslapčių, santykiai pašlijo, pradėjo kilti barniai ir nesutarimai. Ieškovas grįždavo į namus tik permiegoti ir net nevalgęs išvažiuodavo. Taip bendravimas tarp šalių visai nutrūko ir ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo. 2023 m. sausio 25 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-316-400/2023 sprendimu šalių santuoką nutraukė ir patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tačiau atsakovas persigalvojo ir apskundė šį teismo sprendimą. 2023 m. birželio 14 d. Panevėžio apygardos teismas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šalys naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties per šešis mėnesius nesudarė ir teismui nepateikė, todėl 2024 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-91-488/2024 nutartimi šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu paliko nenagrinėtu. Atsakovas po 2023 m. sausio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo iš šeimos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, išsikraustė. Šiuo metu atsakovas šeima visai nesirūpina, jos neremia ir neišlaiko. Šalių santuoka faktiškai yra nutrūkusi ir jos išsaugoti jau nebeįmanoma. Dėl skirtingo požiūrio į atskirų problemų sprendimą ir negalėjimą bei nenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
3. Dukters A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes dukra prisirišusi prie jos ir ji visapusiškai rūpinasi dukra. Atsakovas ir nepageidauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Per pastarąjį pusmetį atsakovas tik kelis kartus buvo pasiėmęs dukterį pas save. Ji siekia, kad atsakovas bendrautų su dukra, todėl siūlo nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką, kurią atsakovas pats buvo pageidavęs nustatyti teismo patvirtintoje 2023 m. sausio 23 d. šalių sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur, todėl ieškovė mano, kad dukrai per mėnesį reikia 800 Eur sumos. Maždaug tiek ir išleidžia dukros išlaikymui. Kiekvieno sezono rūbams ir avalynei reikalinga - 260 Eur, maistui - 180 Eur, lavinimo, poilsio reikmėms - 80 Eur, higienos reikmėms, vaistams, vitaminams - 60 Eur, transporto išlaidoms - 40 Eur, už dalį komunalinių mokesčių (šildymas, elektra ir pan.) - 60 Eur, atostogoms - 120 Eur ir t.t. Tačiau šis paskaičiavimas nėra išsamus ir nekintantis. Atsakovas verčiasi krovinių pervežimo veikla, uždirba daug daugiau nei minimali mėnesinė alga, todėl iš atsakovo priteistinas 400 Eur dukters išlaikymas iki jos pilnametystės. Atsakovas jau daugiau kaip trejus metus neteikia jokio dukters išlaikymo, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas ir už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, t. y. 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.). Šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto neužgyveno. Kreditorių nei bendrų, nei asmeninių neturi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė G. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu negyvena daugiau kaip metus. Atsakovas šeima nesirūpina, išlaikymo dukrai neteikia. Metai po dukters A. gimimo atsakovas pradėjo dirbti savarankiškai su vilkikais, jo darbo grafikas labai keitėsi, nebeskyrė laiko šeimai. Šeima faktiškai gyveno iš jos pajamų, jis vis sakydavo, kad truputį pakenčiam, jam reikia įsitvirtinti dirbant, ir tai vis tęsėsi. Atsirado paslapčių, nutrūko jų ryšys, tarpusavio santykiai sugriuvo. Ji viena išlaikė šeimą, namus. 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovas retkarčiais dar nupirkdavo ką nors bendroms reikmėms, bet jo prisidėjimas prie šeimos išlaikymo žymiai skyrėsi nuo jos. Per pastarąjį pusmetį atsakovas tik kelis kartus buvo dukrą pasiėmęs pas save, kartą davė mergaitei 10 Eur, daugiau jokio išlaikymo dukrai neteikia. Ji nori, kad dukra bendrautų su tėčiu, to nori ir pati mergaitė, todėl siūlo nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką, kurią atsakovas pats buvo pageidavęs nustatyti teismo patvirtintoje 2023 m. sausio 23 d. šalių sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kol kas dukra atsisako likti nakvoti pas tėtį, ji nori grįžti miegoti į namus. A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, ji auga greitai, reikalingi nauji rūbai, avalynė kiekvieną sezoną. 75 Eur į mėnesį kainuoja dukters ugdymas darželyje. Mergaitė lanko šokių būrelį, tai kainuoja 35 Eur į mėnesį, vyksta į šokių konkursus. Šį mėnesį bus du konkursai, dalyvio mokestis būna 15-20 Eur, reikalinga vykti į kitus miestus. Reikalinga siūtis specialius rūbus šokiams, šį sezoną siuvosi dvejus, vieno komplekto kaina apie 80 Eur. Mergaitė yra jautri, nerviniu pagrindu naktį šlapinasi, todėl jai reikalingos specialios palutės, patiriamos didesnės skalbimo išlaidos. Apie 70 Eur moka už daugiabučio namo renovaciją, apie 120-130 Eur už buto išlaikymą ir kitus komunalinius patarnavimus, 30 Eur kainuoja internetas. Todėl prašo priteisti nepilnametės dukros A. Š. išlaikymui po 400 Eur/mėn. iki jos pilnametystės. Kadangi atsakovas dukros neišlaikė ir jiems gyvenant kartu, prašo priteisti 14 400 Eur įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsakovas verčiasi krovinių pervežimo veikla, jos žiniomis yra įsigijęs krovininį automobilį, bet ant brolio įmonės, todėl uždirba daug daugiau nei minimali mėnesinė alga.
5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su ieškovės reikalavimais nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, dukros A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su mama, taip pat su siūlomu turto padalinimo būdu - po santuokos nutraukimo jam priteisti automobilį „Volkswagen Nouveau Touran“, o ieškovei 1 500 Eur kompensaciją. Prašo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su dukra A. Š. nustatymo, kadangi jis dirba tarptautinių gabenimų vairuotoju, dažnai būna išvykęs į užsienį, todėl negali realiai vykdyti ieškinyje siūlomos bendravimo tvarkos. Siūlo, kad bendravimo su dukra būtų nustatyta pagal jo susitarimą su ieškove, iš anksto informuojant ieškovę apie savo norą praleisti laiką su dukra. Prašoma dukros išlaikymui priteisti 400 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga jo turtinei padėčiai. Jo gaunamas darbo užmokestis (neto) vidutiniškai per mėnesį siekia 1 000 Eur. Be to, jis turi kitą vaiką, kuriam privalo skirti 250 Eur išlaikymą per mėnesį, kuris buvo nustatytas 2023 m. spalio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6212-902/2023. Sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį skirti 250 Eur sumą, kuri būtų indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka ir kurią ieškovė tvarkytų uzufrukto teise. Paskyrus prašomą išlaikymą dukrai, nukentėtų ne tik jo finansinė situacija, t. y. jam per mėnesį liktų mažiau nei pusė darbo užmokesčio (1 000 Eur – 400 Eur – 250 Eur = 350 Eur). Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas. Jis visą laiką materialiai rūpinosi dukra ir su ja bendravo, nėra jokių realių įrodymų pagrindžiančių, jog jis daugiau, kaip trejus metus, nesirūpina dukra ir neteikia jai išlaikymo. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, yra registruotas savo mamos namuose. Jis neturi jokių skolinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, netenkinti ieškovės reikalavimo dėl materialinio išlaikymo dukrai dydžio, atmesti reikalavimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad nuo 2023 m. sausio 25 d. negyvena su ieškove. Atsakovas tiek gyvendamas kartu su ieškove, tiek jiems negyvenant kartu išlaikymą dukrai teikė. Bendraudamas su dukra skyrė lėšų mergaitei, jos pramogoms. Atsakovas negali skirti tokio dydžio išlaikymo, kokio prašo ieškovė, nes turi dar vieną dukrą, kuriai teikia priteistą išlaikymą 250 Eur į mėnesį, papildomai šią sumą indeksuojant. Atsakovo pajamos yra tokios, kokios nurodytos pažymoje apie darbo užmokestį. Jo žiniomis atsakovas komandiruotpinigių negauna. Nustatyta konkreti bendravimo su dukra tvarka neveiks dėl atsakovo nereguliaraus darbo grafiko. Atsakovas šiuo metu gyvena mamos bute. Patvirtina, kad skolinių įsipareigojimų atsakovas neturi.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodoma, kad buvo įvertinta ieškovės G. Š. gyvenamoji aplinka (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 7ŠTA-29). Ieškovė G. Š. kartu su nepilnametėmis dukromis A. ir M. (iš pirmos santuokos) gyvena ieškovės tėčiui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kurio plotas apie 50 m². Bute sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas kartu nebegyvena daugiau nei metus. Per tą laiką, dukrą bendravimui jis buvo pasiėmęs 12 kartų. Du kartus su nakvyne, kitus kartus bendravo kas kartą ne daugiau kaip 3-4 valandas. Išlaikymo dukrai atsakovas neteikia ilgą laiką. Per paskutinius metus dukrai yra padavęs viso 10 Eur. Mergaitė laukia susitikimų su tėčiu, nori su juo bendrauti, kartais sako, kad nori jam paskambinti, nusiųsti nuotrauką, tačiau atsakovas pernelyg didelės iniciatyvos bendravimui su dukra nerodo. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką. Ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doru ir išsilavinusiu žmogumi, ji stengiasi ir gali sukurti vaikui palankias gyvenimo sąlygas. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą dukrai, detalizavo vaiko būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Mergaitės apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama, keičiant visų sezonų drabužius, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai ir avalynei atnaujinti. Atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo dukrai užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jos poreikių patenkinimo lygiomis dalimis. Ieškovės reikalavimas dėl 14 400 eurų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepažeidžia vaiko teisių ir interesų. Siekiant išvengti galimų nesutarimų dėl šalių bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ateityje, neprieštarauja, kad teismas nustatytų bendravimo tvarką, kokia siūloma ieškovės ieškinyje.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, atsakovas pareigos išlaikyti dukrą nevykdo, todėl išlaikymas dukrai priteistinas. Prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, atitinka vaiko interesus. Nesutinka, jog prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka nėra faktiškai įgyvendinama. Atsakovas negalėdamas bendrauti su dukra turi apie informuoti, pranešti ieškovei. Papildomai į atsakovo bendravimo su dukra tvarką siūlo įrašyti punktą, jog šalims sutarus atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitomis ryšio priemonėmis, telefonu ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. Š. ir G. Š. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
11. Ieškovė nurodo, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, gerbti, mylėti, remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras jos ir sutuoktinio gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Atsakovas ieškovės nurodomas aplinkybes, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, pripažįsta. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas 2023 m. sausio mėnesį paliko šeimos namus ir su ieškove kartu negyvena. Šalys santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda ir nei vienas iš jų nemato galimybių ir nenori atkurti santuokos.
12. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena kartu, nepalaiko šeiminių santykių, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).
13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).
14. Nutraukus santuoką ieškovei jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė – Š., atsakovui pavardė – Š. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl turto padalinimo
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra automobilis „Volkswagen Nouveau Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys dalintino kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.
17. Iš šalių procesinio elgesio ir pateiktų dokumentų sprendžiama, kad šalys dėl turto padalinimo ir jo vertės sutaria. Ieškovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas ieškinyje nurodyta tvarka - atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisiant automobilį „Volkswagen Nouveau Touran“ natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 500 Eur kompensaciją (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).
18. Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl nutraukiant santuoką šis klausimas nespręstinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
19. Šalims santuokoje gimė dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. A. gyvena su ieškove, ieškovės tėčiui R. S. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Kartu gyvena ieškovės nepilnametė dukra iš ankstesnės santuokos M., gim. (duomenys neskelbtini).
20. Byloje nėra ginčo dėl nepilnametės A. Š. gyvenamosios vietos. Mergaitė nuo gimimo gyvena su mama ieškove G. Š., yra prie jos prisirišusi. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, ją prižiūri, išlaiko, rūpinasi jos ugdymu, sveikata, atstovauja jos interesus. Atsakovas gyvena atskirai, jo darbo grafikas kintantis, susijęs su dažnais išvykimais į užsienio valstybes, jis sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
21. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Ieškovė visapusiškai rūpinasi dukra. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikas yra saugus, sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams patenkinti, sveikam normaliam vystymuisi. Vaikas yra mažametis ir jam yra reikalingas stabilumas. Pagrindo keisti vaikui įprastą gyvenamąją aplinką nėra.
22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus, todėl šalių nepilnametės dukters A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kaip geriausiai atitinkanti vaiko interesus, užtikrinanti visas sąlygas, būtinas jo augimui ir vystymuisi (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
23. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
24. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su dukra A. Š. tvarką: vieną kartą per savaitę pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir pristatant į ieškovės namus 20 val.; kas antro nelyginio savaitgalio šeštadienį pasiimant dukrą iš namų nuo 10 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 13 val. pristatant į vaiko gyvenamą vietą, prieš parą iki bendravimo informuojant ieškovę žinute; nelyginių metų Kūčių dieną nuo 10 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 13 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatant į vaiko gyvenamą vietą; nelyginių metų Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 13 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatant į vaiko gyvenamą vietą; bei lyginiais metais nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos 10 val. iki antros Šv. Kalėdų dienos 13 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatant į vaiko gyvenamą vietą; kuomet atsakovas bendrauti su dukra negali, jis privalo prieš parą laiko informuoti ieškovę SMS žinute. Atsakovas prašo bendravimo su dukra tvarkos nenustatyti, motyvuodamas nepastoviu darbo pobūdžiu, leisti bendrauti su dukra be apribojimų, jo ir ieškovės bendru sutarimu. Savo pasiūlymo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, atitinkančios jo darbo pobūdžio ypatumus, atsakovas nepateikė.
25. Kaip jau minėta, šalių mažametė dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mergaitė gyvena su mama ir yra prie jos prisirusi. Vaikas yra jautrus, nenori nakvoti kitoje aplinkoje, ne namuose, šiuo metu turi neurologinio pobūdžio sutrikimų. Ieškovė nurodė, kad dukra nori bendrauti su tėčiu, pati rodo iniciatyvą, atsakovas didelės iniciatyvos bendrauti su dukra nerodo, per metus laiko su dukra bendravo dvylika kartų, tik du kartus su nakvyne.
26. Vaiko bendravimo tvarkos nustatymas atitinka vaiko interesą reguliariai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu, sudaro galimybę ieškovei planuoti vaiko užimtumą ir laisvalaikį (CPK 185 straipsnis). Ieškovės siūloma nustatyti bendravo tvarka suderinta su mergaitės dienos režimu, jos poilsio laiku ir atitinka jos teisę bendrauti, leisti laiką su kiekvienu iš tėvų tiek savaitės dienomis, tiek savaitgalį, tiek per šventes. Siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje nurodoma, kad atsakovui dirbant ar esant išvykusiam, jis apie tai privalo informuoti ieškovę. Atsižvelgiant į tai, išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą teismo posėdžio metu, atmestini atsakovo argumentai, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka faktiškai neįgyvendinama dėl jo darbo pobūdžio. Nesant duomenų, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų nepilnametės dukros ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatytina ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, kuri papildytina, atsižvelgiant į jos paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl mergaitės nenoro nakvoti atskirai nuo mamos (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
27. Tarp šalių ginčų dėl dukros bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu nekyla. Ieškovė užtikrina vaiko bendravimą su tėčiu ryšio priemonėmis, dėl to, konkreti A. ir atsakovo bendravimo tvarka ryšio priemonėmis nenustatoma. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.
28. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
29. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
30. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
31. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.
32. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas orientaciniu. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į ugdymo įstaigą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).
33. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena jos tėčiui R. S. priklausančiame bute, moka butui tenkančią išlaidų namo renovacijai dalį – 70 Eur į mėnesį, butui teikiami komunaliniai mokesčiai sudaro apie 120-130 Eur į mėnesį. A. ugdymas darželyje pilną mėnesį kainuoja apie 75 Eur. Be to, mergaitė lanko šokių būrelį, kas įskaitant išvykas, vidutiniškai kainuoja apie 55 Eur į mėnesį. Šiuo metu mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metai, rugsėjo mėnesį sueis – (duomenys neskelbtini), tokio amžiaus vaikas greitai auga, kas sezoną reikalinga atnaujinti jos rūbus, avalynę. Mergaitės pastariesiems poreikiams reikalingos didesnės išlaidos, kadangi reikalingi ir specialūs rūbai šokių konkursams. Akivaizdu, kad augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, gebėjimų lavinimui, sveikatos priežiūrai ir pan.
34. Ieškovės teigimu dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 800 Eur suma. Atsakovas savo paskaičiavimų, kitų įrodymų dėl vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingų sumų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Jis ieškovės dukros poreikiams patenkinti nurodytų sumų iš esmės neginčija, teigia, jog ši suma neatitinka jo finansinių galimybių.
35. Šiuo metu Minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924 Eur (2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516), kas atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 708 Eur. Valstybės skiriama universali išmoka vaikui – 96,25 Eur. Skurdo rizikos riba 2024 m. siekia apie 672 Eur.
36. Ieškovė dirba mokytoja vienoje iš miesto progimnazijų, jos gaunamas darbo užmokestis – apie 1 200 Eur, atskaičius mokesčius, į mėnesį. Be to, ji papildomas pajamas gauna iš priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir kito mokymo individualios veiklos. 2022 metais iš šios veiklos gavo apie 13 787 Eur, neatskaičius mokesčių, papildomas pajamas. Asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių ji neturi. Išlaiko dar vieną kartu gyvenančią nepilnametę dukrą M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnės santuokos.
37. Atsakovas dirba tarptautinių gabenimų vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. Jo darbo užmokestis apie 1 000 Eur į mėnesį, atskaičius mokesčius. Duomenų apie jo gaunamus komandiruotpinigius į bylą nėra pateikta. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žiniomis, atsakovas šių išmokų negauna. Pagal nurodytą atsakovo darbo pobūdį atsakovas neabejotinai turi teisę šias išmokas gauti. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Šiuo metu skiria 250 Eur į mėnesį išlaikymą dar vienai nepilnametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai netrukus sueina pilnametystė. Bylos duomenimis atsakovas yra darbingo amžiaus, pilnai darbingas asmuo.
38. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši, tačiau atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti yra geresnės. Ieškovė šiuo metu užtikrina dukrai gyvenamąjį būstą, ją išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ji privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Atsakovas dukrai jai reikalingų daiktų neperka, jokia kita forma prie jos išlaikymo neprisideda, dėl darbinės veiklos pobūdžio praleidžia su ja gana mažai laiko.
39. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes apie vaiko poreikius, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, jų ir vaiko sveikatos būklę, vaiko amžių, darytina išvada, kad racionali ir pagrįsta nepilnametės A. Š. išlaikymui reikalinga suma yra 620 Eur į mėnesį. Pusę šios sumos turėtų skirti atsakovas (CPK 176-179, 185 straipsniai). Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamas dukrai materialinis išlaikymas po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki mergaitės pilnametystės (CK 3.196 straipsnis).
40. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).
41. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
42. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo 14 400 Eur už trejus metus, t. y. 36 mėnesius, iki ieškinio pareiškimo, nurodė, kad atsakovas materialinio išlaikymo dukrai neteikė. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, jog išlaikymą dukrai visą laiką teikė, jokių pastarąsias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
43. Iš civilinėje byloje Nr. e2YT-316-400/2023 esančių dokumentų matyti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki kreipimosi į teismą, atsakovas su jos reikalavimais bei argumentais, kad yra išlaikymo vaikui įsiskolinimas, nesutiko. Po ieškovės kreipimosi į teismą 2022 m. lapkričio mėnesį, sutuoktiniai savo santykių neatkūrė, 2023 m. sausio mėnesį ieškovas iš šeimos namų pilnai išsikraustė. 2022 m. lapkričio 30 d. šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akte Nr. 7ŠTA-163 užfiksuota, jos atsakovas 2022 m. balandžio mėnesį buvo dukrą išsivežęs į (duomenys neskelbtini), vieną kartą sumokėjęs už darželį. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas siekė įsitvirtinti profesinėje srityje, tam jam reikėjo investicijų, ji ženkliai daugiau prisidėjo prie bendro šeimos ūkio, tačiau teismo vertinimu toks buvo abiejų sutuoktinių susitarimas (CPK 185 straipsnis). Byloje jokių įrodymų, kad dukrai buvo teikiamas išlaikymas po to kai ieškovė pirmą kartą kreipėsi į teismą, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d. nėra, nors esant šalių ginčui, kuris iš tėvų ir kokia dalimi tenkina vaiko poreikius, atsakovas turėjo galimybę tokius įrodymus surinkti ir pateikti. Taip pat byloje nėra pakankamai įrodymų, kad iki 2022 m. lapkričio 15 d., šalims dar kartu gyvenant, atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą laikytinas pagrįstu iš dalies - laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. vasario 8 d., t. y. 14 mėn. 23 d. Įvertinus tai, kad A. buvo mažesnė, jos poreikiai pagal amžių buvo mažesni, vartotojų kainos ir kiti rodikliai šiuo laikotarpiu taip pat buvo žemesni, kitas bylos aplinkybes, iš atsakovo priteistina 3 691,59 Eur (250 Eur x 14 mėn. 23 d.) išlaikymo įsiskolinimo suma (CK 3.200 straipsnis).
44. Ieškovė skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
45. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 143 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur išlaidos advokatui už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, viso 793 Eur. Atsakovas patyrė 1 331 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai už atsiliepimo parengimą, atstovavimą teisme.
48. Ieškovės reikalavimai patenkinti 83,87 proc., todėl jai iš atsakovo priteistina 665,09 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Atsakovui iš ieškovės priteistina 214,69 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu priteisiama 450,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.
49. Ieškovei grąžintina 29 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo G. Š. palikti pavardę „Š.“, G. Š. palikti pavardę „Š.“.
Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:
- atsakovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti automobilį „Volkswagen Nouveau Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės;
- ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo G. Š. bendravimo tvarką su jo nepilnamete dukra A. Š.:
1. vieną kartą per savaitę, prieš parą iki bendravimo informavęs G. Š. SMS žinute, G. Š. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos 16 val. ir pristato į motinos namus 20 val. To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko informuoti G. Š. SMS žinute.
2. Kas antrą nelyginio savaitgalio šeštadienį G. Š. 10 val. pasiima dukrą iš G. Š. namų ir grąžina ją to paties savaitgalio sekmadienio 13 val. (iki pietų miego), pristatydamas ją į mergaitės gyvenamą vietą. Šis punktas taikomas, jeigu G. Š. nedirba ir nėra išvykęs. Apie tai, kad atvyks pasiimti dukros G. Š. privalo prieš parą laiko informuoti G. Š. SMS žinute.
3. Nelyginių metų Kūčių dieną G. Š. 10 val. pasiima dukrą iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveža (parveda) pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 13 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko informuoti G. Š. SMS žinute.
4. Lyginių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną G. Š. 10 val. dukrą pasiima iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveža (parveda) antrą Šv. Kalėdų dieną iki 13 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko informuoti G. Š. SMS žinute.
5. Nelyginių metų Šv. Velykų pirmą dieną G. Š. 10 val. dukrą pasiima iš G. Š. namų ir ją G. Š. į namus parveža (parveda) antrą Šv. Velykų dieną iki 13 val. (iki pietų miego). To padaryti negalint, G. Š. privalo prieš parą laiko informuoti G. Š. SMS žinute.
6. Visais atvejais dukrai liekant pas tėtį su nakvyne, atsižvelgiama į mergaitės nuomonę. Mergaitei nesutinkant nakvoti ne namuose, ji iki 20 val. turi būti parvežama (parvedama) į mamos G. Š. namus.
7. G. Š. nekliudomai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.
Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 691,59 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 59 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Skirti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,40 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 15 d., AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymu Nr. 379040998, įmokos kodas 5660, permoką. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.