Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Sauliui Striaušai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. gruodžio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – 30 MGL bauda, į paskirtą baudą įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir skirta galutinė bausmė – 28 MGL (1 054 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. neteisėtai naudojosi energija, tai yra nuo 2016 metų, tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyto mėnesio ir dienos iki 2020 m. birželio 2 d., (duomenys neskelbtini), U. B. priklausančios sodybos teritorijoje esančioje elektros skydinėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai prijungęs elektros laidus prie U. B. sodybos elektros įvado, šiuos laidus nutiesė į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pajungdamas juos į savo sodybos elektros energijos tinklą, taip neteisėtai naudojosi per U. B. elektros skaitiklį apskaitoma elektros energija, sunaudodamas 3101 kilovato elektros energijos, kurios vertė 349,64 Eur, dėl ko U. B. padarė 349,64 Eur turtinės žalos.

Kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam 2016 m. rudenį atjungė elektros energiją. Tais pačiais metais jis prisijungė nuo (duomenys neskelbtini) sodybos. Manė, kad elektros energiją ima iš valstybės, dėl to, nenorėdamas padaryti kaimynui žalos, pasijungė elektrą ir laisvai naudojosi iki tol, kol buvo rasti prijungti elektros laidai – iki 2020 m. birželio mėnesio. Su padaryta žala sutinka, kadangi viskas yra užfiksuota skaitikliuose. Neturi galimybės sumokėti viso žalos atlyginimo iš karto, kadangi yra nedirbantis, gauna pensiją tik apie 200 Eur, kitų pragyvenimo šaltinių neturi. Žalos atlyginimo mokėjimą prašo atidėti iki 2021 m. gegužės 1 d., sutinka, kad nukentėjusioji patyrė kitų išlaidų dėl įgaliojimo patvirtinimo, sutinka dėl 5 procentų metinių palūkanų už negrąžintą žalos atlyginimą (b. l. 141–143).

Nukentėjusiosios atstovas pagal įgaliojimą R. B. nurodė, kad civilinį ieškinį ir kitus reikalavimus palaiko. Žala nėra atlyginta. Sutinka, kad žala būtų atlyginta iki 2021 m. gegužės 1 d. (b. l. 143)

Kadangi kaltinamasis J. T. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu ir 273 straipsniu atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamojo J. T. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22178-20 pagal BK 179 straipsnio 1 dalį patvirtina, kad 2020 m. birželio 2 d. gautas U. B. pranešimas, kuriame nurodyta, kad prie jos sodyboje esančios elektros skydinės įvado, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai prisijungęs kaimynas J. T. neteisėtai naudojasi elektros energija savo reikmėms (b. l. 1–12);

2020 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota U. B. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta sodybos teritorijoje esanti elektros skydinė, atvėrus skydo metalines duris, jame matomi dveji atskiri automatiniai jungikliai ir dveji atskiri elektros skaitikliai. Vienas skaitiklis priklauso adresui, (duomenys neskelbtini), o kitas skaitiklis, kuris apžiūros metu yra atjungtas, priklauso (duomenys neskelbtini). Kairėje matomas skaitiklis yra atjungtas, jo ekrane jokių užrašų nematyti, dešinėje esantis skaitiklio parodymai yra 0003107.0. Iš komercinės apskaitos skydo skaitiklio, matomas išeinantis orinis kabelis, kuris veda prie medinio pastato. Ateinančio kabelio pabaigoje, kuri yra prie pastato matomos sujungimo kaladėlės, prie kurių matomas prijungti pilkos ir mėlynos spalvos laidai, kurie įeina į oranžinės spalvos šarvą, kuris nutiestas palei žemę ir veda link sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–37);

2020 m. birželio 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriuo nustatyta, kad tikslinant aplinkybes pagal U. B. pareiškimą, mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su Kauno regiono AB „ESO“ padalinio vadovu E. S. telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). E. S. paaiškino, kad AB „ESO“ darbuotojas V. Š. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) tikrino elektros skaitiklius, esančius (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad yra prisijungta kitu laidu prie orinio kabelio. Apie tai jis pranešė namo savininkui R. B.. Savininkas jam nurodė, kad tame name niekas negyvena ir prie jo elektros galimai bus prisijungęs kaimynas. Kaip paaiškino E. S., kadangi prie elektros tinklo yra prisijungta už elektros skaitiklio, tai yra pačių savininkų reikalas. Dėl tokio prisijungimo jie tyrimo nepradeda, už tai atsakomybės jų institucija netaiko, pačiam savininkui palieka teisia rinktis, ką daryti su neteisėtai prijungtu laidu (b. l. 20);

2020 m. birželio 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 01-1-22178-20, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 2 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo matomas oranžinės spalvos laidas, kuris vedė link sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Baigus įvykio vietos apžiūrą, nueita į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena J. T. Jis neneigė, kad yra prisijungęs prie kaimyno tinklo, tikino, kad buvo gavęs leidimą iš J. B. Kadangi pas jį elektros energijos tiekimas atjungtas, J. T. teigė jog padarytą žalą dėl elektros energijos sunaudojimo atlygins. 2020 m. birželio 5 d. papildomai pareigūnui nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo matyti, jog laidas, kuris buvo prijungtas prie orinio kabelio ir vedė į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jau pašalintas (b. l. 18);

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriuo nustatyta, kad turtas – statiniai (ūkinis pastatas), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso U. B. (b. l. 26);

Uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis” pateikta informacija apie elektros energijos sunaudojimą, kurioje nurodyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d. už objekte suvartotą elektros energiją mokėjimų atlikta nebuvo. Pateikta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d., iš kurios matyti, kad neteisėtai buvo sunaudota 3101 kilovato elektros energijos, kurios vertė 349,64 Eur (b. l. 63–65);

2020 m. birželio 8 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu bendraujant su R. B. pastarasis nurodė, jog jokios informacijos iš elektros skirstymo operatoriaus (ESO) apie tai, jog naudojama elektros energija, adresu (duomenys neskelbtini) ir už ją neatsiskaitoma, nėra gavęs. R. B. teigė, jog nei jis, nei kiti šeimos nariai niekam jokio leidimo nebuvo davę prisijungti prie jų elektros kabelio ir naudotis elektros energija. Taip pat patvirtino, jog besilankant sodyboje, elektros energija nebuvo naudojama, visa sunaudota energija yra galimai neteisėtai prisijungusio kaimyno (b. l. 71);

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios U. B. apklausos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji parodė, kad kokiu laikotarpiu ir kada buvo neteisėtai prisijungta prie jos sodyboje esančios elektros skydinės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ji nežino ir pasakyti negali. Koks yra neteisėtai sunaudotos elektros energijos kiekis ir vertė, ji taip pat nežino. Visus susijusius klausimus ir įgaliojimus ji perleidžia tvarkyti savo tėčiui R. B. (b. l. 43);

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. B. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytojas parodė, kad 2020 metais, balandžio mėnesio viduryje, lankėsi sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje nuo motinos J. B. mirties – 2016 metų niekas nesilankė. Besilankant šiais metais sodyboje, kurioje yra tik ūkinis pastatas, priėjęs prie elektros atramos, esančios sklype, pamatė žolėje bekyšantį elektros laidą. Tai pamatęs, pasikvietė kaimyną J. P., kuriam parodė tą laidą. Paprašė jo atsinešti plastmasinį trikampio formos raktą ir atidaryti elektros skydelį. Jį atidarius buvo matyti du skaitikliai, vienas jo, kitas kaimyno J. T. Tuo metu nežinojo, kad pas J. T. atjungta elektros energija. Taip pat nežinojo, jog jo skaitiklis įrengtas jų sklype esančiame elektros skydelyje. Šių metų birželio 1 dieną su juo susisiekė AB „ESO” darbuotojas, kuris paprašė įleisti į sodybos teritoriją, jis jam pasakė spynos kodą ir šis įėjo. Vėliau AB „ESO“ darbuotojas paskambino ir pranešė, kad kaimyno kirtiklis išjungtas, o prie sodyboje esančio vagonėlio, adresu (duomenys neskelbtini), nuo nuvesto sodyboje laido sujungimo kaladėlių pagalba prijungtas kitas laidas, kuris nutiestas į kaimyno J. T. teritoriją. Dėl vagystės jis kreipėsi į policiją. Su kaimynu J. T. apie tai nekalbėjo. Nurodo, kad sodyba paveldėjimo teise priklauso jo dukrai U. B. Toje sodyboje jokio gyvenamo namo niekada nebuvo, tik ūkinis pastatas. Iš tikrinusio AB „ESO” darbuotojo sužinojo, jog iš viso sunaudotas 3101 kilovatas elektros energijos. Tai nustatė AB „ESO” darbuotojas, pasižiūrėjęs į skaitiklio rodmenis. Taip pat nurodo, jog elektros energija nuo motinos mirties niekada nebuvo nenaudota, pačioje sodyboje lankosi labai retai. Pagal dabartinį tarifą ir paslaugas už suvartojamą elektros energiją yra patirtas 450 Eur turtinis nuostolis. Kiek sužinojo, 2017 metais J. T. už nesumokėtas elektros energijos paslaugas, ji buvo atjungta. Įtaria, kad nuo tų metų J. T. prisijungė nuo jų kabelio ir tokiu būdu naudojosi elektros energija. Taigi jo dukrai, kaip sodybos savininkei, padarytas 450 Eur turtinė žala. Papildomos apklausos metu nurodė, jog 2016 m. birželio 4 d. jo dukra U. B. paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenamojo namo nebuvo, buvo tik ūkinis pastatas, į kurį iš sklype esančio elektros įvado buvo pajungta elektros energija, tačiau kirtiklis visada buvo išjungtas, elektra naudojama nebuvo. Minėtoje sodyboje nuo 2016 metų lankydavosi labai retai, atvykęs buvo gal tik kelis kartus, elektros energijos nenaudodavo. 2020 m. balandžio mėnesį atvykęs į šią sodybą, priėjęs prie sklype esančios elektros atramos pamatė žolėje kyšantį elektros laidą. Tai pamatęs pasikvietė kaimyną J. P. ir jam parodė tą laidą. Atidarius skydinę buvo matyti du skaitliukai, kurių vienas buvo jo dukters sklypo, o kitas kaimyno J. T. Tuo metu jis dar nesuprato, kad yra vagiama elektros energija, nes nežinojo jog pas J. T. atjungta elektros energija. Kadangi skydinėje buvo du elektros skaitikliai, tai galvojo, kad tas žolėje esantis laidas yra nuo J. T. skaitiklio. 2020 m. birželio 1 d. su juo susisiekė AB „ESO“ darbuotojas ir paprašė įleisti jį į dukters sklypo teritoriją patikrinti elektros skaitiklį. Po kokių 15 minučių, AB „ESO“ darbuotojas paskambino ir pranešė, kad kaimyno J. T. kirtiklis išjungtas, o prie dukters sodybos teritorijoje esančio vagonėlio nuvesto laido, sujungimo kaladėlių pagalba, prijungtas kitas laidas, kuris nutiestas į kaimyno J. T. sodybos teritoriją. Šiuo metu yra gavęs iš AB „ESO“ mokėjimų sąrašą. Kadangi jo duktė yra tik faktinė sodybos savininkė, tačiau visus reikalus tvarko jis, todėl ir šiuo atvejų jis atstovaus savo dukrai ikiteisminio tyrimo metu ir galimo bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nori, kad J. T. sumokėtų AB „ESO“ už neteisėtai sunaudotą elektros energiją. Tokiu atveju nei jo dukra, nei jis jam jokių pretenzijų neturės, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 55–56; 59–60);

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo J. P. apklausos protokolo nustatyta, liudytojas parodė jog 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neatsimena, jam paskambino R. B. ir paklausė ar jis galėtų atrakinti elektros spintą, nes ten reikia specialaus rakto. Atėjęs jis atrakino elektros spintą, matė, kad ten yra du elektros kirtikliai, iš kurių vienas buvo įjungtas, o kitas išjungtas. Tada R. B. pasakė, kad jam atrodo, kad iš jo vagia elektros energiją. Po to R. B. parodė, kad prie jo pašiūrės, kur iš elektros spintos ateina laidas, prie šio laido buvo prijungtas kitas oranžinės spalvos laidas. Jis matė, kad tas prijungtas laidas ateina nuo J. T. sklypo pusės. Nežino, ar J. T. sodyboje yra atjungta elektra. R. B. minėtoje sodyboje dažnai nesilankydavo, kiek jam žinoma, ten niekas negyvena jau kokius 3–4 metus (b. l. 69).

Pagal BK 179 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nuo 2016 metų, tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyto mėnesio ir dienos iki 2020 m. birželio 2 d., U. B. priklausančios sodybos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje elektros skydinėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai prijungęs elektros laidus prie U. B. sodybos elektros įvado, šiuos laidus nutiesė į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pajungdamas juos į savo sodybos elektros energijos tinklą, taip neteisėtai naudojosi per U. B. elektros skaitiklį apskaitoma elektros energija, sunaudodamas 3101 kilovato elektros energijos, kurios vertė 349,64 Eur, dėl ko U. B. padarė 349,64 Eur turtinės žalos. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoje 349,64 Eur dydžio turtinės žalos, nurodyta neteisinga 349,46 Eur dydžio turtinė žala, kuri, informavus prieš tai kaltinamąjį J. T. ir jam sutinkant, ištaisytina priimant nuosprendį.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

BK 179 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Prokuroras siūlo už nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam J. T. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. T. paskirtą bausmę sumažintini vienu trečdaliu.

Skiriant kaltinamajam J. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti; į kaltinamojo asmenybę – vidurinio išsilavinimo, teistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas, nepriklauso psichiatro įskaitai, nedirbantis, nurodo gaunantis 211 Eur pensiją; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra nedidelė, į tai, kad reiškiamas civilinis ieškinys, kuris neatlygintas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. T. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir šiuo metu šalyje taikomus karantino apribojimus, netikslinga skirti prokuroro pasiūlytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios interesą kuo greičiau gauti žalos atlyginimą, į tai, kad kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu ir kitais reikalavimais, prašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2021 m. gegužės 1 d., nukentėjusiosios atstovas sutiko su tokiu prašymu, todėl kaltinamajam J. T. skirtinas įpareigojimas – iki 2021 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant iki 2021 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji U. B. pareiškė 349,64 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 49), taip pat 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą priteisti 49,84 Eur išlaidas už notaro įgaliojimo patvirtinimą (b. l. 119–126), taip pat 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 133). Kaltinamasis J. T. pripažino civilinį ieškinį ir visus papildomus reikalavimus, prašė atidėti mokėjimą iki 2021 m. gegužės 1 d., kadangi jo sunki turtinė padėtis, gyvena vienas, nedirba, gauna 211 Eur pensiją. Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas R. B. sutiko su tokiu prašymu dėl žalos atlyginimo termino.

BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereglamentuoja nuosprendžiu priteistų sumų atlyginimo vykdymo, todėl prašymas dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti sunki ir byloje neturėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1002-238/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. T. priteistina 349,64 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai U. B., atidedant sprendimo vykdymą iki 2021 m. gegužės 1 d, taip pat iš kaltinamojo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. sausio 11 d. (prašymo pateikimo teismui dienos) iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji U. B. taip pat prašė priteisti 49,84 Eur dydžio proceso išlaidas, kurios susidarė už notaro patvirtintą nukentėjusiosios atstovo įgaliojimą (b. l. 126).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas R. B. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą iš kurios matyti, kad už patvirtintą įgaliojimą notarui buvo sumokėta 49,84 Eur dydžio suma, todėl prašymas tenkintinas ir priteistinos 49,84 Eur dydžio proceso išlaidos.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant iki 2021 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant iki 2021 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. T. 349,64 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai U. B., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. sausio 11 d. iki visiško žalos atlyginimo, atidedant sprendimo vykdymą iki 2021 m. gegužės 1 d.

Priteisti iš J. T. nukentėjusiajai U. B. 49,84 Eur (keturiasdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt keturių centų) turėtas proceso išlaidas už notarinių veiksmų atlikimą.

Kaltinamajam neskirti kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.