- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- e2-264-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01255-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- K. P., Ž. B.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
- Kategorijos
- 2.2Prievolių teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams Ž. B. ir K. P. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. nurodė, kad 2016 m. birželio – liepos mėnesį ieškovas G. S., tarpininkaujant ir padedant ieškovo giminaičiui A. U., su atsakovais Ž. B. ir K. P., sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria bylininkai susitarė, jog atsakovas Ž. B. už 20 000 Eur dydžio pinigų sumą, gautą iš atsakovo K. P., nupirks žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiame sklype ieškovas pastatys dvibutį gyvenamąjį namą, jį Nekilnojamojo turto registre įregistruos atsakovo Ž. B. nuosavybės teise, o atsakovas K. P., veikdamas atsakovo Ž. B. vardu ir turėdamas pastarojo išduotą įgaliojimą parduos namą sudarančius butus su dalimis sklypo. Šalys susitarė, kad pardavus butus visų pirma bus atlygintos ieškovui ir K. P. pastarųjų patirtos faktinės sklypo įsigijimo ir namo statybos išlaidos ir likęs pelnas (skirtumas tarp butų ir sklypo pardavimo kainos ir namo faktinių statybos išlaidų bei sklypo pirkimo faktinių išlaidų sumos) paskirstytas atsakovui Ž. B. paliekant 5 000 Eur dydžio fiksuota pinigų sumą, o likusią pelno dalį padalinant atsakovui K. P. ir ieškovui lygiomis dalimis.
Realizuojant pradinį sumanymą, 2016 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas Ž. B. už 20 000 Eur dydžio pinigų sumą įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypo pirkimui reikiamą pinigų sumą atsakovui Ž. B. perdavė atsakovas K. P. per pastarojo vadovaujamą bendrovę.
2016 m. lapkričio mėnesį lygiagrečiai su namo projekto derinimu atitinkamose valstybinėse ir vietos savivaldos institucijose bei įstaigose ieškovas, realizuodamas bendrą šalių susitarimą, ėmėsi vykdyti namo statybos darbus bei pirkti statybos darbų atlikimui būtinas medžiagas. Kaip ir buvo tartasi, dalį namo statybai būtinų medžiagų ir atliktinų darbų kainos savo lėšomis apmokėjo ieškovas, o jų pirkimo dokumentus, atsakovo K. P. siūlymu, ieškovas įformino atsakovo Ž. B. vardu. Mokėjimo faktą patvirtina, kartu su pradiniu ieškiniu teismui pateikti medžiagų pardavėjų bei paslaugų teikėjų atsakovo Ž. B. vardu išrašyti ir ieškovo parašu patvirtinti kasos operacijų dokumentai (kasos pajamų orderiai ir kvitai) bei jų pagrindu atsakovo Ž. B. vardu surašytos ir ieškovo pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros. Taip pat pagal ieškovo atsakovui K. P. pateiktus komercinius pasiūlymus dalį namo statybai būtinų medžiagų ir darbų tiesiogiai apmokėjo K. P., analogiškai įformindamas pirkimo dokumentus Ž. B. vardu. Kartu šalys susitarė, jog originalius namo statybai būtinų medžiagų ir darbų pirkimą pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu ieškovas iš savo lėšų atliko mokėjimus, iki ieškovui bus atlygintos pastarojo patirtos namo statybai naudotoms medžiagoms ir darbams įsigyti išlaidos, saugos ieškovas ir, gavus šių išlaidų atlyginimą, ieškovas dokumentus perduos atsakovui K. P.. Anot, atsakovo K. P., toks pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimas (atsakovo Ž. B. vardu) esant būtinumui leis Ž. B. įrodyti, jog namą pastarasis statė ūkio būdu, o ši aplinkybė supaprastinsn statybos pripažinimo baigta procedūrą bei namo ir nuosavybės teisės į jį teisinę registraciją.
Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas, atsakovo Ž. B. vardu, nupirko ir savo lėšomis apmokėjo namo statybai būtinų medžiagų ir darbų už bendrą 62 081,14 Eur dydžio pinigų sumą. Taip pat visu namo statybos laikotarpiu ieškovas, kartu su pastarojo pasitelktais statinio statybos vadovu E. B. bei statinio statybos techniniu prižiūrėtoju V. Š., kontroliavo ir prižiūrėjo namo statybos darbų atlikimo terminus bei darbų rezultato kokybę.
2017 m. gegužės 5 d., kuomet dalis namo statybos darbų jau buvo vykdoma, atsakovo Ž. B. vardu Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė namo statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. spalio 31 d. ieškovo pasitelktas specialistas, veikdamas atsakovo Ž. B. vardu, surašė dokumentus, fiksuojančius namo statybos pabaigą. Šių dokumentų pagrindu 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovo Ž. B. vardu buvo surašyta ir įregistruota deklaracija apie namo statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minimoje deklaracijoje atsakovas Ž. B. namo statybos vadovu įvardino E. B., o statybos techniniu prižiūrėtoju - V. Š. Taigi, nuo 2017 m. lapkričio 14 d., nepaisant dalies dar neatliktų neesminių namo statybos darbų, atsakovas Ž. B. nuosavybės teise įgijo namą (duomenys neskelbtini) bei butą (duomenys neskelbtini). Vėliau visus likusius neesminius ar nebaigtus namo statybos darbus galutinai užbaigė ieškovas.
Įregistravus namą atsakovo Ž. B. vardu, atsakovas K. P. ėmėsi aktyviai ieškoti butų bei sklypo dalių pirkėjų. To pasekoje 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas K. P. būdamas atsakovo Ž. B. ir jo sutuoktinės A. L. įgaliotiniu, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria už 148 000 Eur dydžio pinigų sumą pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 661/1323 dalis sklypo.
Analogiškai 2018 m. sausio 4 d. atsakovas K. P., būdamas atsakovo Ž. B. ir jo sutuoktinės A. L. įgaliotiniu, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria už 148 000 Eur dydžio pinigų sumą pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini) bei 662/1323 dalis sklypo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovai iš pirkėjų gavo namo ir sklypo bendrą kainą - 296 000 Eur. Nepaisant susitarimo, iki šio procesinio kreipimosi surašymo dienos, dalyvaujantys byloje asmenys ne tik nėra sumokėję ieškovui išankstiniu žodiniu susitarimu sulygtos bendro projekto pelno dalies, bet ir net gi nėra atlyginę ieškovui pastarojo patirtų namo statybai būtinų medžiagų ir darbų pirkimo bei atlikimo išlaidų. Ieškovas šiuo procesiniu kreipimųsi atsisako reikalavimo į atsakovus dėl pelno, atsakovų gauto įgyvendinus jungtinės veiklos sutartį, dalies tenkančios ieškovui priteisimo ir prašo priteisti tik ieškovo faktiškai patirtas išlaidas namo statybos metu naudotų medžiagų ir darbų pirkimui.
Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti ieškovo G. S. ir atsakovų Ž. B. bei K. P. 2016 m. liepos mėnesį sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl dvibučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos ir pardavimo niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovų Ž. B. ir K. P. solidariai ieškovo G. S. naudai 62 081,14 Eur išlaidų, patirtų vykdant jungtinės veiklos sutartį, atlyginimą; priteisti iš atsakovų Ž. B. ir K. P. solidariai ieškovo G. S. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai K. P. ir Ž. B. nepripažino ieškinio, nurodė, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai, pateikiant tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, siekiant nepagrįstai praturėti atsakovų sąskaita. Atsakovai patvirtino, kad su ieškovu dar 2016 m. vasarą juos supažindino ieškovo sūnėnas A. U., su kuriuo atsakovai jau seniau buvo pažįstami. A. U. yra atsakovo K. P. sutuoktinės J. P. sesers vyras. Kadangi atsakovai ir minėtas A. U. dar prieš pažintį su ieškovu buvo tarpusavyje susitarę dėl gyvenamojo namo statybos atsakovo Ž. B. asmeniškai įsigytame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bekalbant su minėtu A. U., jis pasiūlė supažindinti atsakovus su savo dėde – ieškovu, kuris turi patirties statybų srityje ir gali padėti, patarpininkauti, vykdant statybas, su tuo susijusias procedūras. Po pažinties ieškovas pats siūlėsi padėti, tarpininkauti, gyrėsi pažintimis su rangovais, statybos techniniais prižiūrėtojais, medžiagų tiekėjais. Tačiau akcentuotina, kad jokių susitarimų dėl jungtinės veiklos, dėl pelno pasidalinimo, su ieškovu niekada nebuvo. Kadangi prie gyvenamojo namo statybų pagal susitarimą prisidėjo ir ieškovo sūnėnas A. U., tai atsakovai ieškovo pagalbą, tarpininkavimą statybų eigoje vertino kaip geranoriškumą ir kaip suprantamą ieškovo siekį papildomai užsidirbti. Kadangi ieškovas buvo atsakovų draugo A. U. giminaitis, tai jie juo ir pasitikėjo. Paminėta ir tai, kad ieškovo nurodyti statybos vadovas E. B. ir statybos techninis prižiūrėtojas V. Š. iš viso nė karto nepasirodė statybos objekte, tad kyla klausimas, kaip jie ten realiai prižiūrėjo statybas ir kontroliavo darbų kokybę. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis kartu su minėtais asmenimis prižiūrėjo statybas ir pasirūpino darbų rezultato kokybe yra visiškai nepagrįsti. Juo labiau, to atlikti pats ieškovas negalėjo, nes jis neturi statybos rangovo, statybos darbų vadovo ar techninės priežiūros kvalifikacijos.
Ieškovas jokių darbų, jokių paslaugų neatliko savo asmeninėmis lėšomis. Su ieškiniu nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Visas reikiamas, jo paties paprašytas pinigų sumas ieškovas avansu gaudavo arba grynaisiais iš atsakovo K. P. arba A. U., arba mokėjimo pavedimais iš K. P. sąskaitos į ieškovo sugyventinės A. M. sąskaitą. Toks buvo pačio ieškovo prašymas. Būtent atsakovas K. P. ir rūpinosi reikiamu finansavimu, taip pat turėjo kito atsakovo – statytojo Ž. B. išduotą įgaliojimą. Tuo tarpu, jokių įgaliojimų ar pavedimų veikti Ž. B. ar K. P. vardu ieškovui niekada nebuvo išduota ir dėl to niekada nebuvo tartasi.
Tiek žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, tiek ir dvibučio gyvenamojo namo statybai jame atsakovai ar su jais susiję asmenys skolinosi pinigus, o paskolų grąžinimui užtikrinti atsakovas įkeitė turtą hipoteka. Visi šie faktai matyti tiek iš pateikiamo istorinio išrašo iš Nekilojamojo turto registro duomenų bazės, tiek ir iš prie atsiliepimo pridedamų paskolų sutarčių. Namo statybai iš Estijoje veikiančios investicinės bendrovės (skolininimosi platformos) Estateguru UAB „Vilniaus statybų projektai“, kurios vadovas yra atsakovas K. P., 2017-07-03 susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo pagrindu ir vėlesnių jo pakeitimų pagrindu buvo gauta 146 950 Eur dydžio paskola. Visos statybos ir investicijos į jas buvo vykdomos išimtinai tik pagal atsakovų, jų įmonių tarpusavio susitarimus, paskolų sutartis, kuriuose ieškovas nedalyvavo, prisidėdamas tik savo paslaugomis, tarpininkavimu už paprašytą atlygį, kuris jam likdavo po to, kai iš atsakovų duotų lėšų buvo apmokėtos būtinos išlaidos.
Be to, faktą, kad išlaidos, susijusios su gyvenamojo namo statyba, buvo apmokamos iš atsakovo K. P. disponuojamų lėšų, patvirtina ir paties ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kaip pvz.: 2017-11-02 A. M. (ieškovo sugyventinės) el.laiškas, išsiųstas atsakovui K. P., kuriame ji nurodo, kad „įgaliojimo reikia nes tu mokėjai iš savo sąskaitos o ne pats B.“. Ieškovui, kaip pagalbininkui, tarpininkui, būdavo iš anksto duodama jo paties paprašyta konkreti pinigų suma tam, kad jis galėtų atsiskaityti už būtinas statybos medžiagas ir/ar už paslaugas. Jeigu likdavo nepanaudotų sumų (o taip ir būdavo), jos likdavo ieškovui ir tarp šalių nebuvo jokių ginčų, konfliktų dėl kokio nors užmokesčio, papildomų išlaidų atlyginimo.
Ginčas su ieškovu kilo tuomet, kai jis 2018-01-22 el.laišku (pridėtas prie ieškinio) pareikalavo atsakovų sumokėti jam dar 3000 Eur, kuriuos jis neva tai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už statybos medžiagas ir kitas išlaidas. Atsakovams paprašius ieškovo pateikti tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ieškovas el.laišku teatsiuntė savo sudarytą lentelę, be jokių išlaidas iš asmeninių lėšų pagrindžiančių įrodymų. Kadangi, kaip jau minėta, visos statybos išlaidos buvo dengiamos iš atsakovų skolintų ar asmeninių lėšų, tai atsakovai su ieškovo reikalavimu sumokėti jam 3000 Eur sumą nesutiko. Kilus konfliktams dėl šios sumos, ieškovas, pagrasinęs atsakovams susidorojimu finansine prasme, su ieškiniu jau dėl 62 081,14 Eur sumos kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti šiai sumai areštus atsakovų turtui. Toks ieškovo veikimas, atsakovų nuomone, laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Ieškinyje dėstomi teiginiai ir pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai prieštaringi, pateikiant įrodymus, kad iš atsakovų tik po nekilnojamojo turto pardavimo 2018-01-22 buvo pareikalauta vos (palyginti su ieškinio suma) 3000 Eur suma, nepateikiant jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o ieškiniu reikalaujama priteisti ženkliai didesnę sumą, pateikiant tokio dydžio išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pasirašytus, sudarytus ir apmokėtus ne paties ieškovo, o atsakovo Ž. B..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. U. nurodė, kad jokių susitarimų su ieškovu dėl jungtinės veiklos ir pelno pasidalinimo nebuvo ir ieškovas savo asmeninių lėšų į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybas ir įrengimą neinvestavo. Šios aplinkybės ir faktai jam yra aiškiai žinomi, kadangi jis pats tiesiogiai dalyvavo ir vykdė namo statybas, turėjo susitarimą dėl to su K. P.. Tuo metu G. S. vykdė, organizavo ne vieno namo statybas (kaip buvo nurodęs, net apie 12 objektų), tai kyla abejonių dėl to, ar visi K. P. duoti pinigai ieškovui statybinėms medžiagoms ir darbams apmokėti realiai buvo panaudoti namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyboms, medžiagoms. Manė, kad ieškovas tiesiog pasinaudojo A. U. pasitikėjimu, giminystės santykiais, kad uždirbtų iš pagalbos atsakovams ir trečiajam asmeniui, nors jokių susitarimų dėl užmokesčio jam už tarpininkavimą nebuvo. O kalbos su ieškovu apie jungtinę veiklą ir pelno pasidalinimą net nebuvo. Manė, kad jeigu ieškovas reikalauja tokios ženklios sumos, kurią sako sumokėjęs iš savo asmeninių lėšų, tai jis privalo pagrįsti ir įrodyti tai, ir privalo įrodyti, kad tos jo nurodytos statybinės medžiagos, darbai buvo panaudoti, atlikti būtent statytame name (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas reikalavimą kildina iš jungtinės veiklos teisinių santykių. CK 6.969 str. įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama išvengti sutarties šalių valios iškraipymų po sutarties sudarymo tarp jos šalių kilus ginčui. Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie įgyvendindami savo civilines teises nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo, viena iš tokių situacijų – įstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų ignoravimas. Sandoris, sudarytas pažeidžiant sandorio formos imperatyvą, yra niekinis, t.y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju sutartis rašytine forma nebuvo sudaryta, todėl ji tampa negaliojanti. Ieškovo reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmestinas, nes nenustatyta, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip jungtinė veikla.
Dalyvaujantys byloje asmenys neneigė aplinkybės, kad vykdomos statybos (duomenys neskelbtini) metu vyko tam tikras bendradarbiavimas tarp suinteresuotų asmenų: ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo giminystės ryšiai, jie buvo bendradarbiavę kituose statybos objektuose, atsakovai ir trečiasis asmuo siekė bendrų tikslų vystant statybas (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad dalyvaujantys asmenys prieš pradedant statybą susitarė dėl kiekvieno iš jų konkrečių darbų ir atitinkamai gauto pelno, pardavus pastatytą namą nupirktame žemės sklype, pasidalijimo, o atsakovai ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieškovas, kaip turintis patirties statybų srityje, pats siūlėsi padėti, tarpininkauti santykiuose su rangovais, statybos techniniais prižiūrėtojais, medžiagų tiekėjais. Atsakovai ieškovo pagalbą, tarpininkavimą statybų eigoje vertino kaip geranorišką pagalbą sūnėnui A. U., ir kaip suprantamą ieškovo siekį papildomai užsidirbti. Atsakovai tvirtino, kad ieškovas jokių darbų, jokių paslaugų neatliko savo asmeninėmis lėšomis, kaip teigiama ieškinyje. Visas reikiamas, jo paties paprašytas pinigų sumas ieškovas avansu gaudavo arba grynaisiais iš atsakovo K. P. arba A. U., arba mokėjimo pavedimais iš K. P. sąskaitos į ieškovo sugyventinės A. M. sąskaitą pagal paties ieškovo nurodytą pageidavimą.
Vieninteliai įrodymai byloje, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti 62 081,14 Eur taikant restituciją, yra pateiktieji kasos kvitai, grynųjų pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos – faktūros. Šiose sąskaitose-faktūrose pirkėju (mokėtoju) yra nurodomas Ž. B., o ieškovas, jo teigimu (aplinkybė nebuvo ginčijama), yra pasirašęs kaip prekes/paslaugas gavęs asmuo, pinigų priėmimo kvituose įrašyta, kad pinigai už prekes priimti iš Ž. B., parašas- ieškovo.
Teismo vertinimu, pateiktieji įrodymai gali pagrįsti aplinkybę, kad grynųjų pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose-faktūrose nurodytosios prekės buvo perduotos ieškovui, tačiau jie neįrodo, kad už prekes sumokėtieji pinigai buvo ieškovui priklausantys pinigai, nes mokėtoju yra nurodomas ne ieškovas, o Ž. B.. Taip pat šie įrodymai negali pagrįsti aplinkybių, kad pirktosios prekės buvo pristatytos ir panaudotos namo (duomenys neskelbtini) statybai, nes byloje nebuvo paneigti šalių paaiškinimai, jog ieškovas aktualiu ginčo nagrinėjimui laikotarpiu vykdė statybos darbus ir kituose objektuose. Kasos kvitai negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kas ir kieno pinigais mokėjo už įsigyjamą prekę, nes tokia informacija juose nefiksuojama. Atitinkamai ieškovo pateiktais įrodymais nėra paneigiamos atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ieškovui, kaip pagalbininkui, tarpininkui, būdavo iš anksto duodama jo paties paprašyta konkreti pinigų suma tam, kad jis galėtų atsiskaityti už būtinas statybos medžiagas ir/ar už paslaugas. Byloje pateiktasis 2018-01-22 elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas prašė atsakovų sumokėti 3000 Eur, kuriuos nurodė išleidęs pirkdamas medžiagas, sunaudojęs kurą važinėdamas į objektą ir nuomodamas biotualetus ir statybines būdeles, kas vertintina kaip ieškovo siekis susigrąžinti ir palyginti nedideles išleistas sumas. Tuo tarpu ieškovo veiksmai, kuriais jis teigia savo asmeninėmis lėšomis sumokėjęs net 62 000 Eur už tiekiamas statybines medžiagas, kai dokumentuose mokėtoju nurodomas ne ieškovas, o Ž. B., kai pasirašoma ant buhalterinių dokumentų po kito asmens pavarde, kai investuojamos didelės sumos ir niekur nėra fiksuojamas nei tokių investuojamų lėšų faktas, nei susitarimas dėl jų panaudojimo, neįtikina nei dėl išleistos pinigų sumos, nei dėl tų pinigų investavimo jungtinės veiklos pagrindu. Pažymėtina, kad 2018-01-22 laiškas buvo parašytas jau po pastatyto turto pardavimo, tačiau šiame laiške nėra užsimenama nei apie investuotus 62 000 Eur, nei apie kokius kitus galimus atsiskaitymus pagal ieškovo nurodomą jungtinės veiklos sutartį, kas taip pat suponuoja abejones dėl tikrosios ieškovo išleistos namo statybai sumos.
Ieškovas neįrodė, kad pagal pateiktus su ieškiniu išlaidas pagrindžiančius dokumentus apmokėjo iš savo asmeninių lėšų.
Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Kai sutartis nėra sudaryta, nėra galimybės nustatyti turinio, kokio siekė jos šalys. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad šalių tikrieji ketinimai esmingai skyrėsi jau pradėto bendradarbiavimo pradžioje, tačiau išaiškinti šalių siekius ir jų suderintą valią nėra jokių galimybių, nes nėra atitinkamų įrodymų (atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, ieškovas jokiuose dokumentuose nebuvo įvardintas kaip teisinio santykio dalyvis). Kadangi jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma rašytinė forma, tai pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
Ieškovas toleravo santykius, kurie nebuvo įtvirtinti rašytine sutartimi, todėl atitinkamai prisiėmė riziką dėl teisine prasme komplikuojamo įrodinėjimo proceso, kai, kilus ginčui, siekiama nustatyti tikrąsias faktines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas bei teismo sprendimas dėl kilusio ginčo.
Ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovų 2016 m. liepos mėn. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti partnerių įnašus, jų dydžius ir proporcijas, nėra duomenų apie sukurtą bendrą dalinę nuosavybę, apie jo apskaitą, turtu buvo disponuojama nesant ieškovo pritarimo, byloje nėra jokių duomenų apie bendras išlaidas ir bendrus nuostolius, atitinkamai apie pelno paskirstymą. Nenustačius esminių jungtinės veiklos požymių, nėra pagrindo išvadai, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia, atitinkamai negali būti sprendžiamas restitucijos taikymas.
Atsakovų prašymas ieškovui G. S. už piktnaudžiavimą, reiškiant nepagrįstą ieškinį, skirti 5000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos lygiomis dalimis priteisiant atsakovams, atmestinas, nenustačius pagrindų baudos skyrimui (CK 1.137 str.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsnį, priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą. Atsakovas K. P. pateikė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurios priteistinos iš ieškovo.
Vadovaujantis CPK 150 straipsniu, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jų panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti K. P. iš G. S. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.