Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo N. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė prašymą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad paskolino pinigus pasirašant vekselį, nesutiko su suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybe, kad paskolino tik 2000 Lt. Suinteresuotas asmuo turėjo savo verslą, o ten dirbo jo geras pažįstamas, dėl to ir paskolino pinigus. Vekselyje buvo nurodytas trumpas prievolės grąžinimo terminas, bet buvo susitarę, kad mokės dalimis ir ilgesnį laiką. Į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi tam, kad nepraleistų įstatyme nustatyto termino. Tuo metu terminas pateikti vykdymui buvo 10 metų. Kad terminas vėliau buvo sutrumpintas jis nežinojo. Sužinojo tik tada kai kreipėsi į antstolį. Į antstolį kreipėsi maždaug dvi savaitės iki prašymo pateikimo. Skolos nereikalavo dėl skolininkės situacijos- turėjo problemų su sveikata, neteko darbo, skyrėsi su vyru. Visą laiką žadėjo grąžinti skolą. Mokėjo pinigus į jo sutuoktinės sąskaitą. Ir po paskutinės įmokos žadėjo dar sumokėti. Tačiau daugiau nemokėjo. Vėliau negalėjo jai prisiskambinti. Vėliau susitikus ir paprašius grąžinti skolą ir palūkanas skolininkė pasakė, kad ji jau viską sumokėjo.

Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo N. T. 2010-02-05 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 976, 01 Eur (3370,00 Lt) pareiškėjui V. S. iki 2010-02-15 (b.l. 3).

2010-03-09 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B. išdavė Vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. DB-2301, kuriuo pareikalavo pagal vykdomąjį įrašą išieškoti vekselio turėtojo naudai iš N. T. 1013,36 Eur skolos (3498,94 Lt) (3370 Lt vekselio suma, 112,80 Lt notaro paimtas atlyginimas bei 16,14 pašto išlaidos) bei palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (b.l. 4).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-12-29 kredito dengimui yra pervedusi pareiškėjui 920 Eur (b.l. 5-12). Liko nesumokėta pagal vykdomąjį įrašą 93,36 Eur bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau –ĮPVĮ) 50 str. 1 d. 2 p. nustatytos palūkanos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsniu, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai (redakcija įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.).

Nustatyta, kad vykdomasis įrašas Nr. DB-2301, kurio pateikimo vykdyti terminą prašoma atnaujinti, buvo išduotas 2010-03-09, t.y. galiojant CPK 606 redakcijai, pagal kurią vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; terminus, per kuriuos galėjo būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, vykdomasis dokumentas (vykdomasis įrašas) buvo išduotas ne teismo, tačiau notaro. Nei vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusioje CPK 606 str. redakcijoje, nei šiuo metu galiojančioje CPK 606 str. redakcijoje neįtvirtintas specialusis notaro išduoto vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti senaties terminas. Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro atlikti vykdomieji įrašai pagal neprotestuotinus vekselius yra vykdomi civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau nenustatyta konkretaus termino, per kurį vykdomieji įrašai gali būti pateikti vykdyti. ĮPVĮ taip pat nenustatyta termino, per kurį turi būti pateiktas notaro vykdomasis įrašas priverstinai vykdyti. Sprendžiant klausimą dėl notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino, įstatymai, reglamentuojantys vekselių teisinius santykius ir notaro vykdomųjų įrašų išdavimą, nukreipia į CPK nuostatas, todėl turi būti taikomas bendrasis CPK 606 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) įtvirtintas dešimties metų, o pagal aktualią CPK 606 straipsnio redakciją – penkerių metų vykdomojo dokumento (šiuo atveju notaro vykdomojo įrašo) pateikimo vykdyti terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-186/2015).

Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 str.).

CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, teismas atnaujina terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti tik nustatęs, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str., 608 str.). Taigi teismas vertina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis praleido teminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, laikytinos svarbiomis. Termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-258-653/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1486/2002, 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2004).

Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

Pareiškėjo teigimu, jis nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo nuo vykdomojo įrašo išdavimo (2010-03-09) iki pat 2018 metų, kadangi skolininkė pripažino skolą, ir žadėjo ją grąžinti bei dėl susiklosčiusių sunkių skolininkės finansinių galimybių.

Aplinkybė, ar skolininkas pripažįsta savo įsipareigojimus išieškotojui, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino pradžios momento. Ši aplinkybė niekaip neįtakoja vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino skaičiavimo. Pažymėtina, kad skolininkė grąžino pagrindinę skolos dalį jau pasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą vykdomajam dokumentui vykdyti praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad išdavus 2010-03-09 Vykdomąjį įrašą, galiojo proceso norma reglamentuojanti, kad vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas antstoliui vykdyti per 10 metų terminą. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis nežinojo, jog pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, jog terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra sutrumpintas iki 5 metų. Tą aplinkybę sužinojo tik po kreipimosi į antstolį, kuris ir nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismas pažymi, kad CK 1.6 straipsnyje yra įtvirtinta įstatymų žinojimo prezumpcija, pagal kurią įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Įstatymų žinojimo prezumpcija nėra siejama nei su asmens teisiniu išsilavinimu (jo nebuvimu), nei su kitomis subjektyviomis savybėmis, t.y. nepaisant asmens asmeninių savybių, laikoma, kad apie paskelbtus įstatymus ir juose išdėstytas teisės normas, asmuo turi žinoti. Remiantis išdėstytu, laikytina, kad pareiškėjas apie CPK 606 str. naujojoje redakcijoje įtvirtintą 5 metų senaties terminą turėjo sužinoti sekančią dieną po jos įsigaliojimo – 2011-10-02. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomasis įrašas išduotas 2010-03-09, dėl jo termino atnaujinimo kreiptasi tik 2018-03-19. Taigi pareiškėjas su prašymu dėl vykdomojo dokumento vykdymo termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo momento, kada pasibaigė 2011-10-01 įsigaliojusioje CPK 606 redakcijoje įtvirtintas penkerių metų senaties terminas (2015-03-09). Teismas pažymi, kad teisė reikalauti priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą negali būti neribota laiko atžvilgiu, nes tai neatitiktų esminių civilinio proceso bei bendrųjų teisės principų reikalavimų. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skatina asmenį, kurio naudai yra išduotas vykdomasis dokumentas, veikti operatyviai, aktyviai siekti, kad skolininkas vykdytų vykdomajam dokumente nurodytus įpareigojimus. Vienas iš esminių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino tikslų yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo principai, be kita ko, reikalauja, kad pasibaigę terminai teisėms ir pareigoms įgyvendinti/įvykdyti nebūtų nepagrįstai atnaujinami. Pažymėtina, kad teisiškai įtvirtinus senaties terminą, civilinių teisinių santykių dalyviams atsiranda teisėtas lūkestis, jog suėjus įstatymo nustatytam senaties terminui jiems nebus paskirta įvykdyti pareigą, kurios vykdymui yra suėjęs senaties terminas. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie galimybę įgyvendinti savo teisę šia teise per įstatymų nustatytą terminą nepasinaudoja, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nesiekia, kad teisė būtų įgyvendinta teisine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dar nebuvo pasibaigęs (vykdomasis įrašas išduotas 2010-03-09, senaties terminas suėjo tik 2015-03-09), į tai, kad pareiškėjas praleido vykdomojo dokumento pateikti vykdyti senaties terminą daugiau nei tris metus, nesant tam svarbių priežasčių, į tai, kad senaties termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisinio stabilumo ir apibrėžtumo principų bei bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str.) reikalavimams, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju CPK 606 str. redakcijos pasikeitimas, senaties terminą sutrumpinus iki 5 metų, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, nelaikytinas svarbia priežastimi terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principais, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2010-03-09 išduotam vykdomajam įrašui Nr. DB-2301 pateikti vykdyti praleido be svarbių priežasčių. Nenustačius svarbių termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo priežasčių, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. S. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.