- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-375-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06879-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06879-2010-5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 19 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
trečiajam asmeniui S. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-79/2011 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui S. K. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė G. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 425,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-08-10 iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Kol ieškovė buvo nepilnametė, atsakovas jai teikė išlaikymą pagal teismo sprendimą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį, vėliau, jai tapus pilnamete ir tęsiant mokslą mokykloje, ji dar metus laiko gavo iš atsakovo išlaikymą iki 2010-08-01, o vėliau atsakovas išlaikymo ieškovei nebeteikė. Ieškovė įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo Universiteto teisės fakultetą į nuolatines vientisąsias studijas ir už mokslą privalo mokėti savo lėšomis, kurių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad nesutinka mokėti ieškovei išlaikymą, nes gauna mažas pajamas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo S. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei G. K. išlaikymą iš atsakovo D. K. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-08 iki G. K. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje 2015 metų birželio mėnesio ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo D. K. valstybei 90,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 10,75 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių savarankiškai gauti mokymuisi reikalingų lėšų, tačiau konstatavo, kad jai, kaip besimokančiai aukštojoje mokykloje, materialinė parama iš tėvų pusės yra būtina, kuri reikalinga ne tik mokesčiui už mokslą, bet ir pragyvenimui, kuri teiktina LR CK 3.194 str. 3 d. pagrindu. Atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto turto, į tai, kad ieškovė išnaudojo galimybės pasinaudoti finansine parama studentams, kurią numato Valstybinis studijų fondas, teismas sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį ir konstatavo, kad atsakovas yra pajėgus teikti pilnametės dukros išlaikymui po 250,00 Lt per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovės G. K. rezultatai vidurinėje mokykloje neleido jai siekti išsvajoto teisinio išsilavinimo nei viename iš trijų Lietuvos universitetų, nemokant už studijas. G. K. savo studijų planais pasidalino su tėčiu. Tėvas, įvertinęs savo turtines galimybes, nurodė, neturintis lėšų, kad galėtų finansuoti jos mokamas studijas ir siūlė įvairius kitus variantus. G. K. vienasmeniškai priėmė sprendimą studijuoti, mokant už mokslą, todėl už savo, kaip suaugusio žmogaus, sprendimą ji privalanti pati ir atsakyti.
2. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sveikatos galimybes nėra pajėgus skirti kas mėnesį po 250,00 Lt studijuojančios dukros išlaikymui, taip pat sumokėti išlaikymą nuo 2010 m. spalio mėnesio.
3. Teismas pažeidė atsakovo sutuoktinės teises, nes nustatė, jos pareigą išlaikyti ieškovę, nurodydamas, jog jo dabartinė sutuoktinė dirba, turi pastovias pajamas, todėl laikytina, kad šios bylos iškėlimo teisme metu atsakovo pajamos buvo kitokio dydžio nei jo nurodytos.
4. Nurodo, kad atsakovo sumokėta suma advokatui atitinka suteiktų paslaugų apimtį ir lygį, todėl nepagrįstai pripažinta išlaidavimu. Teismas iš dalies patenkinęs ieškinį, privalėjo proporcingai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Atsakovas, skųsdamasis menku atlyginimu bei pajamų trūkumu, gaudamas tokią pat algą, sėkmingai mokėjo ieškovei, kaip nepilnametei dukrai, priteistą 500,00 Lt išlaikymo sumą. Nuo to laiko atsakovo gyvenimo sąlygos dar pagerėjo, atsakovas sukūrė šeimą ir gyvena kartu su sutuoktine, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, išskyrus ieškovę, neturi. Atsakovas teismui nutylėjo faktą, kad jis išlaikė ieškovę, kai ji jau buvo pilnametė ir mokėsi vidurinėje mokykloje, teikdamas 300,00 Lt išlaikymą kas mėnesį gera valia periodinėmis išmokomis. Teikiamą išlaikymą atsakovas buvo įsipareigojęs teikti tol, kol ieškovė mokysis ir įgis specialybę, tačiau ieškovei pradėjus studijuoti teisės mokslą, atsakovas pakeitė savo nuomonę.
2. Nurodo, kad ieškovė yra ligonis nuo vaikystės, serga bronchine astma. Priteista 250,00 Lt suma yra labai menka, lyginant su tuo, kiek reikia ieškovės išlaikymui, net nekalbant apie mokestį už mokslą. Šios pinigų sumos neužtenka net ieškovės maistui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas yra skundžiamas išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyse. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių skundžiamo teismo sprendimo dalių.
Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-188/2007 ir Nr.3k-3-11/2011).
Apelianto nurodytose nutartyse aptariama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika taikytina tiek, kiek liečia teisinių santykių reglamentavimą, todėl visoje apimtyje negali būti taikoma dėl iš esmės skirtingų bylos faktinių aplinkybių.
2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.. Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 m.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi atsakovas turėtų prisidėti prie ieškovės (dukters) išlaikymo bei iki kada šis išlaikymas turi būti priteistas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė, nors jau yra pilnametė ir darbinga, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes siekia aukštojo išsilavinimo – teisininkės darbo ir universitetą baigs 2015 m. birželio mėnesį (b.l. 4, 9, 23,). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 3.194 str. 3 d. nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka įstatymo reikalavimus, nes nurodyta, kad priteistą išlaikymą ieškovė gaus tik tokiu atveju, jei mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina G. K. poreikius, todėl šiuo aspektu atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra teisingi. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji vidurinę mokyklą baigė labai gerais mokymosi rezultatais (b. l. 7), ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, baigė pirmą kursą (b. l. 138) ir sėkmingai perkelta studijuoti į antrą kursą, siekia gauti stipendiją bei būti perkelta į Valstybės finansuojamą grupę. Tai parodo, kad pilnametė G. K. yra rūpestinga vykdydama savo pareigas mokytis, nepažeidžia bendrojo sąžiningumo principo, jos elgesyje nėra sąlygų lemiančių teisės į išlaikymą praradimą.
Išlaikymo pilnamečiam aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Priteisdamas išlaikymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei skirtina išlaikymo suma turi būti priteisiama 250 Lt periodinėmis išmokomis. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovei reikalingų išlaidų dydį (b.l. 4, 22, 79 – 82). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ėmėsi visų galimų priemonių gauti lėšų mokymuisi, kad vienasmeniškai priėmė sprendimą studijuoti. Tačiau kolegija pažymi, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus (b.l. 10, 11, 79) yra akivaizdu, jog ieškovė užsiregistravusi Kauno darbo biržoje kaip ieškanti darbo, bet dėl turimų sveikatos problemų - jau 15 metų serga bronchine astma, galimybė susirasti tinkamą darbą yra ribojama (b. l. 79).Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi penkias darbo dienas per savaitę, mokosi profesijos, todėl negali tuo pačiu metu dirbti ir gauti pajamų. Byloje nepaneigtas ieškovės paaiškinimas, kad derino stojimo į aukštąja mokyklą Lietuvoje klausimą su atsakovu (tėvu), kuris buvo pažadėjęs ją finansiškai paremti, kad kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, tačiau pilnai susipažinusi su kredito gavimo sąlygomis suabejojo paskolos grąžinimu, jei po universiteto baigimo nepavyks iš karto susirasti darbo, bei suabejojo savo sveikata. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skudo argumentus, kad ieškovės G. K. rezultatai vidurinėje mokykloje neleido jai siekti išsvajoto teisinio išsilavinimo nei viename iš trijų Lietuvos universitetų, nemokant už studijas, kad G. K. vienasmeniškai priėmė sprendimą studijuoti, mokant už mokslą, todėl už savo, kaip suaugusio žmogaus, sprendimą ji privalanti pati ir atsakyti.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nes sumokėjus teismo priteistus 250 Lt, jo paties pragyvenimui, t.y. maistui, apsirengimui ir būstui liktų tik 350 Lt. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, atsakovas nuo 2008-09-26 įsidarbino UAB „Fiat Lux“, kur jam nustatytas 1000 Lt darbo užmokestis (b.l. 42 – 43), pakeitus darbo sutarties sąlygas keitėsi ir darbo užmokestis iki 800 Lt. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad jis neturi galimybės 250 Lt suma prisidėti prie dukters G. K. išlaikymo, nes pats apeliantas nurodė, kad sėkmingai mokėjo ieškovei, kaip nepilnametei dukrai, priteistą 500,00 Lt išlaikymo sumą, kad jis išlaikė ieškovę ir kai ji jau buvo pilnametė ir mokėsi vidurinėje mokykloje, teikdamas 300,00 Lt išlaikymą kas mėnesį gera valia periodinėmis išmokomis, bei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovui pačiam šiuo metu būtų reikalinga parama, globa ir pan., kas labai suvaržytų jo teises.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė atsakovo sutuoktinės teises, nes nustatė, jos pareigą išlaikyti ieškovę, nurodydamas, jog jo dabartinė sutuoktinė dirba, turi pastovias pajamas, todėl laikytina, kad šios bylos iškėlimo teisme metu atsakovo pajamos buvo kitokio dydžio nei jo nurodytos. Iš pateikto byloje 2011-04-21 ištuokos liudijimo Nr. 132 ( b. l. 134) matyti, kad santuoka nutraukta ir darytina išvada, kad atsakovas gali prisidėti prie vienintelės dukros, siekiančios aukštojo teisinio išsilavinimo išlaikymo, tai yra mokėti teismo priteistą 250 Lt sumą, nes jo materialinė padėtis tokia pati kai jis teikė pilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis geru noru, kai ši mokėsi vidurinėje mokykloje 12 klasėje.
Apelianto motyvas, kad trečiojo asmens turtinė padėtis žymiai geresnė ir ji turėtų skirti didesnę dalį ieškovės išlaikymui, šiuo atveju atmestinas. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad dukters mėnesio pragyvenimo realios išlaidos sudarytų 850 Lt (b.l. 110 – 114). Todėl pripažintina, kad tretysis asmuo S. K. ir taip didžiąja dalimi remia dukrą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas realiai priteisė pačią minimaliausią išlaikymo sumą, sumažino ieškovės reikalaujamą išlaikymo dydį įvertindamas galimybę gauti valstybės remiamą paskolą studijoms, kuria pasinaudoti kaip papildomomis lėšomis G. K. neatmeta galimybės. Bet kuriuo atveju 250 Lt suma yra protinga ir nesuteikia galimybės abejoti tuo, jog ieškovei teikiama išlaikymo suma gali būti vertinama kaip perteklinė, suteikianti galimybę ją naudoti kitaip, nei būtiniausių poreikių tenkinimui.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos, o pagal įstatymą tėvai materialinį išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – pilnametės G. K. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, o paskirstant pilnametės dukters išlaikymo pareigą tarp tėvų, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinį teismas iš dalies patenkino, privalėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas nes pirmosios instancijos teismas dėl abipusių išlaidų vienodo dydžio šalių turėtas advokatų atstovavimo išlaidos įskaitytos ir nepriteistos, o ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista.
Iš esmės atmetant apeliacinį skundą dėl materialinio teisinio reikalavimo, iš apelianto priteisiamos 440 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 5,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.) (b. l. 131, 139).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. K. 440 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 5,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.