Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-03 · Civilinė byla Nr. 2A-323/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-03
Bylos Nr.
2A-323/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“
Atsakovas
D. M., L. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1009/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ prašymą sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą arbitražo civilinėje byloje Nr.151 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. ir L. M. dėl nuostolių, susidariusių dėl tarp šalių sudarytos 100 % uždarosios akcinės bendrovės „Saprega“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimų, ir atsakovų priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Tartum“ bei atsakovui pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – arbitražas) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo UAB „Tartum“ ieškinys ir atsakovų D. M. ir L. M. priešieškinys tenkinti iš dalies.

Iš dalies patenkindamas ieškinį, arbitražas iš bendraatsakovų D. M. ir L. M. solidariai priteisė ieškovo UAB „Tartum“ naudai: a) 400 000 eurų baudą už įsipareigojimų nekonkuruoti pažeidimą; b) 6 575,50 eurų palūkanų pagal 2007 m. gegužės 23 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties 9.3 straipsnį, paskaičiuotų nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. balandžio 29 d.; c) 12 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 400 000 eurų sumos, skaičiuojamų nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki galutinio sumokėjimo dienos; d) ieškovo sumokėtą 19 001,73 litų arbitravimo mokestį, o likusius ieškovo UAB „Tartum“ ieškinio reikalavimus atmetė.

Iš dalies patenkindamas priešieškinį arbitražas nusprendė iš UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ solidariai bendraatsakovų D. M. ir L. M. naudai priteisti: a) 1 000 000 eurų (trečiasis mokėjimas už akcijas); b) 47 124,40 eurų palūkanų pagal 2007 m. gegužės 23 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties 2.5 (c) p., paskaičiuotų 2009 m. balandžio 7 dienai; c) 12 mėn. EURIBOR ir 2 proc. maržos palūkanas nuo priteistos 1 000 000 eurų sumos, skaičiuojamas nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki priteistos sumos sumokėjimo dienos; d) 103 678,41 litų arbitravimo mokestį bei 30 000 litų atstovavimo išlaidų. Prievolių įskaitymą, atliktą UAB „Tartum“ 2009 m. vasario 25 d. ir 2009 m. balandžio 22 d. raštais, pripažino iš dalies (t.y. 1 047 124,40 eurų suma) negaliojančiu. Prievolių įskaitymą likusioje dalyje (t.y. 23 635,60 eurų suma) pripažino galiojančiu. Likusius priešieškinio reikalavimus atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Tartum“ ir atsakovas pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ 2010 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl dalies (ta apimtimi, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl nuostolių, patirtų dėl Norvegijos mokesčių administratoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu paskirtų mokesčių ir su jais susijusių sumų bei nuostolių, patirtų atsakovams pateikus klaidingas garantijas dėl UAB „Saprega“ darbuotojų atlyginimų, priteisimo) arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad arbitražo sprendimas naikintinas iš dalies kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, nes pažeidžia teisingumo vykdymo principą. Arbitražo teismas, priimdamas sprendimą, pripažino atsakovus atsakingais už padarytus sutarties pažeidimus, tačiau visa apimtimi neišsprendė nuostolių priteisimo klausimo, taip palikdamas ieškovą byloje be sprendimo, bei neįvykdė teisingumo. Viena, arbitražo teismas nepasisakė dėl visų su mokesčiais susijusių sumų priteisimo. Antra, arbitražo teismas neįvykdė teisingumo neteisėtai pripažinęs bylos dalį dėl 1 000 000 eurų nuostolių (dėl atsakovų pagal Sutartį suteiktų garantijų dėl UAB „Saprega" darbuotojams mokėtų atlyginimų dydžių pažeidimo) priteisimo nearbitruotina pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d.

Pareiškėjai prašo sustabdyti arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą iki kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ skundas dėl dalies šio sprendimo panaikinimo. Nurodo, kad, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų iš dalies panaikinti arbitražo sprendimą, o arbitražas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, nuspręstų patenkinti UAB „Tartum“ reikalavimus dėl nuostolių, patirtų dėl paskirtų mokesčių ir su jais susijusių sumų (dalis 337 623 eurų nuostolių sumos) bei nuostolių, patirtų atsakovams pateikus klaidingas garantijas dėl UAB „Saprega“ darbuotojų atlyginimų (nuostolių suma -1 000 000 eurų) priteisimo, ateityje neišvengiamai gali kilti arbitražo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, nes jau atsakovai taptų skolingi UAB „Tartum“. Šiuo metu, atlikus ieškovo ir atsakovų tarpusavio prievolių pagal 2010 m. gegužės 31 d. arbitražo sprendimą įskaitymą, skolingas yra ieškovas. Atsakovai 2010 m. birželio 2 d. pareiškimu (b. l. 10-13) pareikalavo šią skolą sumokėti gera valia per 5 d. Iš atsakovų veiksmų yra matyti, kad atsakovai yra nusiteikę neatidėliojant pradėti arbitražo sprendimo vykdymą ir priverstine CPK nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

D. M. ir L. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ prašymą sustabdyti arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas skundas dėl dalies šio sprendimo panaikinimo ir prašo laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovai gera valia įvykdė arbitražo sprendimą, t.y. atlygino ieškovui iš atsakovų priteistas sumas, atlikdami priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ir pagrįstai tikėjosi, kad arbitražo sprendimas bus sąžiningai ir geranoriškai vykdomas ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Arbitražinio susitarimo esmė yra ta, kad šalys įsipareigoja laikytis dėl ginčo priimto arbitražo sprendimo, savanoriškai, skubiai, sąžiningai ir besąlygiškai jį vykdyti. Jeigu šalys manytų, kad arbitražo sprendimui įvykdyti reikia teismo įsikišimo, tai pats susitarimas spręsti ginčą arbitražu, o ne teisme, būtų beprasmis. Sprendimo vykdymo sustabdymas, turint omenyje ir tai, kad atsakovai jį įvykdė, būtų nesuderinamas su arbitražinio susitarimo esme, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, šalių interesų pusiausvyros principais.

2. Siekdamas užtikrinti arbitražo teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, teismas teise sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, t.y. kai kyla reali grėsmė pareiškėjo teisių ar teistų interesų pažeidimui ir nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą, nes ieškovas bei SIA „Tipro Baltic“ savo prašyme nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių būtinumą sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą. Arbitražo sprendimas gali būti panaikintas tik labai ribotais atvejais, be to, net, jeigu ir tektų taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą, byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymo atgręžimas būtų apsunkintas ar neįmanomas.

3. Ieškovas šiuo metu neturi pakankamai turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota visa jo skola atsakovams. Ieškovas yra holdingo kompanija, įsteigta tikslu nuosavybės teise valdyti 100 procentų UAB „Saprega“ akcijų. Visą ieškovo turtą sudaro 81 000 vienetų jo kontroliuojamos įmonės akcijų (tą patvirtina antstolio parengtas ieškovo turto aprašas), kurių nominali vertė yra 810 000 litų, t.y. žymiai mažesnė negu atsakovų reikalavimų suma (2 293 333, 22 litų). Kito nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto ieškovas neturi ir jokios kitos komercinės ūkinės veiklos jis nevykdo. Be to, solidarus skolininkas SIA „Tipro Baltic“ yra nemokus, Latvijoje jam iškelta nemokumo byla.

4. Sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą netikslinga, kadangi šiuo metu nėra pradėtas priverstinis arbitražo teismo sprendimo vykdymas ir nėra galimybės jį pradėti, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė išduoti vykdomuosius raštus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymo sustabdymo tenkintinas.

Ginčų nagrinėjimas arbitraže, kaip teismui alternatyvi ginčų sprendimo tvarka, pasižymi procesiniais ypatumais. Skirtingai nei teismo sprendimai, kurių teisėtumas bei pagrįstumas kontroliuojamas instancine tvarka peržiūrint priimtus sprendimus apeliacinių skundų ribose tiek faktų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektais, o apeliacinio skundo padavimas sustabdo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimą bei vykdymą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas (CPK 279 str. 1 d.), arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas (Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 5 d.). Procesinius arbitražų sprendimų vykdymo ypatumus lemia ta aplinkybė, kad, skirtingai nei teismo priimti sprendimai, arbitražo sprendimai gali būti panaikinti tik labai ribotais Komercinio arbitražo įstatyme numatytais pagrindais (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 3 ir 5 d.), todėl ir tikimybė, kad įvykdžius arbitražo sprendimą, jis bus panaikintas ir iškils vykdymo atgręžimo klausimas, skirtingai nei teismo sprendimų atveju, yra mažesnė. Įvertinęs tai, kad tokia tikimybė, nors ir labai ribota, bet egzistuoja, įstatymų leidėjas Komercinio arbitražo įstatyme (37 str. 2 d.) įtvirtino Lietuvos apeliacinio teismo, kompetentingo nagrinėti skundus dėl arbitražo sprendimo panaikinimo (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 1 d.) teisę, priėmus skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vienos iš šalių prašymu, sustabdyti skundžiamo arbitražo sprendimo vykdymą. Ši laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Pagrindas Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymui, kaip ir kitų (CPK numatytų) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra grėsmė, kad šių priemonių nesiėmus, arbitražo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 13 p.). Įvykdžius arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą, vėliau, ieškovui galimo palankaus sprendimo atveju, iškiltų jau įvykdyto arbitražo sprendimo atgręžimo klausimas (CPK 760 str.), nes ieškovui palankaus arbitražo sprendimo atveju, jau atsakovai, o ne ieškovas, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taptų skolingi ir ši atsakovų skola ieškovams, jeigu bus įvykdytas arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimas, būtų didesnė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai 2010 m. birželio 16 d. jau kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašydami išduoti vykdomuosius raštus Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo pagrindu. Taigi, nesustabdžius arbitražo sprendimo vykdymo iki bus išnagrinėtas jo panaikinimo klausimas, arbitražo sprendimas gali būti įvykdytas priverstine tvarka ir vėliau, panaikinus arbitražo sprendimo dalį ir šioje dalyje arbitražui priėmus ieškovui palankų sprendimą, iškiltų priverstine tvarka jau įvykdyto arbitražo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas. Todėl yra pagrindas, pareiškėjų prašymu, svarstyti Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės (arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymo) taikymo klausimą.

CPK normos nereikalauja, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinti tiek ieškinio, pareikšto arbitraže, tiek ir apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti dalį arbitražo sprendimo, pagrįstumą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas vertina, ar yra grėsmė, jog galimas palankus sprendimas bus neįvykdytas, o prašymo teisinius bei faktinius argumentus privalo įvertinti tik ta apimtimi, kad jie turi būti pakankami, kad prima facie patvirtintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-698/2009). Ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį prašo panaikinti dalį arbitražo teismo sprendimo tuo pagrindu, kad joje nebuvo pasisakyta dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų ir dėl jų šalių ginčas nebuvo išspręstas, todėl arbitražo sprendimas neatitinka neprieštaravimo viešajai tvarkai reikalavimo. Jeigu apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą, pripažintų, kad prašoma panaikinti arbitražo teismo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, būtų pagrindas ją panaikinti (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 5 d., 2 p.).

Kaip jau minėta, pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-874/2010). Atsakovams atlikus piniginių prievolių pagal arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą įskaitymą (b. l. 10-13), yra vykdytina UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ 664 195,21 eurų piniginė prievolė atsakovams. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas patenkintų ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį skundą ir panaikintų dalį arbitražo sprendimo, o arbitražas šioje dalyje nagrinėdamas bylą iš naujo patenkintų ieškovo ieškinį, papildomai atsirastų atsakovų prievolė ieškovui atlyginti nuostolius, patirtus atsakovams pateikus klaidingas garantijas dėl UAB „Saprega“ darbuotojų atlyginimų (arbitražo sprendimo 84 punkte nurodoma 1 925 973 eurų suma, o skunde (b. l. 6) 1 000 000 eurų suma) ir prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl mokestinės prievolės 2007 m. laikotarpiu neįvykdymo, kai bendrovę UAB „Saprega“ dar kontroliavo atsakovai. Pažymėtina, kad šiuo bylos nagrinėjimo etapu nėra galimybės nurodyti, kokio tikslaus dydžio prievolę turėtų atsakovai ieškovams palankaus arbitražo sprendimo atveju (byloje nėra duomenų, kuri dėl mokestinės nepriemokos susidariusi nuostolių dalis atsirado 2007 m. laikotarpiu, kai bendrovę dar kontroliavo atsakovai (arbitražo sprendimo 232-234 punktai), be to, nepakanka duomenų apie prašomus priteisti nuostolius, susidariusius pateikus klaidingas garantijas dėl UAB „Saprega“ darbuotojų atlyginimų). Tačiau akivaizdu, kad panašaus dydžio suma, net ir nesant galimybės ją įvardinti konkrečiu dydžiu, potencialiems skolininkams fiziniams asmenims paprastai yra labai didelė.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovų finansinę padėtį, o šie duomenys yra būtini, kad teismas reikalavimų sumos dydį, kaip vieną iš kriterijų, rodančių, jog yra grėsmė galimo ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui, galėtų įvertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkrečių atsakovų finansines galimybes. Atsakovai, pateikdami atsiliepimą, realizavo teisę rungtis (CPK 12 str.) bei teisę būti išklausytais, tačiau nepasinaudojo galimybe pateikti teismui duomenis apie jų gerą finansinę padėtį, neįrodė, kad ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui nėra grėsmės. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovams priklausančio turto vertė žymiai viršytų ieškinio sumą, ar kitų duomenų, įrodančių, kad ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui nėra grėsmės, yra pakankamas pagrindas konstatuoti tikimybę, jog atsakovų turto vertė gali nesiekti ar sumažėti iki tos ribos, kurios nebeužtektų ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui. Taigi, grėsmė ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui yra reali, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą. Sustabdžius arbitražo sprendimo vykdymą bus sustabdytas 664 195,21 eurų išieškojimas iš ieškovo UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“, o ieškovui palankaus arbitražo sprendimo vykdymo atveju, atlikus priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą, iš atsakovų išieškotina suma atitinkamai sumažėtų 664 195,21 eurų suma, kas, kolegijos vertinimu, sumažina riziką, kad ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl to, kad jį vykdant iš fizinių asmenų išieškotina didelė suma. Nesiėmus šioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių ir nežinant atsakovų turtinės padėties bei neužtikrinus kitų rūšių laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškinio reikalavimų visa apimtimi (byloje nėra duomenų, kokia apimtimi ir ar buvo areštuotas atsakovų turtas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo arbitraže pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui), jeigu arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimas būtų įvykdytas, palankaus ieškovams galutinio arbitražo sprendimo atveju, ieškovai negalėtų 664 195,21 eurų sumai pasinaudoti vienarūšių reikalavimų įskaitymu, o iš atsakovų tektų išieškoti ne tik galimai priteistą ieškinio sumą, kuri nebuvo priteista 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu, bet ir tektų vykdyti atsakovų atžvilgiu 2010 m. gegužės 31 d. arbitražo sprendimo vykdymo atgręžimą. Tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų, todėl laikinosios apsaugos priemonės (arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymas) ir taikytinos.

Jau minėta, kad atsakovai 2010 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašydami išduoti vykdomuosius raštus Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo pagrindu. Teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir nurodė, kad, priklausomai nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas, pareiškėjai galės pakartotinai kreiptis į apylinkės teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Šios aplinkybės rodo, kad nesustabdžius arbitražo sprendimo vykdymo, atsakovams nebeliktų procesinių kliūčių reikalauti jį vykdyti priverstine tvarka, kas sustiprina kolegijos įsitikinimą, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje yra tikslinga.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo, kaip minėta, siekti visų dalyvaujančių byloje asmenų interesų balanso, nevaržyti šalių teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Byloje nėra duomenų, kad arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymas sukeltų ženklius neigiamus padarinius atsakovams. Atvirkščiai, kadangi atsakovų reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5941-232/2009 (ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88/2010 palikta nepakeista (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO)), nėra priežasčių išvadai, kad arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymas sudarytų prielaidas apsunkinti jo vykdymą, jeigu ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį prašymas panaikinti dalį arbitražo sprendimo Lietuvos apeliacinio teismo būtų atmestas. Į bylą yra pateiktas antstolio Mindaugo Dabkaus 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarytas UAB „Tartum“ turto aprašas, kuriame nurodyta aprašyta ieškovo turto vertė – 810 000 litų. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas neturi duomenų, ar vykdant minėtą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį yra aprašyta ir areštuota tiek ieškovo UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ turto, kad jo pakaktų užtikrinti arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo įvykdymą. Tačiau pastebėtina, kad atsakovai turi galimybę, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kreiptis į antstolį, kad būtų surasta ir aprašyta bei areštuota tiek ieškovo UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“ turto, kad juo būtų užtikrintas arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo įvykdymas.

Teisėjų kolegija, pripažinusi egzistuojant grėsmę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus arbitražo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, kas yra pakankamas pagrindas sustabdyti arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą, bei tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nepažeidžia ekonomiškumo principo ir atspindi siekį užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyrą, dėl kitų atsakovų atsiliepime išdėstytų argumentų papildomai nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu bei Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo arbitražo civilinėje byloje Nr.151 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. ir L. M. bei atsakovų priešieškinį UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ vykdymą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ skundą dėl dalies Vilniaus komercinio arbitražo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo arbitražo civilinėje byloje Nr.151 panaikinimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėArtūras DriukasNijolė Piškinaitė