Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. advokato S. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. Ž. nuteistas 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį - 200 MGL (7352 Eur) bauda, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo nusikaltimo padaryme, paskirta galutinė bausmė - bauda 198 MGL. 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis panaikintas, S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi S. Ž. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Taip pat, S. Ž. nuteistas 2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė subendrinta bausmė S. Ž. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga 2020 m. vasario 18 d..

2. Komisija 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. LK-38 nutarė nuteistajam S. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis S. Ž. neatitinka visų privalomų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui.

4. Nuteistojo S. Ž. gynėjas advokatas S. J. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti nuteistojo S. Ž. skundą ir nuteistajam S. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytas priemones.

4.1. Skundo autoriaus teigimu, tiek Komisijos nutarimo, tiek skundžiamos nutarties argumentacija yra deklaratyvaus pobūdžio, selektyviai išskiriant tariamai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius požymius, kurie neturi lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos klausimą, ignoruojant pozityvias ir lygtiniam paleidimui neabejotinai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad S. Ž. šiuo metu faktiškai yra atlikęs jau daugiau negu pusę bausmės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža ir nuolat mažėja, šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistojo gynėjo advokato teigimu, teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino ankstesnius S. Ž. teistumus, tuo labiau, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įstatymo nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, absoliuti jų daugumą – nesunkūs nusikaltimai. Tokiu būdu, apylinkės teismo išvada apie padarytų veikų pavojingumą neturi svaraus pagrindo, juolab, kad lygtinio paleidimo klausimas svarstomas trečią kartą. Apylinkės teismo teiginiai, kad nuteistasis dėl padaryto paskutinio nusikaltimo kaltu neprisipažįsta, taip pat nėra pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje patvirtina, kad, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nuteistasis S. Ž. suvokia ką padarė ir deda visas pastangas pasitaisyti.

4.2. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad S. Ž. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi neaišku, kokios individualiai sudaryto socialinės reabilitacijos plano dalies S. Ž. nevykdo. Priešingai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. Ž. keliuose renginiuose dalyvavo arba ketina dalyvauti papildomai. Apskritai S. Ž. yra charakterizuojamas teigiamai, jis skatintas 5 kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Taip pat, nuteistasis palaiko socialinius ryšiu su artimaisiais, o jo neatliktos bausmės dalies negalima laikyti per didele. Visos šios aplinkybės parodo, kad S. Ž. atžvilgiu priimti sprendimai yra neobjektyvūs, o nuteistojo atžvilgiu egzistuoja visi pagrindai tolesnę bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsilepime į nuteistojo S. Ž. gynėjo S. J. skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

6. Nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato S. J. skundas netenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl nustačius, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar tai, jog asmuo nėra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apskritai nevertintinos.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis S. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jis tik dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. spalio 12 d. nuteistajam S. Ž. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatytos šios socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės – nusikaltimų analizė, pradėti lankyti „Socialinių įgūdžių lavinimo programą“, laikytis nustatytos tvarkos ir nepažeidinėti elgesio taisyklių. 2019 m. gegužės 14 d. S. Ž. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog su nuteistuoju buvo pravestas motyvacinis pokalbis apie ankstesnius įvykdytus nusikaltimus, nuteistasis skatintas daugiau nenusikalsti, taip pat, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, papildomai išreiškė norą dalyvauti Katekizmo studijų programoje, viktorinoje, tačiau nuteistasis „Socialinių įgūdžių ugdymo programos“ nepabaigė, nes buvo pašalintas dėl grupės taisyklių nepaisymo ir įžūlaus elgesio.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. Ž. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kadangi nepabaigė „Socialinių įgūdžių lavinimo programos“. Nors nuteistojo gynėjas advokatas skunde tvirtina, jog tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi S. Ž. savanoriškai dalyvavo ar yra pasiruošęs dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos programose, tačiau visgi pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra parenkamos atsižvelgiant į jų aktualumą, siekiant sumažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju matyti, kad S. Ž. atžvilgiu išlieka du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo būdas, kuris siejamas su mąstymų. Būtent siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių rizika, nuteistajam buvo numatyta socialinės reabilitacijos priemonė – dalyvavimas „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, kurios nuteistasis dėl grupės taisyklių nepaisymo ir įžūlaus elgesio nepabaigė. Taigi, šiuo atveju Komisija turėjo pagrįstą pagrindą atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant vien tuo, jog jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi jų vykdymas yra būtina BVK 157 straipsnio taikymo sąlyga. Nustačius, jog nuteistasis neatitinka formalių įstatymo reikalavimų, kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijais (materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas), paliekami nenagrinėti.

11. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi konstatavo, jog S. Ž. iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nesant materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nepaisant to, jog žemesnės instancijos teismas šioje byloje nustatė kito lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo nebuvimą nei aukštesnės instancijos teismas, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu S. Ž. nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato S. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.