- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1515-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16416-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kredito gavėjo pažeistos teisės gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. P. pateikė ieškinį atsakovui AB SEB bankas, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo 2013-03-30 sprendimą nustatyti ieškovei penkių metų fiksuotų palūkanų normą – 4.211060 proc., mokėtiną bankui pagal 2007-03-30 kredito sutartį Nr. 1450718031619-39 nuo 2013-03-30, bei įpareigoti atsakovą nuo 2013-03-30 taikyti ieškovei kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą 6 mėn. LIBOR EUR plius 0,8 proc. marža, taip pat priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nurašyti ir/ar išieškoti iš ieškovės banko sąskaitų, įkeisto ir/ar kito turto lėšas, viršijančias 0,8 proc. maržą ir 6 mėn. LIBOR EUR sumą, skaičiuojamą nuo šalių 2007-03-30 sudarytos kredito sutarties spec. dalies 4.1 p. numatyto kredito likučio, taip pat imtis bet kokių veiksmų dėl kredito sutarties nutraukimo dėl tos priežasties, kad ieškovė nemoka didesnių nei 0,8 proc. maržos 6 mėn. LIBOR EUR palūkanų sumos, skaičiuojamos nuo šalių 2003-03-30 sudarytos kredito sutarties spec. dalies 4.1 p. numatyto kredito likučio, uždrausti nurašyti ir/ar išieškoti netesybas nuo nesumokėtos palūkanų sumos, viršijančios 0,8 proc. maržą ir 6 mėn. LIBOR EUR sumą, skaičiuojamą nuo šalių 207-03-30 sudarytos kredito sutarties spec. dalies 4.1 p. numatyto kredito likučio už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos. Nurodė, kad ieškovei nesutinkant mokėti bankui nepagrįstai didelių palūkanų, ieškovės manymu, bankas taikys netesybas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirmiausia nuo ieškovės sąskaitos bus nurašyti delspinigiai ir ieškovė negalės būti teismo atleista nuo netesybų mokėjimo, taigi teismo sprendimo vykdymas šioje dalyje bus neįmanomas. Be to, bankui vienašališkai nutraukus sutartį dėl banko nustatytų nepagrįstai didelių palūkanų nemokėjimo, gali būti priverstinai parduotas jos vienintelis būstas, kuriame ji gyvena kartu su trimis savo nepilnamečiais vaikais, o tai neabejotinai pažeis ieškovės teisėtus interesus ir galimai apsunkins teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-17 nutartimi ieškovės E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio užtikrinimui iš esmės prašo taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir reikalavimo dalykas, nors laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimai atsakovui imtis tam tikrų veiksmų remiantis nurodomomis ginčo susitarimo nuostatomis iš esmės sutarties vykdymui įtakos neturi, nes, jei teismas pripažintų ieškovės ieškinį pagrįstu ir jį tenkintų, atsakovas turėtų pareigą perskaičiuoti atsakovo sprendimu nustatytą ir bylos nagrinėjimo metu taikytą palūkanų normą ir/ar grąžinti nepagrįstai sumokėtas netesybas nuo nesumokėtos palūkanų sumos. Pažymėjo, kad pagal bylos duomenis negalima pagrįstai prognozuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė negalės tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ar patirs nuostolių, o šios aplinkybės taip pat suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Vien tai, kad atsakovas vengia nustatyti ieškovei sąžiningai ir pagrįstai apskaičiuotas palūkanas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus įgyvendinta vienintelė, objektyviai efektyvi ieškovės pažeidžiamų teisėtų interesų ir teisių gynybos priemonė. Teismo nuomone, ieškovė savo prašyme nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali tikimybė patirti neigiamus veiksnius vykdant vis dar galiojančią tarp šalių 2007-03-30 sudarytą kredito sutartį. Be to, nepagrįstomis laikytinos ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad jai neužtenka pajamų nepagrįstai užkeltoms banko įmokoms mokėti ir tai gali įtakoti ieškovės nemokumą, nes kredito sutartį ieškovė pasirašė pakankamai ilgam terminui, todėl turėjo numatyti savo finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, juolab, kad atsakovo apskaičiuotos palūkanos sudaro tik dalį mokėtinos pagal grafiką sumos. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformuluotą bei pareikšto ieškovės ieškinio dalyką, teismas padarė išvadą, kad procesinio ir materialinio reikalavimų dalykai iš esmės sutampa, o tokios pačios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, yra netikslingas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas sprendimo, patenkinusio tokio paties turinio ieškinio reikalavimą, vykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė E. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės faktiškai sutampa su ieškinio reikalavimais, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama laikinai apsaugoti ieškovų interesus, jeigu yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Be to, skundžiama nutartimi nepagrįstai paneigiamas viešojo intereso buvimas bei laikinosios apsaugos reikalingumas, kuris be kita ko sąlygoja užtikrinti vartotojų teisių apsaugą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu nagrinėjamoje byloje neproporcingai ir nepagrįstai yra pažeidžiami ieškovės kaip vartotojos interesai, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė privalės mokėti bankui ginčijamu 2013-03-30 banko sprendimu pritaikytą 4.211060 proc. palūkanų normą, kas ne tik ženkliai pablogins jos finansinę padėtį, bet ir gali privesti prie nemokumo ir fizinio asmens bankroto. Taigi dėl to kyla reali grėsmė, kad galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti iš viso neįmanomu. Be, to, banko veiksmai nustatant ieškovei 4.211060 proc. fiksuotų palūkanų normą, byloja apie siekį gauti nesąžiningos naudos pasinaudojant banko turima reputacija.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškinyje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal savo turinį ir pobūdį atitinka ieškovės ieškiniu pareikšto ieškinio dalyką, t. y. pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovei taikoma palūkanų norma bus tokia, kokia ji būtų patenkinus ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Tokiu atveju teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, išspręstų bylą iš esmės, kas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir lemtų tokios teismo nutarties neteisėtumą. Pažymėjo, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus atsakovas be jokių sunkumų paskaičiuotų ir grąžintų ieškovei susidariusią permoką bei pakeistų jai taikomą palūkanų dydį. Būtent todėl pavojaus, kad nesiėmus nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra. Pažymėjo, kad net ir papildoma vartotojams suteikiama apsauga nereiškia, jog vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti savo prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai. Nurodė, kad vien tai, jog atsakovas nesutinka ieškovei nustatyti jos reikalaujamą neva sąžiningų ir pagrįstai apskaičiuotų palūkanų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus įgyvendinta vienintelė, objektyviai efektyvi ieškovės pažeidžiamų teisėtų interesų ir teisių gynybos priemonė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos finansinė būklė nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių žymiai pablogės, be to, nenurodė konkrečių aplinkybių, kad egzistuoja reali tikimybė patirti kitus neigiamus veiksmus vykdant galiojančią sutartį. Pažymėjo, kad ieškovės finansinė būklė žymiai labiau pablogėtų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, tačiau ieškovės ieškinys galutiniu sprendimu būtų atmestas, nes tuomet ieškovė turėtų sugrąžinti atsakovui visas nesumokėtas palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus atsakovui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nurašyti ir/ar išieškoti iš ieškovės banko sąskaitų, įkeisto ir/ar kito turto lėšas, viršijančias 0,8 proc. maržą ir 6 mėn. LIBOR EUR sumą, skaičiuojamą nuo šalių 2007-03-30 sudarytos kredito sutarties spec. dalies 4.1 p. numatyto kredito likučio – teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad, viena vertus, ieškovė, teigdama, jog atsakovo reikalavimas mokėti didesnes palūkanas žymiai pablogins jos finansinę padėtį, nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.), kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovas paskaičiuotų ir grąžintų ieškovei susidariusią permoką bei pakeistų jai taikomą palūkanų dydį, todėl nėra pagrindo teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Priešingai, teismo vertinimu, tenkinus ieškovės prašymą ir atsakovo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismui galimai ieškovės ieškinio netenkinus, ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėtų tokiu būdu, jog ji per trumpą laiką turėtų sumokėti atsakovui už visą bylinėjimosi laikotarpį susidariusias palūkanas, kas šios pareigos neįvykdžius sąlygotų atsakovo teisių pažeidimą. Teismas pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu.
Be to, ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiat atsakovui imtis bet kokių veiksmų dėl kredito sutarties nutraukimo dėl tos priežasties, kad ieškovė nemoka didesnių nei 0,8 proc. maržos 6 mėn. LIBOR EUR palūkanų sumos, skaičiuojamos nuo šalių 2003-03-30 sudarytos kredito sutarties spec. dalies 4.1 p. numatyto kredito likučio, bei uždrausti nurašyti ir/ar išieškoti netesybas nuo nesumokėtos palūkanų sumos, viršijančios 0,8 proc. maržą ir 6 mėn. LIBOR EUR sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra sutarties šalies valios išreiškimas, o tarp šalių pasirašyta kredito sutartis numato tokį sutarties nutraukimą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovo prašymas ir dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių dalies taikymo išspręstas teisingai, t. y. šiuo atveju draudimas nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį nėra negalimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas, be kita ko, leidžiantis sudarant sutartis šalims nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė viešąjį interesą bei vartotojo teises. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, o šiuo atveju nenustatęs realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.