Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1341-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2S-1341-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00413-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
Z. I. R., Zitos I
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1341-265/2013Teisėja D. Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00413-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 122.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Z. I. R. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Zitos I. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Z. I. R. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo Juozo (Josipo) Bružo nuo 1939 m. nuosavybės teisėmis valdytas 1 ha žemės sklypas Palangos valsčiaus Šventosios kaime buvo kitos paskirties – namų valdos žemės sklypas. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 1992-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-449/92 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. B. nuo 1939 m. nuosavybės teisėmis valdė 1 ha žemės Palangos valsčiaus Šventosios kaime, tačiau nustatant šį faktą sprendime nėra nustatyta, kokios paskirties žemė buvo valdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-29 nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos Z. I. R. pareiškime nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėja iš esmės prašo dar kartą nustatyti teismo jau nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto žemės sklypo paskirtį. Esant šiai aplinkybei teismas pareiškimą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad CPK 278 straipsnyje yra numatyta galimybė, esant neaiškiam teismo sprendimui, kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo, jeigu jis dar neįvykdytas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nurodo, kad žemės paskirties klausimas civilinėje byloje Nr. 2-449/92 iš viso nebuvo analizuojamas, kadangi pareiškėjo šio klausimo nekėlė. Pareiškėja minėtoje byloje prašė nustatyti, kad jos tėvas nuosavybės teisėmis valdė 1 ha žemės. Pareiškėja nesutiko su teismo argumentais, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Pareiškėjos vertinimu, teismas byloje negali aiškinti to, ko visiškai netyrė ir nekonstatavo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z. R. konsultacinė įmonė v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007;2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr.3K-3-494/2010).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi pareiškėjos pareikšto procesinio dokumento dalykas. Pareiškėja jau išnagrinėtoje byloje, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas nuosavybės teisėmis valdė 1 ha žemės. Pareiškėja, pateikdama kitą pareiškimą, kurį teismas atsisakė priimti, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog tas žemės sklypas, kurią valdė jos tėvas, buvo namų valdos. Taip pat skiriasi ir šių procesinių dokumentų tikslinė paskirtis. Paprastai prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog asmuo valdė atitinkamą žemės sklypą, yra reikalinga, jog būtų galima atkurti nuosavybės teises į šį turtą, o pateikdama pareiškimą, kurį teismas atsisakė priimti, pareiškėja siekė, jog juridinis faktas būtų nustatytas su tikslu, kad jai būtų išmokėta didesnė kompensacija už ne natūra atkuriamas nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusį žemės sklypą. Šių aplinkybių visetas neleidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pareiškėja pareiškė tapatų reikalavimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė CPK 278 straipsnį ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo. Pažymėtina, jog sprendimo aiškinimo viena iš sąlygų – neaiškus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra neaiškios ir jas reikia tikslinti, šios aplinkybės sudaro atskiros bylos nagrinėjimo dalyką.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atskirasis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas