Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-531-620/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-17
Bylos Nr.
e2YT-531-620/2022
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01039-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
M. A. M., V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-531-620/2022 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01039-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 17 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. A. M., V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį užvaldydama.

Pareiškime nurodė, kad 2003 m. sausio 13 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. T., kuris iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), esančioje jam priklausiusioje sodyboje. J. T. buvo našlys, jo sutuoktinė (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų mama) K. T. buvo mirusi jau (duomenys neskelbtini). Po J. T. mirties liko jam priklausę žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei ten pat esantys Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai (sodyba), be to liko šioje sodyboje esantys namų apyvokos daiktai.

Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys į notarą nesikreipė ir notaro biure užvestos J. T. paveldėjimo bylos nėra, tačiau po tėvo mirties pareiškėjai pagal įstatymą tenkantį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai jį užvaldydama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.). Pareiškėja po tėvo mirties rūpinosi tėvo sodyba, joje gyveno ir rūpinosi kaip savu turtu, dirbo žemę, naudojosi visais sodyboje esančiais daiktais. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi ir su jomis susijusias išlaidas apmokėjo taip pat pareiškėja. Iš šių aplinkybių, mano, darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį tėčio palikimą priėmė pareiškėja faktiškai jį užvaldydama.

Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį tėvo palikimą pareiškėja priėmė faktiškai jį užvaldydama. Palikimą pareiškėja priėmė iš karto po tėvo mirties, nepraleisdama palikimui priimti CK nustatyto 3 mėnesių termino.

Tam, kad pareiškėja galėtų įforminti palikimą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėja praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys M. A. M. ir V. R. pateikė atsiliepimus raštu, nurodydamos, kad su sesers G. K. pareiškimu visiškai sutinka (b. l. 6, 8, 9).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. T. (duomenys neskelbtini) mirė. J. T. buvo našlys, jo sutuoktinė, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina, K. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. T. priklausė nekilnojamas turtas: žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo rašto „Dėl ūkinių knygų kopijų“ su priedais kopijos bei Namų valdos techninės apskaitos bylos kopija patvirtina, kad palikėjui priklausė ir aukščiau nurodytuose žemės sklypuose esantys Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai (sodyba).

VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis patvirtinta, kad po J. T. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimo niekas nepriėmė.

Pareiškėja nurodo, kad ji po tėvo mirties rūpinosi tėvo sodyba, joje gyveno ir rūpinosi ja kaip savu turtu, dirbo žemę, naudojosi visais sodyboje esančiais daiktais, taip pat rūpinosi tėvo laidotuvėmis, apmokėjo su jomis susijusias išlaidas.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos 2021 m. spalio 7 d. pažymoje apie pastatų savininką dabartiniu metu nurodyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos 1991-1997 ūkinės knygos Nr. 6, asmeninėje sąskaitoje Nr. 372, ir 1998-2003 m. ūkinės knygos Nr. 6, asmeninėje sąskaitoje Nr. 346, nėra duomenų kieno vardu įregistruoti pastatai, susidedantys iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, šulinio, esantys (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje G. K. gyvena ir ją prižiūri nuo 2001 m. lapkričio 7 d., iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno J. T..

Esant nurodytam, darytina išvada, kad byloje pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji visą laiką iškart po J. T. mirties rūpinosi likusiu jo turtu, nuo 2001 m. lapkričio 7 d. ir po tėvo mirties gyvena J. T. sodyboje, ją prižiūri, dirba žemę, naudojasi visais sodyboje esančiais daiktais, tai yra iš karto naudojosi ir valdė šį turtą kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po J. T. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjo mirties, niekas neginčija.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. K., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2583-9291 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėja 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. prašymą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikėjui priklausiusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė