Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-195-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00131-2020-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4.; 3.1.7.11.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. ir trečiojo asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1035-1112/2020. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Telšių apylinkės teisme 2020 m. sausio 31 d. priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad S. J. ir P. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), o P. J. dalis minėtame bute sudarė ½. 2. Atsakovas S. J. 2020 m. vasario 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jam priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir prašo sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2YT-1462-112/2020, iškelta pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą. Ieškovė pateikė analogišką prašymą dėl bylos sustabdymo. 3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi šią civilinę bylą sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020. Priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020 ir pastarajam įsiteisėjus, civilinės bylos Nr. 2-1035-1112/2020 nagrinėjimas atnaujintas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi. 4. Telšių apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 16 d. gautas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nes Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020, nustatyta, kad R. Š., faktiniu valdymu priėmė (data neskelbtina) mirusios savo motinos P. J., palikimą. 5. Trečiasis asmuo R. Š. pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą šioje byloje. Atsakovas S. J. prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš VĮ Turto banko atsakovo patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. 2-1035-1112/2020 nutraukė. Atmetė atsakovo S. J. ir trečiojo asmens R. Š. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 7. Teismas nustatė, kad atsakovas S. J., kaip palikėją P. J. pergyvenęs sutuoktinis, buvo pasyvus, neįformino savo nuosavybės į buto dalį, po palikėjos mirties tenkančią jam asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bylos iškėlimo metu nuosavybės teisė į butą tebebuvo įregistruota palikėjos P. J. vardu. Tretysis asmuo R. Š. taip pat buvo pasyvi savo motinos P. J. palikimo atžvilgiu, nes palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas nebuvo nustatytas ir išviešintas iki ieškovei inicijuojant bylą. 8. Teismo vertinimu, ieškovė VĮ Turto bankas protingai, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą su ieškiniu, pagal kurį iškelta ši byla, jos elgesys buvo tinkamas. Teismas pažymėjo, kad R. Š., atstovaujama advokato J. M., į teismą dėl savo motinos palikimo priėmimo faktiniu valdymu kreipėsi ir civilinę bylą Nr. e2YT-1462-1112/2020 dėl juridinio fakto nustatymo iniciavo tik po to, kai atsakovui jau buvo įteikti procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje dėl pripažinimo, kad S. J. ir P. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), o P. J. dalis minėtame bute sudarė ½. Kadangi teismo nuomone, ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo atsakovo ir trečiojo asmens pasyvumas, kurį teismas laikė pagrindine bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi, todėl reikalavimus priteisti atstovavimo išlaidas atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 9. Atskiruoju skundu atsakovas S. J. ir trečiasis asmuo R. Š. prašo: 1) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo ir trečiojo asmens naudai panaikinti ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės - priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas (kuris atstovauja Lietuvos Respubliką) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. J. ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. Š., patirtų pirmos instancijos teisme; 2) priteisti atsakovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės VĮ Turto bankas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 9.1. Ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas, veikiantis pagal LR Viešojo administravimo įstatymą, nesiėmė protingų ir sąžiningų veiksmų prieš kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl minėto palikimo priėmimo. Ieškovė žinojo, kad palikimą sudaro tiktai dalis minėto buto, kuri priklauso atsakovui. Taip pat žinojo, kad bute liko gyventi mirusiosios nepilnamečiai vaikai, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai. Ieškovė turėjo ir galėjo žinoti, kad kas nors iš tų vaikų, be abejonės, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Ieškovė žinojo, kad palikimą valstybė priima (CK 5.62 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.) tiktai tuo atveju, jeigu palikėjas neturi įpėdinių ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Esant įpėdiniams, kurie liko gyventi minėtame bute, ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriam keliami žymiai aukštesni reikalavimai dėl sąžiningumo, turėjo pagrįstai įtarti, kad palikimas priimtas laiku faktiniu valdymu, kas pagal įstatymą prilygsta tinkama palikimo priėmimo būdui (CK 5.50 str. 2 d.). 9.2. Ieškovė, pirmiausia turėjo pranešti apie ketinimą valstybės vardu priimti palikimą, buto bendrasavininkui atsakovui S. J. ir įpėdiniams pagal įstatymą R. Š. ir jos broliui. Tik po to, jeigu tie asmenys nesiimtų veiksmų įforminti ir išviešinti palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kreiptis pačiam į notarą dėl palikimo priėmimo ir į teismą dėl dalies atidalijimo iš bendro turto. Ieškovė pasielgė priešingai, pažeisdama teisėtus atsakovo interesus, bei pažeisdamas trečiojo asmens teises, kreipėsi ieškiniu iškart į teismą, pradėdama šiuo atveju visiškai nepagrįstą civilinį procesą byloje Nr. 2-1035-1112/2020. Neįsitikinus savo teisumu kai tam buvo galimybė, teikti ieškinį, o po to jo atsisakyti, nėra tinkamas viešojo administravimo subjekto procesinis elgesys, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės turėjo būti priteistos. 10. Atsiliepimu į atsakovo S. J. ir trečiojo asmens R. Š. atskirąjį skundą, ieškovė VĮ Turto bankas prašo jį atmesti, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 10.1. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, atsižvelgė į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl pagrįstai sprendė, kad išlaidos susidarė dėl atsakovo ir trečiojo asmens pasyvaus elgesio. Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). 10.2. VĮ Turto bankas gavo 2019-10-11 VŠĮ „Akmenės būstas“ raštą dėl P. J. 770,27 Eur skolos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo raštu prašoma inicijuoti P. J. turto paveldėjimo procesą. VĮ Turto bankas į teismą dėl turto dalies nustatymo kreipėsi 2020 m. sausio mėn. ir sužinojęs apie R. Š. pareiškimą bylą sustabdė, o vėliau nutraukė. P. J. mirė (data neskelbtina), o R. Š. į teismą dėl paveldėjimo kreipėsi tik 2020 m. vasario mėn. Susidariusioje situacijoje VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti apeliantų interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, civilinė byla nutraukta ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir trečiajam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teisme 2020 m. sausio 31 d. priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad S. J. ir P. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (adresu: duomenys neskebtini), o P. J. dalis minėtame bute sudarė ½. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi ši civilinė byla sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020 pagal pareiškėjos (atsakovo S. J. dukros) R. Š. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės valstybei paveldint turtą panaikinimo ir palikimo priėmimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimu R. Š. pareiškimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020 patenkintas. Siekiant pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. Š. faktiniu valdymu priėmė (data neskelbtina) mirusios savo motinos P. J. palikimą, per šešis mėnesius po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Laikoma, kad palikimo perėjimas valstybei neįvyko, panaikinti Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2020 m. vasario 11 d. išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašą Testamentų registre apie palikimo perėjimą valstybei (Liteko duomenys; CPK 179 straipsnis 3 dalis). Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 24 d., civilinės bylos Nr. 2-1035-1112/2020 nagrinėjimas atnaujintas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Remiantis ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakymą nuo ieškinio priėmė, bylą nutraukė, tačiau nepriteisė atsakovui ir trečiajam asmeniui jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. 14. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies dėl nepriteistų, nutraukus bylą, bylinėjimosi išlaidų, savo poziciją grindžia argumentais, jog ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas, nesiėmė protingų ir sąžiningų veiksmų prieš kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl minėto palikimo priėmimo. Teigia, jog ieškovė žinojo, kad palikimą sudaro tiktai dalis minėto buto, kuri priklauso atsakovui. Taip pat žinojo, kad bute liko gyventi mirusiosios nepilnamečiai vaikai, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai. Ieškovė turėjo ir galėjo žinoti, kad kas nors iš tų vaikų, be abejonės, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat ieškovei puikiai žinoma, kad palikimą valstybė priima (CK 5.62 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.) tiktai tuo atveju, jeigu palikėjas neturi įpėdinių ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Esant įpėdiniams, kurie liko gyventi minėtame bute, ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriam keliami žymiai aukštesni reikalavimai dėl sąžiningumo, turėjo pagrįstai įtarti, kad palikimas priimtas laiku faktiniu valdymu, kas pagal įstatymą prilygsta tinkama palikimo priėmimo būdui (CK 5.50 str. 2 d.). Mano, kad ieškovė turėjo pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą turto bendrasavininkui atsakovui ir trečiajam asmeniui, pirmiausia įsitikinti, jog yra pagrindas teikti ieškinį teismui. To nepadarius, ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė tinkamo procesinio elgesio standartus, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės turėjo būti priteistos. 15. Tuo tarpu ieškovė, atsikirsdama į atsakovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisykle panašiu, bet neanalogišku, atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Mano, kad teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir trečiajam asmeniui nepriteisimo – jos susidarė dėl pačių šalių pasyvaus elgesio, yra pagrįstos. Be to, nurodo, kad gavo 2019-10-11 VŠĮ „Akmenės būstas“ raštą dėl P. J. 770,27 Eur skolos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma inicijuoti P. J. turto paveldėjimo procesą. VĮ Turto bankas į teismą dėl turto dalies nustatymo kreipėsi 2020 m. sausio mėn. ir sužinojęs apie R. Š. pareiškimą bylą sustabdė, o vėliau nutraukė. Atkreipė dėmesį, jog P. J. mirė (data neskelbtina), o R. Š. į teismą dėl paveldėjimo kreipėsi tik 2020 m. vasario mėn. Mano, kad neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti apeliantų interesus. 16. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš dalies sutinka tiek su ieškovės, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvūs realizuodami savo teises dėl mirusios P. J. ½ buto dalies palikimo priėmimo ir to fakto išviešinimo. 17. Kita vertus, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą pradedant jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 16 punktas; kt.). Visgi, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). 18. Dėl valstybės paveldimo turto ir vėliau paaiškėjusio įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradedant faktiškai turtą valdyti ginčo klausimo, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuota nauja teisės aiškinimo taisyklė. Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei ((žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas). 19. Taigi, šiuo aspektu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, svarbus ne tik atsakovo ir trečiojo asmens procesinis elgesys, ką akcentavo pirmosios instancijos teismas, bet taip pat, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra tikslinga įvertinti ir VĮ Turto bankas veiksmus (neveikimą), nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir kreipimosi į teismą ieškiniu procedūrų pradėjimą. 20. Ieškovė nurodo, kad pradėjo palikimo perėmimo valstybei liudijimo išdavimo procedūras gavusi 2019-10-11 VŠĮ „Akmenės būstas“ raštą dėl P. J. 770,27 Eur skolos už butą, adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo. Raštu buvo prašoma inicijuoti P. J. turto paveldėjimo procesą. VĮ Turto bankas į teismą dėl turto dalies nustatymo kreipėsi 2020 m. sausio mėn. ir sužinojusi apie R. Š. pareiškimą bylą sustabdė, o vėliau nutraukė. 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, komunalines paslaugas teikiančios įmonės raštas, kuriuo prašoma inicijuoti dalies turto paveldėjimo procesą dėl įsiskolinimo už paslaugas, nebuvo pakankamas pagrindas ieškovei tokias procedūras pradėti. Juo labiau, kad paveldimas turtą sudaro ½ buto dalis, bute gyveno ir nuolat visu butu naudojosi atsakovas S. J. ir jo dukra tretysis asmuo R. Š., t. y. turtas nebuvo bešeimininkis. Abejotina, kad VŠĮ „Akmenės būstas“ nebuvo žinoma, jog atsakovas turėjo įsiskolinimų ir kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams, kurie atsakovui teikdavo paslaugas pagal su jais sudarytas sutartys arba pagal faktinį naudojimą ir kreipdavosi į teismą dėl skolų iš atsakovo išieškojimo (Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš esmės, VŠĮ „Akmenės būstas“ teisės, siekiant išsiieškoti skolą už suteiktas paslaugas, nebuvo apribotos dėl trečiojo asmens veiksmų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir to fakto neišviešinimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl tokios informacijos patikslinimo būtų kreipusis į vietos savivaldos institucijas ar prašiusi VŠĮ „Akmenės būstas“ informaciją patikslinti dėl ankstesnių sąskaitų VŠĮ „Akmenės būstas“ ar kitiems paslaugų tiekėjams apmokėjimo (neapmokėjimo) ir bute gyvenančių asmenų, galimai giminystės ryšiais susijusių su atsakovu S. J., kurie turi paveldėjimo teisę į mirusios P. J. turtą. 22. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė turėjo žinoti (ar bent pasidomėti), kad bute liko gyventi mirusiosios P. J. nepilnamečiai vaikai, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai. Ieškovė turėjo ir galėjo numanyti, kad kas nors iš tų vaikų, priims palikimą faktiniu valdymu. Palikimą valstybė priima (CK 5.62 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.) tiktai tuo atveju, jeigu palikėjas neturi įpėdinių ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Esant įpėdiniams, kurie liko gyventi minėtame bute, ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriam keliami žymiai aukštesni reikalavimai dėl sąžiningumo, turėjo pagrįstai įtarti, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, kas pagal įstatymą prilygsta tinkama palikimo priėmimo būdui (CK 5.50 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieš pradedant paveldimo turto perėmimo procedūrą, ieškovė turėjo pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą turto bendrasavininkui atsakovui ir trečiajam asmeniui, pirmiausia įsitikinti, jog yra pagrindas teikti ieškinį teismui. To neatlikusi, ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, t. y. pažeidė tinkamo protingo procesinio elgesio standartus. 23. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šalies prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2.9. punktas) ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.10 punktas). Minėta, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje sąlygojo atsakovo ir trečiojo asmens pasyvus elgesys, ir su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadom, apeliacinės instancijos teismas sutinka. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje ir ieškovė neatliko visų reikalingų veiksmų prieš inicijuodama teisminį procesą dėl atsakovo S. J. turto dalies nustatymo. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo pakankamai duomenų apie paveldimą turtą ir jo galimus paveldėtojus, nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovui, neįsitikino, kad palikimą galėjo priimti faktiniu valdymu palikėjos vaikai, nepatikrino viešųjų registrų bei neatliko kitų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 23-24 punktuose ir tokių duomenų byloje nėra. Dėl tokio ieškovės neveikimo, atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo būtina ginti savo teises ir teisėtus interesus, rengti procesinius dokumentus bei dalyvauti ieškovės inicijuotame procese. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų proceso šalių netinkamų veiksmų – tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo ir trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga iš ieškovės priteisti atsakovui ir trečiajam asmeniui po ½ dalį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. 24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir trečiajam asmeniui priteisimo, neįvertino ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo) ir neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų (neveikimo). Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindo naikinti nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovui S. J. 250 Eur, o R. Š. – 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. 25. Iš dalies tenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovės VĮ Turto bankas priteistinos atsakovo S. J. teisinės pagalbos išlaidos (50 Eur) patirtos apeliacinės instancijos teisme. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti. Priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct), trečiajam asmeniui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas Egidijus Mockevičius