- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2-687-880/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00575-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „General financing“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį atsakovei iš viso suteikė 4875,34 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2015 m. kovo 21 d., o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė. Sutarties 6.4.1. p. numatyta, kad atsakovui nevykdant sutarties sąlygų, nemokant mokėtinų įmokų daugiau kaip 60 dienų, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir skolos administravimu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5714,99 Lt mokėtinų įmokų, 44,55 Lt delspinigių, viso 5759,54 Lt įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovas teigia, jog suteikė jai 4875,34 Lt kreditą, tačiau sutartyje nurodyta, jog bendra vartojimo kredito suma yra 4200 Lt. Skirtingai negu teigia ieškovas, sutartyje nėra nei 6.4 p., nei 6.4.1 p., nei apskritai jokio punkto, kuris nustatytų 60 dienų įmokų vėlavimo limitą su minėtomis pasekmėmis. Aptarta ieškinio dalis yra ne tik nepagrįsta dėl minėtų sutarties punktų nebuvimo, bet ir dėl reikalaujamos taikyti sankcijos priešingumo pačios vartojimo kredito sutarties bei vartojimo kredito įstatymo 17 str. normoms. Visų mokėtinų sumų priteisimas pažeistų jos kaip vartotojo (silpnesniosios šalies) teises. Tarp jų ir teisę grąžinti paimtą kreditą anksčiau sutartyje numatytos datos, įgyjant teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą. Be to, ieškovas nedetalizuoja, kokios būtent sumos ir kokiu pagrindu sudaro 5714,99 Lt mokėtinų įmokų, todėl kyla skolos paskaičiavimo pagrįstumo klausimas, verčiantis abejoti sumos dydžiu. Prie ieškinio nepridėti įrodymai apie jos informavimą apie mokėjimų pradelsimą bei papildomo rašytinio pranešimo įteikimą. Taip pat trūksta sutarties 8.2.2 punkte nurodytų privalomų pagrindimo įrodymų dėl įmokų vėlavimo dydžio bei laikotarpių paskaičiavimo.
Ieškovas pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą ir jame nurodė, kad ieškinyje įvyko rašymo klaida ir buvo nurodyti netikslūs ieškinio pagrindimo sutarties punktai, tačiau tai nekeičia pačio fakto, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, kadangi atsakovės paskutinė įmoka buvo įmokėta 2013-03-25, kas yra daugiau negu trys mėnesiai iš eilės pradelstas mokėjimas. Ieškovas, apskaičiuodamas mokėtinų įmokų skolą, atsižvelgė į atsakovės sumokėtas įmokas. Delspinigių dydis ir jų skaičiavimo tvarka yra aiškiai išdėstyta atsakovės pasirašytoje sutartyje. Sudarytoje sutartyje nurodytas įmokų skaičius, įmokų suma, mokėjimo diena bei mokėjimo periodiškumas. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas (sutarties 5.1.1 p), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, mokėtinų įmokų laiku nemokėjo ir siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovo atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad atsakovė, norėdama grąžinti kreditą anksčiau laiko, privalo iš anksto informuoti ieškovą. Vertinant tai, kad atsakovė į ieškovo skambučius neatsiliepdavo, į gautus SMS pranešimus nereaguodavo, preziumuojama, jog atsakovė ne tik neketino grąžinti kredito ankščiau laiko, bet ir piktybiškai vengė vykdyti sutartyje numatytas sąlygas. O šios veikos pasekmes numato LR CK 6.251 str., pagal kurį atsakovė privalo atlyginti nuostolius padarytus savo neteisėtomis veikomis. Prie ieškinio buvo pateikta delspinigių paskaičiavimo lentelė, kurioje aiškiai nurodoma kokios įmokos turėjo būti atsakovo mokomos, kiek atsakovas įmokėjo pagal grafiką, koks yra atsakovo skolos balansas, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, kiek atsakovas turėtų sumokėti delspinigių bei periodo trukmė dienomis, t. y. kiek dienų atsakovas vėluoja mokėti sutartyje nustatytas įmokas. Be to, ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie pradelstus mokėjimus jos nurodytais kontaktiniais duomenimis, kadangi ji nėra informavusi, kad būtų pasikeitęs jos telefono numeris ar el. pašto adresas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti tarp jos ir ieškovo sudarytos sutarties 8.2 punktą negaliojančiu, remdamasi CK 6.188 str., paliekant 8.2.1., 8.2.2., 8.2.3. papunkčius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dublike pakeitė ne tik sutarties dalį, kuria yra remiamasi, bet ir pasikeitė tos sutarties dalies aiškinimas. Ginčytina sutarties dalis yra 8.2 punktas. Ieškovas vadovaujasi 8.2 punktu bei prašo iš jos priteisti skolą ir reikalauja visų privalomų ateities įmokų. Sutarties pasirašymo metu nebuvo paaiškinta, jog tas įmokas sudaro ne tik iki tos dienos visos privalomos įmokos, bet ir visos ateities įmokos, kurios turėtų būti mokamos už naudojimąsi kreditu, kuriuo jai nebus leista naudotis. Pasirašydama sutartį ji nemanė, jog remiantis tuo punktu, privalės grąžinti visas pradelstas įmokas su palūkanomis bei delspinigiais bei likusią skolos dalį be palūkanų, kadangi ji kreditu jau nebesinaudos, todėl ir palūkanų ar kitų įmokų nebeturėtų mokėti. Ieškovas pakeitė sutarties aiškinimą jos nenaudai naudojantis sutarties sudarytojo privilegija interpretuoti sutarties tekstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakovė ir ieškovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 4875,34 Lt, kuriuos sudaro 4200 Lt vartojimo kredito suma ir 675,34 Lt sutarties sudarymo mokestis (b.l. 4-5). Pagal sutartį šalys sutarė, kad atsakovė nuo 2012 m. spalio 21 d. ieškovui mokės 30 mėnesių, kas mėnesį mokant po 221,19 Lt, nes pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 25,002 proc. metines palūkanas ir bendra vartojimo kredito suma sudaro 6635,7 Lt. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovui iki šio laiko yra sumokėjusi 942,38 Lt, iš jų 920,71 Lt įmokų ir 21,67 Lt delspinigių. Byloje nustatyta, kad atsakovė paskutinį kartą mokėjo 2013 m. kovo 25 d., todėl praėjus trims mėnesiams ieškovas nutraukė su atsakove sutartį. Sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovė neginčija. Atsižvelgiant į tai, ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 5714,99 Lt mokėtinų įmokų, 44,55 Lt delspinigių, viso 5759,54 Lt įsiskolinimą.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vartojimo kredito sutarties vykdymo. Vartojimo kredito (paskolos) sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos gavėjas privalo gražinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.). Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl pagal sutarties 8.2. punktą ir 8.2.2 papunktį ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti visas pagal sutarti mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų dėl prievolės tinkamo vykdymo (CPK 12, 178 str.), darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 5714,99 Lt mokėtinų įmokų, 44,55 Lt delspinigių yra pagristas ir tenkintinas (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str. , 6.886 str.).
Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ji neteisingai suprato vartojimo sutarties sąlygas ir jai buvo paaiškinta, jog sutarties sudarymo mokestis (675,34 Lt) yra bendra kredito palūkanų suma, kurias ji turi sumokėti per visą sutarties laikotarpį. Iš sutarties originalo pirmame lape esančio teksto, kurį pasirašė šalys, matyti, kad atsakovė nurodė, jog prieš sudarant sutartį ji turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis, išdėstytomis abiejuose sutarties lapuose bei nurodė, kad antroje sutarties pusėje esantis sutarties sąlygų turinys žinomas, jai buvo suteikta tiksli ir išsami informacija apie sutarties sąlygas. Tai teismui neleidžia abejoti atsakovės pasirašytos sutarties teksto ir sąlygų suvokimu. Juolab, kad sutartyje aiškiai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 6635,7 Lt.
Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas su palūkanomis ir priešieškiniu prašo pripažinti tarp jos ir ieškovo sudarytos sutarties 8.2 punktą negaliojančiu, remdamasi CK 6.188 str., paliekant 8.2.1., 8.2.2., 8.2.3. papunkčius, nes sutarties pasirašymo metu nebuvo paaiškinta, jog tas įmokas sudaro ne tik iki tos dienos visos privalomos įmokos, bet ir visos ateities įmokos, kurios turėtų būti mokamos už naudojimąsi kreditu, kuriuo jai nebus leista naudotis. Pasirašydama sutartį ji manė, jog remiantis tuo punktu, privalės grąžinti visas pradelstas įmokas su palūkanomis bei delspinigiais bei likusią skolos dalį be palūkanų, kadangi ji kreditu jau nebesinaudos, todėl ir palūkanų ar kitų įmokų nebeturėtų mokėti.
Pagal LR CK 6.875 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos gražinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negražinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti gražinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytus sandorius atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas pagal nustatytus mokėjimo grafikus, tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, nemokėjo nustatytų kredito gražinimo įmokų, t.y. atsakovė nevykdė savo esminių įsipareigojimų pagal sutartį. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, remiasi šalių sudaryto sandorio 8.2 punkto ir 8.2.2. papunkčio nuostatomis, kuriose numatyta, jog pradelsus mokėjimą daugiau kaip tris mėnesius, ieškovas turi teisę reikalauti prieš terminą sumokėti visas pagal sutartį numatytas mokėtinas įmokas. Teismo vertinimu, remiantis aukščiau išdėstytu, vartojimo kredito sutarties 8.2 punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes šis atsakovės ginčijamas sutarties punktas atitinka CK nuostatas, suteikiančias kreditoriui teisę, esant kredito gražinimo dalimis pažeidimui, reikalauti gražinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.35 str. 4 d., 6.875 str. 2 d.), todėl priešingi atsakovės teiginiai yra atmestini, kaip nepagristi. Teismo vertinimu, nėra pagristas ir atsakovės aiškinimas, kad ginčijamos sutarties nuostatos yra nesąžiningos (6.188 str. 1 d.). Nors byloje nenustatyta, kad ginčijama Sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta, kad atsakovė turėjo galimybę įtakoti šios sąlygos nustatymą sutartyje, tačiau pažymėtina, kad vien dėl to fakto, jog sutarties šalys individualiai neaptarė ginčijamų sutarties sąlygų, jos negali buti pripažintos nesąžiningomis. LR CK 6.188 str. 1 d., 2 d. prasme nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, kuri prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams bei pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsakovė, priešieškinyje teigdama, kad ginčijama sutarties sąlyga yra nesąžininga, laikosi pozicijos, kad ji prieštarauja įstatymo nuostatoms, tačiau tokie teiginiai atmestini, nes, kaip konstatuota aukščiau, sutarties 8.2 punktas atitinka įstatymo nuostatas. Be to, atsakovė neįrodė, jog ginčijamas sutarties punktas prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, jog pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiama sąlyga yra parašyta aiškia, suprantama kalba, išdėstyta tokiu pačiu šriftu kaip ir kitos sąlygos. Todėl teismas laiko, kad atsakovė žinojo apie ginčijamą sandorio sąlygą bei suvokė sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmes, o atsakovės paaiškinimai, jog sudarydama sutartį ji manė, jog nutraukus sutartį neprivalės grąžinti visų pradelstų įmokų su palūkanomis bei delspinigiais bei likusią skolos dalį be palūkanų, yra atmestini.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5759,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.874 straipsnis).
CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 173 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „General Financing“ (į. k. 300515252, Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) 5714,99 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiolika litų ir 99 ct) mokėtinų sumų, 44,55 Lt (keturiasdešimt keturis litus ir 55 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 173 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.