- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-657-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00575-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- UAB „General financing“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General financing“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės E. M. priešieškinį ieškovui UAB „General financing“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 714,99 Lt įmokų, 44,55 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-09-21 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteikė 4 875,34 Lt vartojimo kreditą iki 2015-03-21, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nustatytais terminais nemokėjo įmokų, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu ir skolos administravimu.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog suteikė jai 4 875,34 Lt kreditą, nes sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito suma yra 4 200 Lt.
Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo CK 6.188 str. pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu vartojimo kredito sutarties 8.2 punktą. Atsakovė teigia, kad ji neturi mokėti palūkanų už laikotarpį, kurį jai neleista naudotis kredito suma.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-10-01 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 714,99 Lt mokėtinų sumų, 44,55 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 173 Lt bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį teismas atmetė.
Byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2012-09-21 atsakovė ir ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 4 875,34 Lt, kuriuos sudaro 4 200 Lt vartojimo kredito suma ir 675,34 Lt sutarties sudarymo mokestis (b.l. 4-5). Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovė nuo 2012-10-21 grąžins ieškovui paskolintą sumą per 30 mėnesių, kas mėnesį mokėdama po 221,19 Lt, nes pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 25,002 proc. metines palūkanas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 942,38 Lt, iš jų 920,71 Lt įmokų ir 21,67 Lt delspinigių. Byloje nustatyta, kad atsakovė paskutinį kartą mokėjo 2013-03-25, todėl, praėjus trims mėnesiams, ieškovas nutraukė su atsakove sutartį. Sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovė neginčija. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų dėl prievolės tinkamo įvykdymo (CPK 12, 178 str.), ieškovo reikalavimas dėl 5 714,99 Lt mokėtinų įmokų, 44,55 Lt delspinigių yra pagristas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str. , 6.886 str.).
Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ji neteisingai suprato vartojimo kredito sutarties sąlygas, ir kad sutarties sudarymo mokestis (675,34 Lt) yra bendra kredito palūkanų suma, kurias ji turi sumokėti per visą sutarties laikotarpį. Iš sutarties pirmame lape esančio teksto, kurį pasirašė šalys, matyti, kad atsakovė nurodė, jog prieš sudarant sutartį ji turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis, išdėstytomis abiejuose sutarties lapuose, taip pat atsakovė nurodė, kad antroje sutarties pusėje esantis sutarties sąlygų turinys jai yra žinomas, jai buvo suteikta tiksli ir išsami informacija apie sutarties sąlygas. Tai teismui neleido abejoti, kad atsakovė suvokė pasirašytos sutarties tekstą ir sąlygas. Juolab, kad sutartyje aiškiai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 6 635,7 Lt.
Teismo vertinimu, vartojimo kredito sutarties 8.2 p. neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes šis atsakovės ginčijamas sutarties punktas atitinka CK nuostatas, suteikiančias kreditoriui teisę, esant kredito gražinimo dalimis pažeidimui, reikalauti gražinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.35 str. 4 d., 6.875 str. 2 d.).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 308,82 Lt skolą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas neteisingai taikė Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas sąvokas „bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos“ ir „bendros vartojimo kredito sumos“. Nustatydamas, kad ieškovas paskolino atsakovei 4 875,34 Lt, užuot nustatęs, kad buvo paskolinta 4 200 Lt, teismas netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį. Tai reiškia, kad į tą sumą nepatenka sutarties sudarymo, administravimo ir palaikymo kaštai, o tik reali suma, kuria suteikiama galimybė naudotis sudarius sutartį.
2. Pasirašydama sutartį atsakovė manė, kad pagal sutarties 8.2 p. ji privalės grąžinti visas pradelstas įmokas su palūkanomis ir delspinigiais, o likusią paskolos dalį – be palūkanų, kadangi likusia paskolos dalimi atsakovė nebesinaudotų, todėl ir palūkanų mokėti nebeturėtų. Priteisdamas palūkanas ir už paskolos dalį, kuria atsakovė nebesinaudoja, teismas paneigė Vartojimo kredito įstatymo 17 str. nustatytą teisę.
3. Teismas neteisingai įvertino sutarties nutraukimo teisines pasekmes, kuomet ikisutartinius kredito sumos gavimo kaštus nutraukus sutartį pavertė netesybomis ir priteisė kaip kompensaciją ieškovui, kas yra uždrausta Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Vartojimo kredito įstatyme nustatyta, kad bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Taigi, atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti ieškovui ne tik bendrą vartojimo kredito sumą – 4 200 Lt, bet ir sutarties sudarymo mokestį, palūkanas, tvarkymo mokestį, t.y. bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą – 6 635,70 Lt.
2. Prieš pasirašydama sutartį atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis, atsakovei buvo paaiškintos tiek specialiosios, tiek bendrosios sutarties sąlygos. Todėl atsakovės teiginys apie tai, kad ji sutarties 8.2 p. suprato kaip suteikiantį teisę nemokėti visų priklausančių sumokėti palūkanų tuo atveju, jei bus pareikalauta prieš terminą grąžinti visas sumas, vertintinas kaip vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
3. Atsakovė neteisingai palūkanas, tvarkymo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį vadina netesybomis. Ieškovas už kiekvieną sutarties nevykdymo dieną skaičiavo 0,05 proc. delspinigius, kaip tai numatyta CK 6.71 str. ir sutarties 8.2.2. p.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
CK 6.886 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 1 d. bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 2 d.). Bendra vartojimo kredito suma - kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 4 d.).
2012-09-21 šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr(duomenys neskelbtini) (4-8 b.l.) nustatyta, kad bendra atsakovės mokama suma yra 6 635,70 Lt. Į šią sumą įeina ne tik vartojimo kredito suma – 4 200 Lt, bet ir sandorio sudarymo mokestis – 675,34 Lt, palūkanos, tvarkymo mokesčiai. Bendrą mokamą sumą, t.y. 6 635,70 Lt, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui per 30 mėnesinių įmokų, pradedant mokėti nuo 2012-10-21, vienos įmokos dydis – 221,19 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo ieškovui tik 920,71 Lt įmokų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 714,99 Lt įmokų (CK 6.38 str., 6.886 str.).
Vartojimo kredito sutarties 8.2.2 p. nustatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti prieš kredito grąžinimo terminą sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, jei mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimai yra pradelsti ilgiaus kaip tris mėnesius iš eilės. Atsakovė paskutinę įmoką sumokėjo 2013-03-25 (9 b.l.), kreipimosi į teismą dieną (2013-08-02) atsakovė buvo pradelsusi mokėjimus ilgiau kaip keturi mėnesius iš eilės. Pažymėtina, kad atsakovė ir iki 2013-03-25 netinkamai vykdė įsipareigojimus mokėti mėnesines įmokas. Pagal mokėjimo grafiką (19 b.l.) 2013-03-21 atsakovė turėjo sumokėti 1 327,14 Lt įmokų, tačiau sumokėjo tik 920,71 Lt įmokų. Kreipimosi į teismą dieną pradelstų įmokų suma sudarė daugiau kaip 20 proc. pagal vartojimo kredito sutartį likusių mokėti mokėjimų sumos. Ieškovas SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu ne vieną kartą informavo atsakovę apie pradelstus mokėjimo terminus. Todėl ieškovas turėjo teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį ir reikalauti, kad atsakovė prieš terminą sumokėtų visas pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas sumas (Vartojimo kredito įstatymo 19 str., vartojimo kredito sutarties 8.2.2 p.).
Nėra pagrindo teigti, kad vartojimo kredito sutarties 8.2 p. nuostata, numatanti ieškovo teisę reikalauti grąžinti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, jei šiame punkte nustatytais atvejais sutartis nutraukiama prieš terminą, prieštarauja sąžiningumo kriterijams ir todėl turi būti pripažinta negaliojančia. CK 6.874 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi, priešingai, atsakovės ginčijamas vartojimo kredito sutarties punktas atitinka įstatymo nuostatas. Atsakovė turėtų teisę į bendros vartojimo kredito kainos, tame tarpe ir palūkanų už likusį sutarties laikotarpį, sumažinimą, jei būtų įvykdžiusi visus ar dalį savo įsipareigojimų prieš sutartyje nustatytą terminą (Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d.). Tačiau atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį anksčiau termino, taip pat nuo 2013-03-25 nemoka vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, t.y. iki šiol naudojasi jai suteiktomis sumomis.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito sutartyje nustatyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną delspinigiai atitinka šias nuostatas. Tuo tarpu vartojimo kredito sutartyje nustatytos 25,002 proc. palūkanos nėra netesybos, t.y. nėra mokamos tuo atveju, jei prievolė yra neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Palūkanos – tai piniginės lėšos, kurias atsakovė moka ieškovui už naudojimąsi bendra vartojimo kredito suma (vartojimo kredito sutarties 1.12 p.). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad palūkanas teismas priteisė kaip kompensaciją ieškovui, ką draudžia Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrndo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.