Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine tvarka, (nuobaudos galiojančios), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu, jis buvo pradėtas 2018-12-20 ir baigtas 2019-02-22 (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs M. M. 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesio kasos išlaidų orderiuose Nr. 253 CD, Nr. 258 CD, Nr. 260 CD, Nr. 261 CD, Nr. 262 CD, Nr. 263 CD, Nr. 264 CD, Nr. 256 CD, Nr. 254 CD, Nr. 257 CD padarė taisymus, tai yra ištaisė jų numeraciją ir tuo pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 11 punkto reikalavimus kuriuose nurodyta, kad orderiuose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Tuo jis padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 str. 1 d.

Kaltu padaręs šį nusižengimą M. M. prisipažino ir paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai pildomi rankiniu būdu ir registruojami žurnale. Duotuoju atveju, registruojant išlaidų orderius buvo pastebėta klaida ir rankiniu būdu pataisyta, todėl reikėjo pernumeruoti ir kitus orderius.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo, jo kaltė padarius šį nusižengimą įrodyta ir surašytu administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), kuriame užfiksuota pažeidimo esmė bei jo padarymo aplinkybės.

M. M. kaltę patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3) kurioje nurodyti kasos išlaidų orderiai kuriuose daryti pataisymai bei kasos išlaidų orderių kopijos esančios byloje ( b. l. 53-57).

Sutikusi duoti parodymus ir kaip liudytoja apklausta administracinio nusižengimo padarymu kaltinamo M. M. žmona E. M. parodė, kad įtraukiant į kasos knygą orderius vienas iš jų buvo praleistas ir kad nereikėtų visų jų perrašinėti, buvo pataisyta po to ėjusių orderių numeracija.

Kad tuo metu direktoriaus pareigas ėjo M. M., matyti iš byloje esančio įsakymo kopijos (b. l. 6).

Tokiu būdu, aukščiau suminėti duomenys nuosekliai ir logiškai rodo, kad M. M. yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso 162 str. 1 d.

Skiriant jam nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Praeityje M. M. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-60), vienok tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia. Yra dirbantis. Kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Priimant visą tai dėmesin, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Administracinio nusižengimo protokole M. M. pateiktas ir kitas kaltinimas, tai yra, kad jis pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., reikalavimus, išmokėjo, buvusioms darbuotojoms atitinkamais laikotarpiais, į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktą darbo užmokestį: A. Š. 241 eurą 87 ct., E. P. 156 eurus 3 ct., ir V. B. 1142 eurus 43 ct., ir tuo padarė administracinį nusižengimą numatytą kodekso 99 str. 3 d.

Bylos nagrinėjimo metu VMI atstovas šį kaltinimą palaikė ir prašė M. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 99 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su kaltinimu nesutiko ir paaiškino, kad nei vienai iš šių darbuotojų jokio papildomo atlyginimo nemokėjo. Atlyginimai buvo mokami vieną kartą per mėnesį pagal kasos išlaidų orderius kuriuose darbuotojos pasirašydavo už gautą sumą. Viskas apskaitoma buhalteriniuose dokumentuose. Galvoja, kad buvę darbuotojos jį apkalba prašomos konkurentų pas kuriuos jos šiuo metu dirba.

Išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šis kaltinimas M. M. nepasitvirtino.

Liudytojomis teisme apklaustos E. P., A. Š. ir V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane ,,C. D.“ jos dirbo atitinkamai indų plovėja-valytoja, padavėja-barmene ir virėja ir, darbo laikotarpiu, gaudavo atlyginimą už kurį pasirašydavo algalapiuose bei papildomus pinigus už kuriuos nereikėjo pasirašyti, tai buvo ,, juodi pinigai“.

Liudytoja apklausta D. B., rašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir formulavusi kaltinimą M. M. parodė, kad rėmėsi vien tik šių trijų, iš darbo jau atleistų, liudytojų parodymais. Dirbantys darbuotojai nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo fakto nepatvirtino. Kitų duomenų ji neturėjo. Pagrindiniu įrodymu buvo šių trijų liudytojų parodymai.

Teismas konstatuoja, kad liudytojų E. P., A. Š. ir V. B. parodymus vertina kaip neobjektyvius ir nepakankamus M. M. kaltei, padarius nusižengimą numatytą ANK 99 str. 3 d., pagrįsti. Šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Byloje nėra įrodymų visumos kuriai esant būtų galima teigti, kad M. M. mokėjo darbo užmokestį neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokiais įrodymais galėtų būti, be aukščiau paminėtų liudytojų parodymų, rasti vokeliai su darbuotojų pavardėmis (ar be jų), rastos atskiros pinigų sumos vokeliuose, garso įrašai, dirbančių darbuotojų tvirtinimai, rasti neoficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai ir pan., tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Visos trys aukščiu paminėtos darbuotojos dėl vienų ar kitų priežasčių atleistos iš darbo. Dirbdamos, dėl šiuo metu nurodomų pažeidimų, niekur nesikreipė. Byloje nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jos šiuo metu veikia įtakojamos konkurentų pas kuriuos perėjo dirbti.

Vien tik buvusių darbuotojų teiginiai nelaikytini objektyviu ir neginčytinu įrodymu šioje byloje (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 2-3) matyti, kad tikrinant grynuosius pinigus kasoje buvo rastas 27 eurų 64 centų perteklius, tačiau dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas barmenei-padavėjai I. B. ir jinai už tai buvo nubausta. Kad tai būtų pinigai skirti neapskaityto atlyginimo darbuotojams mokėjimui duomenų byloje nėra.

Įvertinus visus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra neabejotinų ir pakankamų įrodymų kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 99 str. 3 d.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., 25 str., 32 str., 34 str. 1 d., 2 d., 4 d., 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 2 d., 636 str., teisėjas

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 str. 1 d., ir nubausti jį 90 (devyniasdešimties) eurų bauda.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dalyje dėl M. M. kaltinimo padarius nusižengimą numatytą administracinių nusižengimų kodekso 99 str. 3 d., nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant nutarimą priėmusiam teismui.