Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovei „Nemunas“, T. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. Ž., J. J., J. K., K. L., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime teigiama, kad 2005 metais, ji grįžo iš užsienio su mažamečiu vaiku. Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovė „Nemunas“ (toliau – ir ŽŪB „Nemunas“) leido jai apsigyventi ŽŪB „Nemunas“ žinybinio gyvenamojo namo laisvuose kambariuose, esančiose Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu ji su sūnumi apsigyveno, deklaravo gyvenamąją vietą. Pareiškėja patvirtino, kad nuosavybės dokumentų ji neturi. Nurodė, kad minėtomis patalpomis ji naudojasi kartu su J. J.. Už minėtas patalpas moka mokesčius ir valdo nuo 2005 m. liepos 15 d.

3. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais argumentais.

4. Suinteresuotas asmuo T. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. Ž., atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjos nurodytais argumentais.

6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. L. nedalyvavo, pareiškėja patvirtino, kad jis dirba išvykęs į užsienį, apie teismo posėdį žino.

10. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. K. prašė pareiškimą atmesti, teigė, kad ketina įteisinti savo nuosavybės teises į ginčo turtą. Teismo posėdyje patvirtino, kad 2005 m. kai jo sūnaus sugyventinė D. Ž. su mažu vaiku grįžo iš užsienio, ji sutiko užleisti pareiškėjai savo sutvarkytą butą, pažymėtą indeksu Nr. 3-2, 3-1, o pati perėjo gyventi į dar neįrengtą butą indeksu Nr. 2-1, 2-3, 2-4, 2-5.

14. Teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens ŽŪB „Nemunas“ atstovė pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016)

16. Remiantis pareiškėjos D. Ž. bei suinteresuotų asmenų J. J. ir J. K. paaiškinimais, NT registro 2021 m. gegužės 11 d. išrašu, 1993 m. kovo 29 d. sutarties Nr. 31 nuorašu, šioje byloje nustatyta, kad J. K. 1993 m. kovo 29 d. sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k. (adresas objektui nesuteiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio gyvenamojo namo priklausinius: ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo J. K., jokių duomenų apie gyvenamojo namo, esančio Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k. (adresas objektui nesuteiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymą mirusiajam A. K. byloje nėra, šios aplinkybės nepatvirtina išsamus NT registro išrašas su istorija, gautas pagal gyvenamojo namo unikalų numerį. J. K. įgytą turtą 2020 m. kovo 26 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-1695 padovanojo savo dukrai J. J.. Pareiškėja D. Ž. prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę į daiktus: gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 3-1, 3-2, 4-1, 4-2, esančias Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime.

17. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius 2021 m. balandžio mėn. rašte nurodė, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. VĮ Turto bankas atsiliepime pateikė duomenis, kad turtas, į kurį pretenduoja pareiškėja, nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2021 m. kovo 30 d. rašte Nr. AS-1321 nurodė, kad patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra apskaitomos Kėdainių rajono savivaldybės balanse. ŽUB „Nemunas“ 2021 m. balandžio 1 d. atsiliepime patvirtino teismui, kad patalpos, į kurias pretenduoja pareiškėja, nėra apskaitomos ŽUB „Nemunas“ balanse, bendrovė neturi duomenų apie patalpų kilmę ir priklausymą tretiesiems asmenims. 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. NT registro išrašai patvirtina, kad nuosavybės teisė į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog patalpos į kurias pretenduoja pareiškėja, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitiems asmenims. Šioje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja D. Ž. su sūnumi faktiškai gyveno gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2021 m. gegužės mėn. Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. J. šioje byloje ginčija patalpų užvaldymo sąžiningumą ir valdymo teisėtumą. Jos teigia, kad pareiškėja patalpas užvaldė nesąžiningai, kadangi J. K. iš patalpų buvo priversta išsikelti dėl pareiškėjos sugyventinio (J. K. sūnaus) prieš ją naudojamo psichologinio smurto. Be to, J. J. teigia, kad pareiškėja netinkamai valdė patalpas, kadangi neteisėtai apsitvėrė tvora, neleido suinteresuotam asmeniui vaikščioti per jos aptvertą pusę, iškraustė J. J. daiktus iš pagalbinių patalpų, šaudydavo į J. K. šunį, kai šis sulodavo.

18. Teismo posėdyje pareiškėja D. Ž. paaiškino, kad 2005 metais jai grįžus į Lietuvą iš užsienio, J. K. savo noru, niekieno neverčiama sutiko užleisti pareiškėjai savo sutvarkytą butą, pažymėtą indeksu Nr. 3-1, 3-2, o pati perėjo gyventi į dar neįrengtą butą indeksu Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4. Pareiškėja nuo 2005 metų taip pat valdo patalpas, pažymėtas indeksais 4-1, 4-2. Pareiškėjos teigimu, 2010 metais jie su sugyventiniu K. L. buvo susiradę ir norėjo persikelti gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pati J. K. prašė leisti jai apsigyventi minėtame name (duomenys neskelbtini) kaime ir sutiko pareiškėjos šeimai užleisti savo patalpas gyvenamajame name Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini) k. J. K. 2010 metais išsikėlė iš gyvenamojo namo Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k. patalpų, pažymėtų indeksais Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 prieš išvažiuodama atidavė namų valdos techninės apskaitos bylą ir pasakė: „nepretenduosiu“. Pareiškėjos teigimu, tuo metu J. K. buvo susipykusi su savo dukra. 2021 m. sausio – vasario mėn. J. J. pareiškėjai pasakė, kad ketina pareiškėjos šeimą išmesti iš patalpų, kadangi čia jos nieko nėra, pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą. Pareiškėjos teigimu, ji patalpas, į kurias pretenduoja, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius, apdraudė turto draudimu, valdė patalpas kaip savo. Pareiškėjos teigimu, ji iš J. J. už 300 Eur įsigijo gyvenamojo namo priklausinius (tvartą, daržinę, malkinę).

19. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad 2005 metais jos sūnus K. L. jai paskambino telefonu ir paprašė priimti gyventi jo sugyventinę D. Ž. su mažu vaiku, kadangi jis tuo metu buvo kalėjime Ispanijoje. Pasak J. K. sūnus jai pasakė, kad kai grįš į Lietuvą, susiras kur gyventi, pasiims sugyventinę su vaiku. K. L. į laisvę buvo paleistas maždaug po 6 metų. J. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ji 2011 metais išėjo iš namo, esančio Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k., dėl to, kad sūnus jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Ji pati paprašė savo sūnaus K. L. ir jo sugyventinės, kad jie užleistų jai namą Užupės k., teigė, kad prieš tai namą apžiūrėjo ir norėjo jame gyventi. Pasak J. K., ji name Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k. gyveno nuo 1992 metų iki 2010 metų.

20. Teismo posėdyje J. J. paaiškino, kad J. K. iš gyvenamojo namo Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k., išėjo ne savo noru, kadangi nesugyveno su K. L. ir D. Ž., K. L. prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Teigė, kad jos mama J. K. bijojo ir dabar bijo K. L.. Mama jai padeda mokėti už žemę ir tikisi sugrįžti į gyvenamąją namą.

21. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad pažįsta J. J., J. K., D. Ž., T. L., kadangi gyvena kaiminystėje už kelio, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kėdainių r. Liudytojas patvirtino, kad J. K. name Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini)k., negyvena nuo 2010 metų, ji gyvena (duomenys neskelbtini) Jis pravažiuoja per (duomenys neskelbtini) k ir mato ten J. K.. Name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., dabar gyvena J. J., D. Ž., T. ir K. L.

22. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus liudytojo A. K. parodymus, daro išvadą, kad pareiškėja šioje byloje įrodė, jog jos valdymas prasidėjo sąžiningai ir buvo teisėtas. J. K., J. J. patvirtino aplinkybes, kad J. K. niekieno neverčiama 2005 metais leido pareiškėjai su vaiku apsigyventi patalpose Nr. 3-2, 3-1. Teismas, kaip nepagrįstus atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, kad J. K. leido patalpose apsigyventi savo sūnui K. L., o ne jo sugyventinei, kadangi pati J. K. teismo posėdyje patvirtino, kad 2005 metais pareiškėją D. Ž. su vaiku T. L. įleido į patalpas Nr. 3-2,3-1, o tuo metu jos sūnus K. L. buvo kalėjime užsienyje. Remiantis J. K. paaiškinimais K. L. minėtose patalpose apsigyveno tik praėjus 6 metams po to, kai jose apsigyveno D. Ž. su sūnumi. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad patalpas Nr. 2-1, 2-3, 2-4, 2-5 savo noru užleido J. K. 2010 metais, kadangi pati J. K. teismo posėdyje patvirtino, jog pati savo iniciatyva prašė K. L. ir D. Ž. leisti jai apsigyventi name Užupio kaime, į kurį ketino įsikelti pareiškėjos šeima. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti asmenys J. K. ir J. J. jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad prieš J. K. sūnus K. L. būtų naudojęs psichologinį smurtą, kad J. K. būtų jo bijojusi. J. K. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl sūnaus elgesio į jokias institucijas nesikreipė, jokių veiksmų, kuriais išreikštų savo nesutikimą dėl to, kad patalpose gyvena pareiškėja su šeima, neatliko. Pati J. K. patvirtino, kad 2011-2021 metų laikotarpiu faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, ir tik padėdavo dukrai J. J. sumokėti žemės mokestį už turtą (duomenys neskelbtini)k. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjos patalpų, į kurias ji pretenduoja, valdymas prasidėjo sąžiningai.

23. J. J. argumentus dėl valdymo neteisėtumo teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pati J. J. teismo posėdyje patvirtino, kad nesutarimai su pareiškėja kyla tik dėl turto, esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)k. Kėdainių r., išorėje, o dėl gyvenamojo namo viduje esančių patalpų valdymo jokių nesutarimų su pareiškėja nekyla. Dėl neteisėto tvoros aptvėrimo, daiktų iškraustymo iš pagalbinių patalpų, pareiškėja paaiškino, kad pati J. J. jai pardavė gyvenamojo namo priklausinius, leido naudotis žeme. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė teismui 2016 m. kovo 17 d. rašytinį susitarimą, kuriuo J. J. nurodė parduodanti pareiškėjai ūkinius pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje J. J. neneigė, kad buvo sudarytas 2016 m. kovo 17 d. rašytinis susitarimas, tačiau teigė, kad juo tik leido pareiškėjai naudotis ūkiniais pastatais. J. J. pripažinus, kad ji ūkiniais pastatais leido naudotis pareiškėjai, ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių neteisėtą tvoros užtvėrimą, neteisėtą žemės sklypo naudojimą, minėti suinteresuoto asmens argumentai atmestini kaip neįrodyti. Įrodymų, patvirtinančių šaudymo į J. K. šunį, fakto, suinteresuoti asmenys teismui taip pat nepateikė. Ir nors J. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji moka žemės mokestį, tačiau vien žemės mokesčio mokėjimas nėra pakankamas vertinti, kad J. K. laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2021 metų valdė patalpas, į kurias pretenduoja pareiškėja. Remiantis J. K. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, ji visą pareiškėjos valdymo laikotarpį nereiškė pareiškėjai jokių pretenzijų dėl užvaldymo sąžiningumo ar valdymo teisėtumo, nereikalavo, kad pareiškėja išsikraustytų.

24. Pareiškėjos D. Ž. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji su sūnumi gyvenamajame name, į kurio patalpas pretenduoja, nuo 2005 m. liepos 15 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2020 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 70, 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. (2020-237-PD)-60 nuorašai). Remiantis proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojo Audriaus Kondroto parodymais, nustatyta, kad pareiškėja faktiškai gyvena ir naudojasi patalpomis, esančiomis gyvenamajame name Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime, pažymėtomis indeksais Nr. 3-1, 3-2, 4-1, 4-2, nuo 2005 metų, o patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 - nuo 2010 metų. Pareiškėja moka šio turto išlaikymo mokesčius, apdraudė turtą. D. Ž. nuo 2009 m. gruodžio 4 d. yra elektros energijos vartotoja adresu: Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)-3 (2009 m. gruodžio 4 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nuorašas). ŽŪB „Nemunas“ D. Ž. pretenzijų dėl naudojamo objekto neturi (ŽŪB „Nemunas“ 2021 m. vasario 25 d. atsakymas Nr. NEM_S-21).

25. Bylos surinktų rašytinių įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų ir liudytojo parodymų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo įrodė, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Pareiškėja nėra ginčo pastato savininkė. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinį neįregistruota. Pareiškėja valdo gyvenamąsias patalpas daugiau nei 10 metų. Patalpos įgytos teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdomos visus šiuos metus. Visą valdymo laiką pareiškėja gyvenamąsias patalpas valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jų savininkė, naudojasi jomis, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jas. Nėra pagrindo vertinti, jog patalpos yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

26. Per nustatytą terminą paaiškėjo, esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą. Tačiau teismas suinteresuotų asmenų J. J. ir J. K. pretenzijas atmeta kaip nepagrįstas, kadangi J. K. leido pareiškėjai apsigyventi patalpose, visą šį laiką nė karto nepareikalavo, kad ji išsikraustytų, savo teiginių dėl to, kad bijo sūnaus, jokiais įrodymais nepagrindė. J. J. neįrodė, kad pareiškėja netinkamai valdė patalpas. Suinteresuotiems asmenims J. K. ir J. J. akivaizdžiai buvo žinoma aplinkybė, kokiu pagrindu pareiškėja valdo patalpas, ir jos iki 2021 metų pareiškėjai jokių pretenzijų nereiškė. Kitų asmenų reiškiančių pretenzijas šioje byloje nenustatyta.

27. Pareiškėja nagrinėjamu teisiniu pagrindu gali būti pripažinta sąžininga niekam nuosavybės teise nepriklausančio daikto valdytoja ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jai nuosavybės teisę į jos valdomas gyvenamąsias patalpas, kadangi jos reikalavimas atitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytas sąlygas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkintinas.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dalis, tenkanti vienam asmeniui, neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, esančias gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini)sen. (duomenys neskelbtini)k. (adresas objektui nesuteiktas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 3-1, 3-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 4-1, 4-2).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.