- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2SP-30161-1026/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19465-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, L. S.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. teismui pateikė 2019 m. spalio 30 d. taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti. Nurodo, kad taikos sutartimi išsprendė kilusį ginčą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. spalio 12 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Pareiškėjai nurodo, kad taikos sutartimi išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalių susitarimu skolininko kreditorei mokėtina suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sudaro 1 700 Eur. Tačiau, pareiškėjai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kam priklauso transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai pateikia Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, iš kurios priedo matyti, jog perleista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nėra aišku, kam ši transporto priemonė priklauso ir, kad būtent reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu buvo perleistas konkretus reikalavimas į L. S. skolą. Taip pat, nėra aišku, kokio dydžio reikalavimą pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinė kreditorė perleido naujai kreditorei.
Teismas tvirtindamas taikos sutartį privalo įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983, 6.985 straipsniai). Taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos skolininkui už taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų (sumokėti 1 700 Eur skolą dalimis po 50 Eur kiekvieną mėnesį per 34 mėnesius) pažeidimą: 1) kreditorės teisė reikalauti visos sumos sumokėjimo iš karto ir 2) skolininko pareiga mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Teismas pažymi, kad taikos sutartyje neaptarta, kokiomis aplinkybėmis bus laikoma, kad skolininkas laiku ir tinkamai neįvykdė taikos sutarties 3 punkto įsipareigojimų, ir kokiais atvejais bus pradėtos taikyti taikos sutarties 5 punkte numatytos sankcijos. Iš taikos sutarties turinio neaišku, ar dvigubos sankcijos (reikalavimas sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto ir 0,1 procento dydžio delspinigių taikymas) bus taikomos tuo pačiu metu, ar kreditorės pasirinkimu atskirai. Teismo vertinimu, taikos sutarties 5 punkte numatytos netesybos (delspinigiai) pripažintinos neprotingai didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir prieštaraujančiomis šalių interesų pusiausvyrai.
Teismas daro išvadą, kad šios taikos sutarties sąlygos neužkerta kelio teisminiams ginčams. Skolininkui pažeidus dalinio skolos mokėjimo terminą galimi ginčai ir dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo, galimi nauji ginčai dėl materialinių reikalavimų, kreditorei reikalaujant netesybų. Įstatymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva keisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgus į CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytus taikos sutarties sudarymo tikslus, ir remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), taikos sutarties sąlygų turinį gali nustatyti tik pačios taikos sutarties šalys. Esant šioms aplinkybėms, ir atsižvelgus į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdomas dokumentas, taikos sutartį patvirtinti atsisakoma (CK 6.895, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjams išaiškinama, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Tačiau atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
Remiantis LITEKO sistemos duomenimis, pareiškėja jau buvo kreipusis į teismą dėl taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-29741-886/2019 atsisakė tvirtinti pateiktą pareiškėjų sutartį, nurodė, jog prašymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų bei išaiškino, kokių duomenų trūksta prie pateikto prašymo. Tačiau pareiškėjai kreipėsi į teismą dar kartą pareikšdami analogišką prašymą, pridėdami tik skolos apskaičiavimą, tačiau nekreipdami dėmesio į kitus nutartyje išdėstytus prašymo atsisakymo motyvus. Šiuo atveju toks pareiškėjų elgesys turi piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ir veikimu požymių, todėl reiškiant pakartotinius analogiškus prašymus teismas gali paskirti iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579–582 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir L. S. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.
Nutartis neskundžiama.